Nors visuomenė tampa vis atviresnė įvairovei, žmonės su psichosocialinėmis, intelekto ar klausos negaliomis darbo rinkoje savo vietą randa retai. Darbdaviams dažnai trūksta žinių ir praktinės patirties, kaip sėkmingai įtraukti šiuos žmones į komandas.
Šią problemą Užimtumo tarnybai padeda spręsti bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Už iniciatyvas, skatinančias įtrauktį ir keičiant darbdavių požiūrį į žmones su nematomomis negaliomis, Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas šiemet buvo įvertintas Tauragės Švč. Trejybės parapijos apdovanojimu.
Pasak apdovanojimą atsiėmusios Klaipėdos klientų departamento direktorės Jurgitos Petraitienės, žmonės su psichosocialinėmis ar intelekto negaliomis ilgą laiką gyveno šalia visuomenės, neturėjo galimybių dalyvauti bendruomenės gyvenime, ugdyti socialinių ir darbo įgūdžių.
„Šiandien visuomenė pamažu tampa atviresnė įvairovei, tačiau darbdaviams vis dar trūksta pažinimo ir praktinės patirties. O ji rodo, kad įvairovė darbo vietoje prisideda prie didesnės komandos empatijos, efektyvesnio bendradarbiavimo ir didesnės vertės kūrimo organizacijai“, – teigė J. Petraitienė.
Visgi didžiausia problema – profesionalios pagalbos trūkumas, nes negalios labai skirtingos. Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkai nuolat atnaujina žinias, bendradarbiauja su žmonių su negalia organizacijomis. Vienas iš sėkmės pavyzdžių – draugystė su klausos negalios šeimų bendrija „Aidas“, kuri jau ne kartą vedė mokymus darbuotojams apie kurčiųjų aptarnavimą ir darbdavių švietimą.
Klausos negalia neturi tapti stiklinėmis lubomis
Klausos negalią turintys žmonės gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse, tačiau jų galimybes dažnai nugali išankstinės nuostatos.
„Šie žmonės gali dirbti ir labai aukštose pareigose, tačiau dažnai atsitrenkia į vadinamąsias stiklines lubas. Jas sukuria nežinojimas ar požiūris, kad kurčiasis negali būti visaverčiu darbuotoju. Gal jis neatsilieps į skambučius, bet visas kitas užduotis atliks sėkmingai“, – teigė Klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ vadovė Kristina Rimkienė.
Anot jos, situacija keičiasi tik kalbantis su darbdaviais ir visuomene bei dalijantis gerąja patirtimi. Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba ir supažindinant atvejo vadybininkus su kurčiųjų bendruomenės poreikiais, darbo rinkoje lieka mažiau baimės ir nežinomybės. Toks tarpinstitucinis modelis turėtų būti dar labiau stiprinamas.
Darbą rasti padeda atkaklumas
Klaipėdos kurčiųjų centro atstovė Eglė Karaliūtė sako, kad svarbiausia pažinti žmogų, jo stiprybes ir motyvuoti aktyviai dalyvauti darbo paieškose.
„Išsiaiškinu žmogaus gebėjimus, patirtį, lūkesčius, bet skatinu juos pačius domėtis darbo vietomis. Rezultatui pasiekti reikia abiejų pusių pastangų“, – pasakojo E. Karaliūtė.
Šią vasarą ji padėjo darbo ieškojusiam kurčiajam, kuris buvo itin motyvuotas. Tinkamo pasiūlymo paieškos nebuvo lengvos – teko susisiekti su 23 darbdaviais. Tik paskutinė įmonė sutiko įvertinti kandidato galimybes, nors jis neturėjo ankstesnės patirties maisto gamybos srityje. Vyras dirba ir dabar.
Pasak specialistės, pokalbiuose su darbdaviais svarbu ne tik pristatyti kandidato gebėjimus, bet ir parodyti, kad naujas komandos narys nebus paliktas vienas: „ Yra bendravimo programėlės, prireikus pasitelkiami gestų kalbos vertėjai, o ir mes neatsisakome padėti.“
Eglė prisiminė ir kiek kitokią sėkmės istoriją. Tuomet žmogus su klausos negalia norėjo įsidarbinti užsienyje. Darbdavys ne tik neatmetė kandidato dėl klausos negalios, bet ir aktyviai domėjosi, kaip užtikrinti jam kuo patogesnes darbo sąlygas. Tam prireikė vos kelių paprastų sprendimų, tarp jų – specialiai pažymėtos darbo aprangos. Dar didesnį įspūdį paliko tai, kad naują darbuotoją, atvykusį gerokai po vidurnakčio, pasitiko visa komanda.
Šie pavyzdžiai parodo įtraukaus darbo vertę – kai vertinamos žmogaus gebėjimai, o ne negalia.
Finansinė parama padeda žmonių su negalia įsidarbinimui
Užimtumo tarnyba kviečia darbdavius atkreipti dėmesį į žmones su negalia. Tarnyba gali tapti partneriu šiame procese – nuo tinkamo kandidato paieškos iki jo įdarbinimo bei darbo vietos pritaikymo.
Įdarbinę Užimtumo tarnybos pasiūlytą žmogų su negalia, darbdaviai gali gauti subsidiją jo darbo užmokesčiui. Subsidijuoti galima ir darbo asistento išlaidas arba darbo vietos pritaikymą, kad žmogus su negalia galėtų visapusiškai atlikti savo darbo funkcijas.
Valstybės parama skiriama ir ketinantiems pritaikyti esamą darbo vietą prie negalios konkrečioje darbo vietoje jau dirbančiam darbuotojui arba naujai priimtam. Vienos darbo vietos techninės pagalbos priemonėms gali būti skiriama iki 35,7 tūkst. Eur, o darbo aplinkai pritaikyti – iki 5,4 tūkst. Eur.
