Žingsnis po žingsnio: nuteistųjų integracijos patirtys Lietuvoje

Paulius į laisvę grįžo 2024 metais vieną kovo savaitgalį, o pirmadienį jau užsuko į Užimtumo tarnybos skyrių Kaune, nes norėjo kuo greičiau įsidarbinti. Prieš patekdamas į laisvės atėmimo įstaigą 2017 metais, vyras ilgą laiką dirbo kroviku viename Kauno prekybos centre. Jam buvo patarta kreiptis į buvusį darbdavį. Atsižvelgusi į buvusius darbo rezultatus, Pauliaus požiūrį į darbą ir kolektyvo geranoriškumą buvusio kolegos atžvilgiu, įmonė priėmė palankų sprendimą. Vyras ten sėkmingai darbuojasi iki šiol.

Tai – tik viena iš daugybės istorijų, kuomet žmonėms, grįžusiems iš įkalinimo vietų, pavyksta gauti darbą arba patiems susikurti darbo vietas – dažnai su Užimtumo tarnybos konsultantų pagalba. Tiesa, kelias ne visada būna toks sklandus ir greitas kaip, pavyzdžiui, kauniečio Pauliaus atveju.

„Šių žmonių integracija į darbo rinką nėra paprasta, o sėkmė priklauso ne tik nuo jų pačių ryžto ir adekvataus esamos situacijos vertinimo. Dažnai prireikia mūsų specialisto pagalbos, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Parenkant tinkamą sugrįžimo į darbo rinką kelią, kuriama galimybė pasidžiaugti tarpiniais pasiekimais, kurie stiprina pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, motyvuoja nesustoti pusiaukelėje.“

Kaip rodo ilgamečiai Užimtumo tarnybos duomenys, šios grupės asmenys dažnai neturi didelių karjeros ambicijų. Beveik pusė (arba 48,4 proc.) bedarbių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, norėtų dirbti nekvalifikuotą darbą, kas septintas nenurodė profesijos, kurią norėtų dirbti. Net jei įkalinimo įstaigoje jie būna įgiję kokią nors kvalifikaciją, pokalbio metu specialistui sako ieškantys nekvalifikuoto darbo. Dažniausiai renkasi statybos, paslaugų, apdirbamosios pramonės sektorius.

Bendras šios grupės bruožas – menkas poreikis integruotis į darbo rinką. Didžiausios besikartojančios grėsmės – sugrįžti į buvusio, dažnai toksiško, gyvenimo aplinką. Kai kurie nepritapę Lietuvoje išvyksta į užsienį.

„Mums visa tai gerai žinoma. Aiškūs ir sprendimai. Todėl tikslingos specialisto konsultacijos padeda didinti motyvaciją dirbti, kabintis į gyvenimą. Laiku pasiūlyta galimybė persikvalifikuoti, įgyti naują kompetenciją ar kvalifikaciją leidžia pasidžiaugti pasiektais teigiamais rezultatais“, – sakė I.Balnanosienė.

Pagal grįžusiųjų integracijos rodiklius ir kitas naudingas patirtis išsiskiria Kauno regionas – iš dalies dėl kelių specifinių bruožų. Departamento aptarnaujamoje teritorijoje veikia Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimai. 

Praėjusiais metais Alytaus kalėjimo personalas šio miesto Užimtumo tarnybos skyriaus darbuotojams surengė pažintinį vizitą į šią įkalinimo įstaigą. Jo metu pristatytos darbo rinkos paslaugos, aptartas bendradarbiavimas įvairiais aspektais, įskaitant pagalbą ieškant darbdavių nuteistųjų asmenų įdarbinimui. Susitarta glaudžiai dirbti ir ateityje.

Vienas svarbesnių įrankių, padedančių sugrįžusiems žmonėms pritapti laisvėje ir išvengti buvusių klaidų – profesinio mokymo priemonės. Jose dalyvavusių ir sėkmingai įsidarbinusių šios tikslinės grupės asmenų Kauno regione kasmet daugėja.

„Svarbiausia ir bendra visų sėkmės istorijų detalė yra į laisvę grįžusio žmogaus moralinės nuostatos, gebėjimas prisiminti socialinius įgūdžius. Žinoma, padeda ir artimųjų, šeimos narių parama, taip pat – laiku suteikta kokybiška profesionalų pagalba“, – sėkmės recepto sudėtines dalis vardijo Užimtumo tarnybos vadovė.

Kad integracijos į darbo rinką procesai vyktų sklandžiau ir efektyviau, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Todėl Užimtumo tarnybos skyriai visoje šalyje palaiko glaudžius ryšius su aptarnaujamoje teritorijoje veikiančiais Lietuvos probacijos tarnybos padaliniais, dalyvauja konsultaciniuose užsiėmimuose.

Užimtumo tarnyba yra sukūrusi ir efektyviai naudoja kelis pagrindinius įrankius, skirtus padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms, mėginantiems integruotis į darbo rinką po laisvės atėmimo laikotarpio. Viena tokių priemonių – atvejo vadyba. Glaudžiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis. Tai leidžia koordinuoti paslaugas, suteikti individualizuotą pagalbą. Veikimas kartu stiprina paslaugų nuoseklumą, nes specialistai gali lanksčiai prisitaikyti prie kiekvienos situacijos.

2024 metais Užimtumo tarnyba ėmė dar glaudžiau dirbti su Lietuvos Kalėjimų tarnyba (LKT). Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, kurio tikslas – skatinti nuteistųjų sklandesnę socialinę ir profesinę reintegraciją po bausmės atlikimo. Jis apima bendras pastangas tobulinti Užimtumo tarnybos specialistų bendravimo įgūdžius, praktines ir profesines komunikavimo kompetencijas dirbant su besiruošiančiais į laisvę išeiti nuteistaisiais, organizuoti informavimo konsultacijas, kurios padės tikslinei grupei pasirengti lengviau integruotis į darbo rinką ir visuomenę.

2025 metais planuojama daugybė renginių, įskaitant informacinio pobūdžio susitikimus įkalinimo įstaigose su nuteistaisiais. Jų metu nuteistieji bus konsultuojami individualiai arba grupėmis darbo rinkos, karjeros ir profesinio orientavimo temomis.

2024 m. trys ketvirtadaliai registruotų bedarbių, grįžusių iš laisvės atėmimų vietų, buvo 25-39 metų, penktadalis –  vyresni nei 50 metų ir tik 4,2 proc. – jaunesni nei 24 metų.

Visose amžiaus grupėse, palyginti su 2023 m., grįžusių asmenų iš įkalinimo įstaigų, skaičius mažėjo: 16-24 m. jaunimo – 60 proc., 25-39 m. – per pusę (48,9 proc.), o vyresnių nei 50 metų – 44,7 proc.

Pernai tarpininkaujant Užimtumo tarnybai 200 asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, įsidarbino.