Renginiuose kalbėta apie vieną skaudžiausių socialinių problemų
Su prekybos žmonėmis reiškiniu susiduria vis daugiau socialiai pažeidžiamų grupių. Visgi dažnai apie tai suvokiama tik patyrus skaudžias pasekmes. Apie tai prisipažino ir Užimtumo tarnybos klientai po renginių, skirtų paminėti Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dienai.
„Tada, kai esame emociškai palūžę, kai esame patyrę tam tikrus emociškai stiprius įvykius: naujos aplinkos pasikeitimą, darbo praradimą, perdegimą, artimųjų netektis, pablogėjusias gyvenimo sąlygas, sumažėja mūsų pajamos arba visai jų netenkame, tampame labiau pažeidžiami. Tokiais atvejais ne visada priimami sprendimai būna naudingi ar gerai apgalvoti. Esant tam tikroje neviltyje mūsų smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, tinkamai nefunkcionuoja – dėmesys koncentruojamas į detales, sunku pamatyti visumą ar platesnį situacijos vaizdą. Dažnai žmogus nesusimąsto ar viskas, kas žadama su darbu susijusioje žinutėje, yra patikima, saugu ir užtikrinta. Kur reikėtų kreiptis, jeigu nuvykus dirbti ne viskas taip, kaip buvo žadėta? Ar moka kalbą tos šalies, į kurią vyksta dirbti? Tai tik keletas klausimų kuriuos turėtų užduoti sau kiekvienas, planuojantis išvykti“, – sakė Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento psichologė Ona Šeduikienė.
Socialiniai partneriai ir šio reiškinio ekspertai pabrėžė, kad reikia garsiai kalbėti apie prekybą žmonėmis. Svarbu nepamiršti pasidalinti savo žiniomis ir su artimaisiais.
Telšių Krizių centro psichologė Toma Vaitkevičienė atkreipė dėmesį, jog vis dažniau apgaulės ir išnaudojimo mechanizmai pasireiškia socialiniuose tinkluose. Prekybos žmonėmis aukomis lengviau tampa žmonės iš socialiai pažeidžiamų grupių: turintys negalią, vyresni, mažiau finansiškai raštingi. Noras greitai užsidirbti – viena iš dažniausių priežasčių.
Šiaulių policijos bendruomenės pareigūnas supažindino su prekybos žmonėmis pavojais bei formomis, aptarė nusikalstamų veikų prevenciją. Vienas svarbiausių dalykų – perskaityti ir gerai išanalizuoti darbo sutartį dar prieš ją pasirašant. Norintys dirbti kitose šalyse turėtų pasidomėti darbdavio reputacija internete ir nebijoti klausti apie būsimo darbo sąlygas.
Kova su prekyba žmonėmis – išnaudojimas, spaudimas kažką daryti ne savo noru. Pavyzdžiui, jei darbdavys liepia nutraukti darbo sutartį savo noru, siūlo padirbėti nelegaliai, nepamiršdamas žadėti, kad artimiausiu metu pasirašys oficialią sutartį ir pan. Renginių metu ne vienas dalyvis prisipažino, kad tokiais būdais buvo tapę prekybos žmonėmis aukomis.
Atpažinti šį reiškinį gali būti sudėtinga, bet reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos faktus:
- siūlomas gerai apmokamas darbas, greitas uždarbis, žadama viskuo pasirūpinti, už viską sumokėti, o atiduoti siūloma tik tuomet, kai užsidirbsite;
- vengiama pasakoti apie save, tačiau giriamasi geru uždarbiu, puikuojamasi brangiais daiktais;
- vengiama pateikti išsamią informaciją apie siūlomą darbą, darbdavį, darbo vietą, darbo ir gyvenimo sąlygas, užmokestį ir kt.;
- siekiama kontroliuoti, paimti asmens dokumentus, mobilųjį telefoną, persekiojama, o nepaklusus – pradedama grasinti.
Jei tą patyrėte, nebijokite užduoti klausimų darbdaviui, tačiau papildomos informacijos apie pasiūlymą būtinai paieškokite internete, taip pat pasitarkite su artimaisiais. Reikalaukite darbo sutarties, susipažinkite su joje nurodytomis darbo sąlygomis, įskaitant apmokėjimą už darbą. Užmokestį palyginkite su oficialiais įkainiais už tokį patį darbą toje valstybėje.
Vykdami į kitą vietovę, informuokite artimuosius apie darbdavį, savo gyvenamąją ir darbo vietą, pasikeitusius kontaktus. Su artimaisiais susitarkite, kada jiems pranešite apie savo nuvykimą, taip pat – kaip informuosite, jei pateksite į bėdą.