Darbo rinkoje, kurioje darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumu, žmonių su negalia įgūdžiai bei patirtis gali tapti vienu iš sprendimų. Užimtumo tarnybos duomenimis, 59 proc. jų turi profesinį išsilavinimą, kvalifikaciją ar darbo patirties, o 37 proc. ieško vidutinės ar aukštos kvalifikacijos darbo.
„Kai darbdavys sako, kad neranda darbuotojų, verta jo paklausti – ar jų tikrai nėra, o gal dalies kandidatų nepastebime ir net nesvarstome? Žmonės su negalia turi darbo rinkai reikalingų įgūdžių, tačiau jų įdarbinimą neretai riboja išankstinės nuostatos ir nepakankamas darbo vietų pritaikymas. Turime keisti požiūrį ir pirmiausia matyti ne žmogaus negalią, o jo gebėjimus“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ilgiau trunkanti darbo paieška
70 dienų – tiek vidutiniškai ilgiau darbo ieško žmonės su negalia, palyginti su kitais Užimtumo tarnybos klientais. Pernai vidutinė jų nedarbo trukmė siekė 266 dienas.
Pasak I. Balnanosienės, šis skirtumas rodo, kad turėti kompetencijų dar nereiškia būti pastebėtam: „Realybėje darbo paklausa dažnai neatitinka žmonių su negalia poreikių ir galimybių. Didžiausi sunkumai kyla dėl riboto pritaikytų darbo vietų skaičiaus, regioninių skirtumų. Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o įsidarbinimas neretai apsiriboja siauru profesijų spektru. Žmonės su negalia kartais priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos.“
Užimtumo tarnyba padeda mažinti šias kliūtis. Žmonėms su negalia padeda pasirengti darbo rinkai, įgyti reikiamą kvalifikaciją, susirasti darbą ir įsitvirtinti jame, o darbdaviams – atrasti tinkamus darbuotojus, pritaikyti darbo vietas bei darbo procesus ir užtikrinti tvarų įdarbinimą.
Šiuo metu registruota 11 tūkst. žmonių su negalia, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 100 mažiau nei prieš metus. Dauguma jų (68 proc.) aktyviai ieško darbo.
Užimtumo tarnybos vadovės teigimu, kai pastebime gebėjimus, atsiveria galimybės – žmonės su negalia dirba įvairių sričių ir kvalifikacijų darbus: „Vadovais, pardavimo, rinkodaros, apskaitos ir IT specialistais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros ir švietimo specialistais, inžinieriais, technikais, kvalifikuotais darbininkais ir operatoriais, vairuotojais, virėjais ir aptarnavimo sektoriaus darbuotojais. Svarbu, kad ir kiti darbdaviai pastebėtų kompetencijas ir ieškotų lankstesnių darbo organizavimo sprendimų. Juk kompetencijos ir gebėjimai neturi negalios etiketės.“
Įdarbinimo kuriama ilgalaikė ekonominė vertė
Vieno žmogaus su negalia įdarbinimas kuria vertę ir jam pačiam (pajamos, galimybės realizuoti savo gebėjimus), ir darbdaviui (dirba reikalingos kompetencijos darbuotojas, platesnis talentų pasirinkimas) bei valstybei – didesnis užimtumas, ekonominis aktyvumas ir socialinė įtrauktis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, žmonių su negalia darbo trukmė beveik nesiskiria nuo kitų įdarbintų klientų. 2025 metais įdarbintų žmonių su negalia vidutinė darbo trukmė siekė 10,2 mėn., o visų klientų – 10,4 mėn. Šis rezultatas svarbus ir ekonominiu požiūriu.
Per 10,2 mėn. laikotarpį vienas per Užimtumo tarnybą įdarbintas žmogus su negalia papildomai sukūrė apie 42,5 tūkst. Eur bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Bendra 2025 m. įdarbintų žmonių su negalia sukurta BPV siekė apie 73 mln. eurų.
Vis dėlto žmonių su negalia vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekė 1412 Eur – beveik 300 Eur (17,4 proc.) mažesnis nei visų per Užimtumo tarnybą įdarbintų klientų.
Didesnė žmonių su negalia įtrauktis į darbo rinką reiškia ne tik daugiau įsidarbinusių žmonių, bet ir platesnį kandidatų pasirinkimą darbdaviams bei didesnę kuriamą ekonominę vertę.
Apie tai kvietėme diskutuoti ir mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Kai gebėjimai tampa galimybėmis. Įtrauki darbo rinka“.