„Europos darbo rinkos neturi aiškios krypties. Atsigavimo ženklus lydi kliūtys, tokios kaip naftos kainų šokas“, – aiškino Vokietijos Užimtumo tyrimų instituto (IAB) prognozių vadovas Enzo Weberis.
Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir IAB pagrindinis rodiklis – Europos darbo rinkos barometras – liko teigiamas prognozes numatančioje zonoje (100,1).
Užimtumą prognozuojantis komponentas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,2 balo, tačiau išliko teigiamoje zonoje (100,3). Nedarbo perspektyvas numatantis komponentas toliau artėjo prie neutralios ribos ir pakilo iki 99,9 balo (+0,2).
Lietuvoje darbo rinkos barometras ketvirtą mėnesį iš eilės viršijo neutralią 100 balų ribą. Jis gegužę didėjo 0,9 balo ir siekė 102,7. Tikimasi, kad situacija darbo rinkoje ir toliau šiek tiek gerės.
Pastarąjį mėnesį abu barometro komponentai didėjo. Užimtumo prognozes numatantis rodiklis pasiekė 102,9 (+1), o nedarbo – 102,5 (+0,8). Tai reiškia, kad dirbančiųjų skaičius per artimiausius mėnesius turėtų išaugti, o nedirbančiųjų – sumažėti.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
