Darbuotojų paklausa išliko stabili: birželį 4,3 tūkst. darbdavių paskelbė 15,6 tūkst. laisvų darbo vietų – panašiai kaip gegužę ir prieš metus. Jau ketvirtą mėnesį iš eilės darbo pasiūlymų skaičius viršijo 15 tūkst., todėl darbo ieškantys žmonės šiuo metu turėjo daugiau pasirinkimų nei šaltuoju metų laikotarpiu.
Darbo skelbimų daugiausiai pateikė gamybos sektorius – 800 darbdavių paskelbė 3,2 tūkst. laisvų vietų. Aktyviai darbuotojų ieškojo ir administracinės bei aptarnavimo veiklos (2,5 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,2 tūkst.), statybos (1,6 tūkst.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 tūkst.) sektoriai.
Darbuotojų paiešką birželį intensyvino ir švietimo sektorius, kuris rengiasi naujiems mokslo metams – beveik 400 mokymo įstaigų paskelbė 900 laisvų vietų – beveik trečdaliu daugiau nei gegužę. Daugiausiai ieškoma mokytojo padėjėjų (60), matematikos (53), lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų (42).
„Birželio darbo rinkos rodikliai rodo sezoninį aktyvumą – daugiau žmonių sugrįžo į darbo rinką, o darbdaviai išlaikė intensyvią darbuotojų paiešką. Mažėjantis registruotas nedarbas daugumoje savivaldybių ir stabilus darbo pasiūlymų skaičius leidžia vertinti situaciją, kaip išliekančią palankią darbo ieškantiems žmonėms“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Šalyje augo bendras užimtųjų skaičius – liepos 1 d. dirbo 1,47 mln. gyventojų. Tai – 6,5 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų daugėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektoriuose.
Užimtumo tarnybai tarpininkaujant 17,4 tūkst. klientų pradėjo dirbti birželį – šiek tik mažiau nei gegužę (5,4 proc.), bet daugiau nei šaltuoju sezonu (lapkritį-vasarį). Nedidelis įsidarbinimų sumažėjimas po aktyvesnio pavasario – įprastas metinis ciklas. Dar 8,2 tūkst. žmonių rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje pradėjusių dirbti Užimtumo tarnybos klientų skaičius (1,6 tūkst.) – didžiausias nuo praėjusių metų rugsėjo.
Užimtumo tarnybos platformos darbo skelbimuose birželį vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 1691 Eur – 8,8 proc. (137 Eur) didesnis nei prieš metus ir 20,3 proc. (285 Eur) didesnis nei prieš dvejus tuo pačiu laikotarpiu.
Didžiausias darbo užmokestis siūlytas ieškant bendrosios praktikos gydytojų (4,5 tūkst.), gydytojų specialistų (4,4 tūkst.), odontologų (4,2 tūkst.), veterinarų (3,6 tūkst.), mažiausias – kioskų ir turgaviečių pardavėjų, vabzdžių augintojų, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų, skalbėjų ir lygintojų rankomis (1,2 tūkst.).
J. Zemblytės teigimu, nors bendra darbo rinkos kryptis birželį buvo teigiama, visgi keletą tendencijų verta toliau stebėti siekiant laiku pasiūlyti reikiamą pagalbą: „Per mėnesį ketvirtadaliu daugiau kreipėsi naujų klientų (24,6 tūkst.). Kai kuriose savivaldybėse fiksuota daugiau įdarbinimų pagal terminuotas sutartis – taip pradėjo dirbti 15,3 proc. Užimtumo tarnybos klientų, ypač tai aktualu Kupiškio, Anykščių, Pasvalio ir Šakių rajonuose. Todėl pasibaigus tokiems darbams, gali padidėti pakartotinio nedarbo rizika.“
Liepos 1 d. šalyje registruota 141,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kuriems suteiktas bedarbio statusas – 3,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 12 tūkst. mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Registruotas nedarbas sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir liepos 1 d. siekė 7,7 proc. Šis rodiklis per metus nukrito 0,7 procentinio punkto.
Birželį iš 60 savivaldybių 51 nedarbas mažėjo, 4 didėjo ir 5 išliko nepakitęs. Mažiausias – Neringos (1,5 proc.), Birštono (5 proc.), Kretingos r. (5,1 proc.), Joniškio r. (5,2 proc.), Šilalės m. (5,8 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Kalvarijos (10,9 proc.), Zarasų r. (10,7 proc.), Ignalinos r. (10,5 proc.), Anykščių r. (10,4 proc.) bei Visagino (10,2 proc.).
