Užimtumo tarnyba darbdaviui pasiūlė Aurimą įdarbinti subsidijuojant, ir įstaiga šia priemone pasinaudojo. Dabar šakietis, kuriam nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis, yra „Namai visiems“, komandos dalis. Jei anksčiau jis padėdavo tik labdaros valgykloje, šiuo metu pristato maistą socialinių ir sveikatos problemų turintiems klientams, juos nuveža, palydi arba padeda susitvarkyti namuose.
VŠĮ „Namai visiems“ vadovės Giedrės Šedbarienės teigimu, ne vienas negalią turintis darbuotojas yra įdarbintas be subsidijų: „Dėl Aurimo dvejonių nekilo, nes savanorystės metu įvertinome jo gebėjimus. Visgi finansinė parama bet kuriai organizacijai leidžia skirti daugiau lėšų įvairioms veikloms ir iniciatyvoms, todėl darbdaviai turėtų dažniau įsileisti žmones su negalia į savo komandas. Galbūt kartais prireikia daugiau laiko ir dėmesio, bet visa tai atsiperka, nes užsiauginame lojalius ir motyvuotus kolegas.“
Užimtumo tarnyba siūlo darbdaviams išplėsti potencialių kandidatų ratą ir atkreipti dėmesį į žmones su negalia. Tarnyba gali tapti partneriu šiame procese – nuo tinkamo kandidato paieškos iki jo įdarbinimo bei darbo vietos pritaikymo.
„Darbdaviams, svarstantiems galimybę į savo komandą priimti darbuotoją su negalia, siūlome pagalbą atrenkant tinkamą kandidatą – konsultuojame įvairiais įdarbinimo klausimais, organizuojame darbuotojų atrankas, sprendžiame individualias situacijas. Jei darbdavys pasirinko įdarbinti Užimtumo tarnybos pasiūlytą kandidatą su negalia, mokame subsidiją darbo užmokesčiui arba darbo asistento išlaidoms. Taip pat skiriame finansinę paramą darbo vietai pritaikyti. Tai leidžia darbdaviui ne tik suteikti galimybę žmogui su negalia grįžti į darbo rinką, bet ir sumažinti su įdarbinimu susijusias darbo užmokesčio išlaidas“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.
Įdarbinę Užimtumo tarnybos pasiūlytą žmogų su negalia, darbdaviai gali gauti subsidiją jo darbo užmokesčiui. Subsidijos dydis siekia nuo 50 iki 75 proc. darbuotojui apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, tai yra darbo užmokesčio prieš mokesčius, tačiau ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį. Subsidijos dydis ir jos mokėjimo trukmė priklauso nuo įdarbinto asmens dalyvumo lygio.
Subsidijuoti galima ir darbo asistento išlaidas arba darbo vietos pritaikymą, kad žmogus su negalia galėtų visapusiškai atlikti savo darbo funkcijas.
Darbdaviams taip pat gali būti kompensuojama dalis darbo asistento išlaidų už jau dirbančius arba naujai įdarbintus darbuotojus, kuriems reikalinga pagalba atliekant darbo funkcijas. Darbo asistento pagalbos poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA).
Valstybės parama skiriama ir ketinantiems pritaikyti esamą darbo vietą prie negalios konkrečioje darbo vietoje jau dirbančiam darbuotojui arba naujai priimtam. Tam skirta darbo vietų pritaikymo subsidijavimo priemonė. Vienos darbo vietos techninės pagalbos priemonėms gali būti skiriama iki 35,7 tūkst. Eur, o darbo aplinkai pritaikyti – iki 5,4 tūkst. Eur.
Išsamiau: https://uzt.lt/darbdaviams/44.
Šiuo metu Lietuvoje darbo ieško 11,3 tūkst. asmenų su negalia, kurie turi įvairaus lygio negalią. Didžiausią dalį sudaro 45-55 proc. dalyvumo lygio (64 proc.). 59 proc. šių klientų turi profesinį pasirengimą,, 14 proc. – aukštąjį išsilavinimą, 27 proc. – nekvalifikuoti. Daugiausia darbo ieškančių žmonių su negalia yra vyresni nei 55 metų (6,3 tūkst.). Perpus mažiau 40-54 metų amžiaus (3,2 tūkst.), 30-39 metų grupėje – beveik 1,1 tūkst., o jaunimo iki 30 metų – mažiausiai (~700).
Šiais metais per septynis mėnesius pradėjo dirbti 3,5 tūkst. žmonių su negalia. Daugiausiai įsidarbino administracinės ir aptarnavimo veiklos, prekybos ir gamybos veiklą vykdančiose įmonėse.
