Lenkijoje – apie į žmogų orientuotas užimtumo paslaugas

Daugiau nei 26 metus trunkantis Vilniaus klientų aptarnavimo departamento bendradarbiavimas su Varmijos Mozūrų vaivadijos užimtumo tarnyba pratęstas ir 2025 metų pabaigoje. Kiekvienas susitikimas – gerosios praktikos, kurias abi šalys gali pritaikyti aptarnaudamos klientus.

„Šis vizitas dar kartą patvirtino, kad Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas su Varmijos Mozūrų vaivadija yra ne tik tradicija, bet ir nuolatinis tobulėjimas. Dalijimasis patirtimi leidžia pažvelgti į tuos pačius iššūkius iš skirtingų perspektyvų ir parsivežti idėjų, kurias galime pritaikyti Lietuvoje,“ – sakė vizite dalyvavusi bendradarbiavimo koordinatorė Laura Darulienė.

Priešingai nei Vilnius, Varmijos Mozūrų regionas – mažai urbanizuotas, orientuotas į keturias išmaniąsias specializacijas: vandens ekonomiką, medienos ir baldų pramonę, aukštos kokybės maisto gamybą bei sveiko gyvenimo industriją. Regiono užimtumo tarnyba savo veiklą orientuoja į šių sektorių stiprinimą.

Vizito metu didžiausias dėmesys skirtas išskirtiniams profesinio orientavimo projektams. Vienas iš jų – „Miasteczko Zawodów“, kuriame dalyvauja apie 1,5 tūkst. moksleivių ir daugiau kaip 60 profesinių mokyklų bei darbdavių. Renginyje jaunuoliai turi galimybę praktiškai išbandyti profesijas, apie kurias dažnai žinoma paviršutiniškai.

Konkurse „Zawodowo się kręci“ 7-8 klasių moksleiviai kuria 30 sekundžių filmukus ir pristato pasirinktą profesiją, o „Warmińsko-Mazurski Tydzień Kariery“ kasmet sukviečia daugiau nei 210 institucijų ir pasiūlo 400 renginių visame regione.

Ne mažiau svarbi kuriama integruota skaitmeninė platforma, kurioje bus sujungta visa informacija apie mokymosi galimybes, profesijas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, darbo pasiūlymus, renginius, karjeros konsultantus.

Lietuvos delegacijai pristatyti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pilotiniai projektai. Lenkija šiuo metu testuoja keturis aktyvinimo modelius, o Varmijos Mozūrų vaivadija įgyvendina vieną iš jų – skirtą neaktyviems darbo ieškantiems klientams.

Anot L. Darulienės, mūsų šalyje toks modelis irgi vystomas panašiai: „Tie, kurie ilgą laiką nedirbo, dažniausiai susiduria ne su kompetencijų trūkumu, o su pasitikėjimo savimi stoka, emocinėmis problemomis, socialiniu uždarumu, sveikatos sunkumais ar problemomis šeimoje. Į pagalbą įsitraukia socialinės tarnybos, nevyriausybinės organizacijos, psichologai, savivalda.“

Kiekvienam dalyviui formuojamas individualus planas „Mapa zmiany“ – kelio žemėlapis, kuriame numatomi ne tik profesiniai, bet ir emociniai pokyčio etapai.

„Žvelgdami į kolegų darbus matėme ne tik jų pasiekimus, bet ir labai panašius iššūkius: jaunimo motyvacijos stiprinimą, informacijos prieinamumo didinimą, socialinės rizikos grupių aktyvinimą, specialistų rengimą. Tokie susitikimai suteikia galimybę pasitikrinti savo kryptis, pasisemti idėjų ir parsivežti konkrečių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti Lietuvoje“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė.