Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale 3,1 tūkst. darbdavių paskelbė 13 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (12,7 proc.) daugiau nei rugsėjį. Ketvirtadalis visų pasiūlymų – gamybos sektoriuje (3,5 tūkst.), taip pat administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,2 tūkst.), prekybos (1,8 tūkst.), statybos (1,7 tūkst.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (0,7 tūkst.)įstaigose ir įmonėse.
Darbo pasiūlymų daugiausiai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje (2,6 tūkst.), Kaune (1,9 tūkst.) ir Klaipėdoje (900).
„Stebime natūralų darbo rinkos ritmą. Po itin aktyvaus rugsėjo, kai į darbą sugrįžo rekordinis žmonių skaičius, tam tikras sulėtėjimas rudens viduryje yra tikėtinas ir kasmet pasikartojantis reiškinys. Svarbiausia, kad nedarbas išlieka mažesnis nei prieš metus, o darbuotojų samda auga. Tai rodo, kad darbo rinkos aktyvumas tebėra aukštas“, – sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Praėjusį mėnesį tarpininkauta įdarbinant 18,3 tūkst. klientų – penktadaliu (4,7 tūkst.) mažiau nei rugsėjį, kai fiksuotas didžiausias šiais metais įsidarbinimų skaičius, bet daugiau nei vasaros laikotarpiu.
ŠĮ rudenį daugiausiai klientų įsidarbino administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,8 tūkst.), gamybos ir prekybos (po 2,5 tūkst.) įmonėse. Statybos sektoriuje darbą pradėjo 1,2 tūkst. žmonių.
Nedarbas ir toliau išlieka žemesnis nei 2025 metais. Lapkričio 1 d. šalyje darbo ieškojo 146,2 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, o registruotas nedarbas siekė 8 proc. Šis rodiklis per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto, bet buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.
Mažiausias nedarbas – Neringos (2,7 proc.), Birštono (5,4 proc.), Elektrėnų (5,7 proc.), Joniškio r. (po 5,9 proc.) bei Kretingos r. (6 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (11,1 proc.), Kalvarijos ir Zarasų r. (po 10,8 proc.), Anykščių r. (10,6 proc.) ir Biržų r. (10 proc.).
Lapkričio 1 d. Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – 105 daugiau nei prieš mėnesį (0,01 proc.). Apdraustųjų skaičius labiausiai augo švietimo, viešojo valdymo ir gynybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuose. Labiausiai mažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.
