„Europos darbo rinkos nerodo nerimo signalų ir išlieka stabilios. Visgi augančio užimtumo perspektyvos silpnėja“, – aiškino Enzo Weberis, IAB prognozių skyriaus vadovas.
Tiek nedarbą, tiek užimtumą prognozuojantys komponentai liepą beveik susilygino. Užimtumo komponentas šiek tiek smuktelėjo – iki 100,1 balo (-0,1). Nors rodiklis išliko teigiamoje zonoje, per pastaruosius kelerius jis sumažėjo daugiau nei 2,5 balo. Pavyzdžiui, 2022 m. vasarą komponentas buvo pasiekęs 102,7 balo.
Nedarbą prognozuojantis komponentas per mėnesį šiek tiek didėjo (+0,1 balo) ir pasiekė neutralią ribą (100). Nuo 2024 m. šis rodiklis rodė nuosekliai mažėjantį nedarbą.
Lietuvoje vis dar prognozuojama geresnė artimiausių mėnesių situacija darbo rinkoje. Barometras sumažėjo nežymiai (-0,1 balo) ir siekia 100,8. Nedarbą numatantis komponentas liko nepakitęs (100,5), o užimtumą – sumažėjo 0,2 balo (101,1). Tikėtina, kad artėjant rudeniui darbuotojų poreikio augimas turėtų būti nuosaikesnis nei šiltuoju metų laikotarpiu.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
