Užimtumo tarnyba yra Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) vadovų tinklo narė. Tai patariamoji grupė, kurią Komisija remia nuo 1997 m. Tinklas apima 28 ES šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją.
VUT pirmininkauja Europos Komisija, o veikla siekiama:
- optimizuoti narių indėlį į Europos užimtumo strategiją ir atitinkamos nacionalinės darbo rinkos politiką;
- pagerinti paslaugų teikimą organizuojant abipusį mokymąsi, rengiant ekspertų susitikimus ir analitinius dokumentus, taip pat dalyvaujant išsamiose diskusijose, darbo grupių veikloje ir aukšto lygio susitikimuose bei konferencijose;
- prisidėti prie politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų dialogo Europos lygiu, dalyvauti rengiant strateginius dokumentus.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą dėl VUT bendradarbiavimo stiprinimo. Šiuo sprendimu siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą VUT atsakomybės srityse. Juo formalizuojamas ir stiprinamas VUT neformalus bendradarbiavimas pasitelkiant esamą Europos VUT vadovų tinklą, kuriame dalyvauti sutiko visos valstybės narės.
Taip bus siekiama strategijos „Europa 2020“ užimtumo srities tikslų, kurių vienas iš pagrindinių – iki 2020 m. padidinti moterų ir vyrų nuo 20 iki 64 metų amžiaus užimtumo lygį, kad jis 2020 m. siektų 75 proc., taip pat mažinti jaunimo nedarbą.
Užimtumo tarnyba neformaliame VUT tinkle dalyvauja nuo 2000 m., yra aktyvi tarpusavio mokymosi programos „PES to PES Dialogue“ dalyvė. Užimtumo tarnyba Europos Komisijos buvo pripažinta geriausiai pasirengusia institucija, kurios kompetentingi specialistai rengė mokymo seminarus naujųjų ES šalių – Bulgarijos, Rumunijos, ir šalių kandidačių – Kroatijos ir Turkijos užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovams. VUT veikla vyksta nuolat, bet tinklo vadovai renkasi 2 kartus per metus ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje aptarti aktualiausių klausimų.
Šiuo metu Lietuvos Užimtumo tarnyba dalyvauja:
- Europos Komisijos valstybinių užimtumo tarnybų tarpusavio mokymosi programoje „PES to PES Dialogue“;
- Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų IKT ir tinklų operacinio suderinamumo darbo grupėje;
- Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo direktorių darbo grupėje „Europa 2020“.
Daugiau informacijos apie Valstybinių užimtumo tarnybų tinklą rasite čia.
Susiję dokumentai:
ES Tarybos rekomendacija, 2013-04-22
Sprendimas dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo
Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus veiklos
Vykdomi tarptautinio bendradarbiavimo projektai, kurie yra orientuoti į integracijos į darbo rinką situacijos gerinimą ES šalyse, jaunimo motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje didinimą, verslumo skatinimą, keitimąsi gerąja praktika ir patirtimi. Šiuo metu bendradarbiaujant su įvairiomis Europos sąjungos institucijomis ir organizacijomis yra vykdomi 5 projektai, trys iš jų yra skirti jaunimo tikslinei grupei, vienas darbuotojų 60 metų ir vyresnių integracijai į darbo rinką ir vienas užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų efektyvumui didinti.
Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose
Užimtumo tarnyba, bendradarbiaudama su Švedijos valstybine užimtumo tarnyba, yra suteikusi metodinę pagalbą ir perteikusi darbo patirtį Armėnijos, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos darbo rinkos institucijoms. Kolegos yra pasinaudoję Užimtumo tarnybos patirtimi plėtojant elektronines klientų aptarnavimo paslaugas, atliekant darbo rinkos prognozavimą, gerinant darbą su darbdaviais, vidinę komunikaciją ir kt.
Teritorinis bendradarbiavimas
Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriai aktyviai dalinasi patirtimi ir informacija regioniniuose susitikimuose su kaimyninių ir kitų ES šalių užimtumo tarnybomis. Su partneriais yra pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai.
Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriai kaimyninėje Lenkijoje bendradarbiauja su Varšuvos ir Sokulkos darbo tarnybomis, Varmino–Mazūrų vaivadijos darbo tarnyba Olštyne, Palenkės vaivadijos užimtumo tarnyba Balstogėje. Užimtumo tarnyba Lietuvoje yra užmezgusi santykius su Latvijos Respublikos valstybinės užimtumo agentūros Rygos regioniniu ir Rėzeknės filialais, Liepojos teritorine darbo agentūra, Estijos Raekula kultūros ir užimtumo centru, Darbo rinkos departamento Talino ir Harjumaa regioniniais skyriais, taip pat Moldovos Respublikos valstybine užimtumo agentūra.
Narystė tarptautinėse organizacijose
Nuo 1991 m. iki 2017 m. Užimtumo tarnyba buvo Pasaulinės valstybinių įdarbinimo tarnybų asociacijos (WAPES) narė. Asociacija jungia daugelį pasaulio valstybinų užimtumo tarnybų ir skatina darbo rinkos ir užimtumo organizacijų keitimąsi gerąja patirtimi. Tai tinklas, vienijantis daugiau nei 500 000 darbuotojų patirtį viso pasaulio darbo rinkose, kuriose nedarbo lygis svyruoja nuo 2 % iki 80 %. Asociaciją 1988 m. įkūrė Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir JAV valstybinės užimtumo tarnybos kartu su Tarptautine darbo organizacija (TDO), šiandien turinčia stebėtojos teises.
WAPES Vykdomasis biuras yra įsikūręs Briuselyje, Belgijoje. WAPES veikla organizuojama atsižvelgiant į trejų metų strateginį veiklos planą.
WAPES tinklalapį rasite čia.
Grįžtamosios migracijos priemonė „Gal į Lietuvą?“
Ketvirtoji Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prioritetinė kryptis yra „Demografijos, migracijos ir integracijos tarpinstitucinio plano įgyvendinimas“ diegiant naują grįžtamosios migracijos skatinimo priemonę. Šios priemonės plane numatyta suorganizuoti emigravusiems lietuviams renginius, skirtus susitikti su potencialiais darbdaviais bei pasikalbėti apie visus rūpimus grįžimo ir integracijos klausimus su atsakingų institucijų atstovais. Taip pat pateikti aktualią informaciją apie darbo rinką, laisvas darbo vietas ir galimybes grįžus į Lietuvą. Tokia veikla siekiama ne tik pakviesti išvykusius lietuvius sugrįžti, bet ir parodyti, kad sugrįžus galima rasti tinkamą darbo vietą bei sulaukti pagalbos integruojantis į vietinį socialinį gyvenimą. Daugiau informacijos rasite www.galilietuva.lt
INTERCEPT
„INTERCEPT“ projekto metu trijose šalyse (Maltoje, Lietuvoje, Italijoje) numatoma sukurti novatorišką schemą, kuri būtų skirta aprūpinti 300 neaktyvių NEET jaunuolių, kurių amžius nuo 25 iki 29 metų, ir įvertinti jų mokymosi ir įsidarbinimo galimybes, susijusias su „Žaliąja ekonomika“. Įgyvendinant projektą bus sukurta novatoriška jaunimo įtraukimo programa, apimanti informavimo strategiją, karjeros konsultavimą, individualiai pritaikytą įtraukimo planą, mokymą ir švietimą ekologiškų darbo vietų segmente. Programa bus kuriama remiantis atliktais tikslinės grupės specifikos tyrimais ir anksčiau įgyvendintos aktyvios darbo rinkos politikos (angl. trump. ALMP) praktikos meta-analize. Pasibaigus intervencijai, tikimasi, kad dalyviai pateks į darbo rinką. Keturi iš projekto partnerių yra valstybinės užimtumo tarnybos (MT, LT, IT ir LU). Projektas leis jiems ištirti galimą paslaugų išplėtimą, užmegzti naujus ryšius su darbdaviais dinamiškame žaliosios ekonomikos segmente ir sustiprinti savo kompetencijas dalijantis tarptautine patirtimi ir įgyvendinant pilotinius projektus. INTERCEPT projektas taip pat įtrauks darbdavius ir padės užtikrint darbo rinkai reikalingų kompetencijų ir paklausos žaliojoje ekonomikoje suderinamumą. Taip pat bus apmokyti PES darbuotojai tam, kad būtų geriau pasirengę patenkinti su žaliąja ekonomika susijusius darbo rinkos poreikius. Remiantis bandomųjų projektų rezultatų vertinimu projektu bus siekiama integruoti naują požiūrį į struktūrinę priemonę, skirtą integruoti NEET jaunuolius į žaliąją ekonomiką. Galiausiai projekto veikla bus vykdoma laikantis aukščiausių politikos formavimo standartų, kuriuos taiko Europos Komisija, įskaitant projekto rezultatų vertinimą. Daugiau informacijos rasite čia Intercept Project - Connecting young NEETs with job opportunities in the green sector
Nordic-Baltic Mobility
Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo ir tinklo programa suteikia finansinę paramą valstybės tarnautojams ir kitiems panašias funkcijas atliekantiems darbuotojams iš Šiaurės ir Baltijos šalių, siekiant atlikti pažintinius vizitus, stažuotes ar tinklo veiklą atitinkamai Baltijos arba Šiaurės šalyse. Programą administruoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Estijoje. Programą įsteigė NB8 šalys (Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija), siekdamos skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą, keitimąsi žiniomis ir tinklus tarp viešojo administravimo struktūrų visais administraciniais lygmenimis NB8 šalyse. Juo siekiama palengvinti efektyvesnių viešojo sektoriaus darbo metodų derinimą. Bendras tikslas – padidinti regiono pasaulinę konkurencinę galią.
Included Education
Projekto įgyvendinimo metu numatoma sukurti metodiką ir auginti mokytojų bei specialistų dirbančių su jaunimu kompetencijas, kurios būtų panaudotos vykdant įprastą mokymo veiklą, siekiant padidinti jaunimo pasitikėjimą savimi, savęs pažinimą ir savigarbą. Tai apims pačią mokymosi veiklą ir įvairius tolimesnius jaunimo skatinimo tobulėti aspektus. Projekte tai vadinama „įtraukiančiu mokymu“, o tai reiškia, kad mokytojai ir specialistai dirbantys su jaunimu mokysis jaunimą įsitraukti labiau, nei paprastai iki šiol. Siekiant konkrečiai įgalinti jaunimą mokykloje ir kasdieniame gyvenime, projektu siekiama:
• Parengti teorinį ir praktinį įtraukiančio mokymo (skirto mokytis / mokyti) pagrindą, atsižvelgiant į neformalius švietimo aspektus, skirtus mokiniams ir pedagogams. Darbas bus apibendrintas mokymo / tolesnių procesų mokymo programoje.
• Parengti metodikos paketą - mokytojų mokymo medžiagą ir efektyvias „įtraukiančio mokymo“ kompetencijų ir mokymosi gaires, skirtas švietimui, mokymui ir tolesniems procesams, remiantis jau esama sistema. Šios metodikos paketo dėka numatoma sukurti mišri mokymo medžiaga pedagogams ir skaitmeninės priemonės, skirtos kiekvienam bandomajam projektui įgyvendinti vietos lygiu.
• Sukurti mokytojų / specialistų dirbančių su jaunimu, kurie vykdo švietimą, mokymą ir tolesnį ugdymą, atestavimo kriterijus, kad būtų užtikrinta viso proceso kokybė. Ši užduotis taip pat apims vertinimo priemonių, kurios padėtų sertifikavimo procesui, sukūrimą.
• Surengti trumpalaikį jungtinį mokytojų mokymo renginį.
• Suorganizuoti vietinį mokytojų ir specialistų dirbančių su jaunimu sertifikavimą pagal projekto metu parengtą metodiką.
Work60plus
Work60plus projektas yra vykdomas partnerių lenkų, kurio tikslas įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojo poreikius ir pagal tai adaptuoti jam darbo vietą ir kitas su darbu susijusias sąlygas. Prisitaikius prie vyresnio darbuotojo poreikių, mes galime tikėtis, jog jis ilgiau išliks darbingas. 60 metų ir vyresnio amžiaus darbuotojai susiduria su pokyčiais ir iššūkiais, kuriuos norint įvertinti reikia atlikti išsamų darbuotojo vertinimą. Tuo tikslu yra sukurti daugiau nei šimtas skirtingų indikatorių ir klausimynai, kurių pagalba išsiaiškinama situacija detaliai. Indikatoriai apima plačiai: nuo darbo grafiko korekcijų, motorikos ir fiziologinių pokyčių įvertinimo, emocinės gerovės ir motyvacijos įvertinimo iki gebėjimo naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, dirbti nuotoliu, gebėjimo lavinti atmintį ir koncentraciją, dirbti komandoje ir t.t. Darbuotojui užpildžius klausimyną, galima lengvai identifikuoti problemines vietas ir į jas atsižvelgus pakoreguoti darbuotojo veiklas, darbo vietą ir darbo sąlygas. Projekte taip pat dalyvauja ekspertai iš Vokietijos.
