Tokios tendencijos buvo fiksuojamos šių metų pradžioje ir jau nebenumato optimistinių prognozių.
„Energijos kainos trukdo tolesniam Europos darbo rinkų atsigavimui“, – aiškino IAB prognozių skyriaus vadovas Enzo Weberis.
Nedarbą prognozuojantis komponentas pirmą kartą per penkis mėnesius sumažėjo (-0,4) ir siekia 99,7 balo. Užimtumo komponentas taip pat nuosaikiai mažėjo (-0,2) ir atsidūrė neutralioje 100 balų zonoje.
Lietuvoje per artimiausius tris mėnesius tikimasi geresnės situacijos. Nors barometras mažėjo 0,4 balo, jis vis dar išliko aukščiau neutralios ribos – 100,3. Užimtumą prognozuojantis komponentas liko nepakitęs (101,1) ir rodo, kad darbo rinkoje padėtis šiek tiek gerės. Kiek prasčiau vertinamos nedarbo perspektyvos – jį numatantis komponentas rugpjūtį sumažėjo 0,9 balo ir persisvėrė į neigiamą zoną (99,5).
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
