Sėkmės istorijos: nuo svajonių ir iššūkių – iki karjeros permainų

Įgyvendintos svajonės, o kitiems ir galimybė atsitiesti po sunkių išbandymų – tai Lietuvos žmonių likimai ir pasakojimai, kuriuos vienija vienas bendras bruožas. 2024 metais Užimtumo tarnyba išgirdo savo klientų istorijas, kurios yra labai skirtingos, tačiau visos – įkvepiančios veiklai.

Darbdaviams tai buvo galimybė rasti kvalifikuotų darbuotojų, o darbo ieškantiems – suprasti, kad pokyčiai karjeros kelyje yra neišvengiami. Prisiminkime šiuos žmones ir jų sėkmingų karjeros posūkių istorijas.

Pažintis su darbo rinka – lyg iš vadovėlio

Šešiolikmetė tauragiškė Greta pritartų šiam teiginiui. Pirmiausia, ji ėmėsi savanoriauti Užimtumo tarnybos Regioniniame karjeros planavimo skyriuje, kur iš arti stebėjo, kaip teikiamos paslaugos kitiems moksleiviams. Vienoje jiems organizuotų veiklinimo išvykų susipažino su vietos restorano „Da Feng“ savininke. O baigusi 10 klasę įsidarbino pagalbine šio restorano darbuotoja. Juk svajonė vairuoti motociklą turi savo kainą.

Išmokysime savus!

Tokią išeitį pasirinko visuomenės senėjimą pajutusi VšĮ „Kėdainių ligoninė“, kurioje per ateinančius 5 metus net 25 proc. šiuo metu dirbančių slaugytojų ar jų padėjėjų bus vyresni nei 65 metų, o paslaugų poreikis tik didės. Tačiau praėjusiais metais šiai gydymo įstaigai pradėjusi vadovauti Asta Šakickienė rado išeitį ir jau įdarbino pirmuosius slaugytojų padėjėjus, baigusius pameistrystės programą su Užimtumo tarnybos parama.

Tokį pat kelią pasirinko ir Kretingos bendrovė „Terekas“, kuri jau paruošė pirmuosius 30 kvalifikuotų inžinerinės krypties specialistų.

Norime suprasti Lietuvą

Ventėje turizmo verslą po karo Ukrainoje pradžios Monika Dobrovolskytė papildė nauja veikla – įkurtoje MB „Karo Lab“ vietinės gyventojos ir atvykusios ukrainietės siuva karinę ekipuotę, o dalis jos pasiekia ir mūšio lauke likusius vyrus.

„Pameistrystės programoje dalyvauja trys lietuvės, kurios kartu pamoko ir ukrainietes darbuotojas. Kartais būna labai sunku, bet nesigailiu, kad pasukau šia kryptimi. Savo istorija noriu paskatinti kitus nesustoti, ieškoti patarimų ir pagalbos. Išeitis visada yra“, – teigė moteris.

„Gyvenu Lietuvoje, noriu suprasti žmones ir aplinką, kurioje gyvenu, jau daug išmokau, tačiau kalbėti dar ne visai drąsu“, – ukrainietė Kristina Bieliakova ne tik sveikinasi lietuviškai, bet ir jau gali susikalbėti. Šiuo metu ji mūsų kalbos mokosi A2 lygiu. Pernai pavasarį Kristina įkūrė UAB „LC VISIEMS“. Moteris ryžosi imtis šaldyto maisto gamybos ir pardavimo.

Negalia nesutrukdė judėti į priekį

Į Užimtumo tarnybą prieš dvejus metus Marija Žugina atėjo turėdama konkretų tikslą – dirbti, tobulėti ir padėti žmonėms, nors pati dėl sveikatos problemų turėjo nustatytą riboto dalyvumo lygį. Savo lėšomis baigtus masažuotojų kursus papildė slaugytojo padėjėjo kvalifikacija, o jų metu įgytos žinios padėjo ir užklupus nelaimėms asmeniniame gyvenime.

Spalio vidury ukmergiškis Karolis Švelnikas atšventė 33 gimtadienį. Ir jau trečią kartą vaikinas, pūsdamas torto žvakutes, šventė iš šalies dažnam nematomas, o jam pačiam ypatingai svarbias pergales. Motociklo avarijoje netekęs kojos ir priverstas iš naujo mokytis vaikščioti, Karolis atrado atsakymą į tuomet jam svarbiausią kilusį klausimą „o kas toliau?“: dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėje, ėmė dirbti suvirintoju, sukaupė darbo patirties bei kuria planus įgyti elektriko specialybę.

Vyras jau ne pirmą kartą pasakoja savo istoriją, o konferencijos „Galimybės ir iššūkiai kintančioje darbo rinkoje – įtrauki ateitis visiems“ dalyviai ją galėjo išgirsti iš paties Karolio.

Na, o Vilniuje dirbanti Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkė Julija Mažeikaitė puikiai žino, kaip jaučiasi klientai su negalia, kuriems ji padeda kiekvieną dieną. Ji kadaise pati patyrė insultą, tačiau pamažu susigrąžino pilnavertį gyvenimą ir atrado prasmingą atvejo vadybos veiklą.

Amžius – ne kliūtis

Asta Arlauskienė ir Stefa Kačinskienė gyvena skirtingose Lietuvos vietose ir nėra pažįstamos, tačiau abi į Užimtumo tarnybą kreipėsi dėl to paties reikalo: atėjo metas keisti profesiją. Nors tai – dviejų skirtingų žmonių istorijos, jas vienija pasiryžimas mokytis sulaukus vyresnio amžiaus ir įgytos slaugytojo padėjėjo kvalifikacijos.

Telšiuose ir Radviliškyje joms nekilo sunkumų ieškant darbo, nors abi moterys jau atšventusios 60-ąjį jubiliejų.

Sugrįžimai ir atradimai

„Mano tėvas labai didžiuotųsi, žinodamas, kad gyvenu čia“, – teigia Didžiojoje Britanijoje augęs Paul Markevicius, jau antrus metus leidžiantis Klaipėdoje. Lietuvio ir britės šeimoje augęs Paul aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veiklose. Šiuo metu jį galima sutikti Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultete, kur jis dėsto verslo administravimą.

Muzikiniame projekte išgarsėjusiam Gediminui Nadtočiui-Natui Lietuvoje netrūko dėmesio ir pažinčių, tačiau Danijoje karjerą teko pradėti nuo pradžių. Stiprėjantis noras būti arčiau mylimų artimųjų ir draugų paskatino ryžtis nelengvai užduočiai – perkelti 12 metų Danijoje kurtą šeimos gyvenimą namo ir čia kurti savo ateitį. Sėkmingai baigęs grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo neformaliojo profesinio mokymo programą, įgytas žinias jis naudoja užsiimdamas individualia veikla.

Žvilgsnis į ateitį

Išbandyti skirtingų sričių profesijas Gabrielei Žlibinaitei ambicijų netrūko. Dar nė trisdešimties nesulaukusi mergina sociologijos studijas papildė žurnalistika, rinkodara, komunikacija, o neseniai baigė aukštą pridėtinę vertę kuriančią grafinio dizaino programą.

O prieš keliolika metų įgytą staliaus-dailidės profesiją Modestas Malanavičius dabar gali vadinti tik hobiu. Kai buvusi darbovietė, susidūrusi su finansinėmis problemomis, atleido dalį darbuotojų, Modestas bedarbio statusą priėmė kaip naują galimybę – išmoko dirbti su „AutoCAD“ kompiuterinio projektavimo programa ir iš karto rado naują darbą.

Ilgametę darbo patirtį turintis transporto inžinierius Arūnas Žilinskas Anglijoje paragavo ir suvirintojo duonos, bet vėliau dėmesį sutelkė į IT sritį. Su Užimtumo tarnybos parama įgyta „Phyton“ programuotojo specialybė per pusmetį jau leido įsitikinti šio sprendimo teisingumu.

O nedideliame mieste šiaurinėje Lietuvoje gyvenantis Vytautas Užimtumo tarnyboje pirmą kartą užsiregistravo būdamas 39 metų. Vyras suprato: greitai besikeičiantis pasaulis reikalauja ir naujų žinių.

Jau vaikystėje atradęs pašaukimą naujausioms IT technologijoms 23-ejų Darius Gedraitis dabar yra įsitraukęs į profesijos mokytojo darbą Šiauliuose. Dar neseniai WEB sistemų kūrimo programą baigęs vaikinas savo veikloje pritaiko anksčiau įgytas žinias ir patirtį, nepamiršdamas nuolat tobulinti įgūdžius.