Vidurvasarį darbo rinka sulėtėjo, bet išliko stipresnė nei prieš metus
Liepos darbo rinkai būdingas įprastas nuosaikumas – lėčiau žmonės grįžo į užimtumą, o kai kuriose savivaldybėse šiek tiek paūgėjo nedarbas. Tačiau teigiamos tendencijos išliko – registruotas nedarbas vis dar mažesnis nei prieš metus, dirbančiųjų skaičius augo, o personalo samda išliko aktyvi.
„Šiuo metu darbo rinkoje matome daugiau lėtėjimo nei silpnėjimo požymių. Vasaros vidurio duomenys dar kartą patvirtina, kad darbo rinka yra dinamiška ir nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių – vieni rodikliai išlieka stabilūs, kiti laikinai sulėtėja. Vis dėlto bendra kryptis išlieka palanki: darbo ieškančių žmonių skaičius yra mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o augantys siūlomi atlyginimai rodo, kad darbdaviai ir toliau aktyviai konkuruoja dėl reikalingų darbuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Darbuotojų poreikis išliko stabilus kaip ir ankstesniais mėnesiais – laisvų darbo vietų skaičius penktą mėnesį iš eilės perkopė 15 tūkst. ribą. Beveik 4 tūkst. darbdavių per mėnesį paskelbė 15,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Gamybos sektoriuje daugiausiai – 3,2 tūkst., administracinės ir aptarnavimo srityje – 2,4 tūkst., prekyboje – 2,3 tūkst., statybos sektoriuje – 1,6 tūkst.
Toliau augo ir siūlomi atlyginimai. Liepą naujai įregistruotose laisvose darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 1735 Eur – 156 Eur (10 proc.) daugiau nei prieš metus ir 310 Eur (22 proc.) daugiau nei prieš dvejus metus. Didžiausias atlygis siūlytas ieškant gydytojų ir įvairių sričių vadovų, mažiausias – kioskų ir turgaviečių pardavėjams, gyvūnų (augintinių) priežiūros darbuotojams, pagalbiniams sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams.
Vidurvasarį užimtumas suteiktas mažiau klientų –padėta įsidarbinti 15,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Panašios tendencijos fiksuojamos kasmet liepos mėnesį. Kas šeštas-septintas pradėjo dirbti pagal terminuotą darbo sutartį – dažniausiai laikinai įdarbinta žemos kvalifikacijos darbams. Tuo metu veiklą pagal verslo liudijimus pasirinko 8,4 tūkst. žmonių, o šią veiklos formą besirenkančių gyventojų skaičius jau kelerius metus išlieka stabilus.
Rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 145,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 2,9 proc. (4,1 tūkst.) daugiau nei prieš mėnesį, o registruotas nedarbas ūgtelėjo 0,3 proc. iki 8 proc. Nepaisant sezoninio augimo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotas nedarbas yra 0,6 proc. punkto mažesnis, o darbo ieškančių žmonių – beveik 11 tūkst. mažiau.
Nedarbo rodiklis liepą paaugo 39 savivaldybėse, 16 – sumažėjo ir 7 – nepakito. Mažiausias fiksuotas Neringos (1,4 proc.), Birštono (4,9 proc.), Joniškio raj. ir Kretingos raj. (po 5,1 proc.) bei Šilalės raj. (6 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kalvarijos (10,9 proc.), Ignalinos raj. ir Zarasų raj. (po 10,8 proc.) bei Anykščių raj. ir Visagino (po 10,3 proc.) savivaldybėse.
Lietuvoje – 1,47 mln. užimtų gyventojų. Tai – 1,3 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Daugiausia dirbančiųjų padaugėjo prekybos, viešojo valdymo ir gynybos, transporto ir saugojimo bei žmonių sveikatos priežiūros sektoriuose.