You are currently viewing Užimtumo tarnybai – STRATA įžvalgos ir patarimai

Užimtumo tarnybai – STRATA įžvalgos ir patarimai

Atnaujinta 2021-01-28

Organizaciniai pokyčiai, dažna teisės aktų kaita, išaugęs klientų skaičius, padidėjęs darbuotojų emocinis ir darbo krūvis. Šiuos ir kitus iššūkius pandemijos metu teko spręsti Užimtumo tarnybai, rodo naujausia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) apžvalga.

„Užimtumo tarnybos darbuotojai glaudžiai bendradarbiavo su STRATA komanda ir teikė informaciją apie pokyčius įstaigoje, kuriuos lėmė COVID-19 krizė. Apžvalgoje šie duomenys persipina su tiriamos tikslinės grupės išsakyta pozicija apie mūsų vykdomą veiklą. Šis tyrimas leido analizės centro specialistams parengti rekomendacijos, į kurias atsižvelgsime planuodami mūsų įstaigos ateities procesus“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

STRATA ekspertai Tarnybai siūlo intensyviau formuoti vartotojų įpročius. Tai padaryti padėtų esamos socialinių tinklų „Facebook“, „LinkedIn“ infrastruktūros ir vartotojų elgsenos juose pažinimas bei integravimas. Tuo metu darbo klausimai (pavyzdžiui, darbo paieškos) turėtų būti sprendžiami ne tik individualiai, bet ir kolektyviai. Čia galėtų būti pasitelkiama platforma darbdavių ir darbo ieškančių asmenų bendravimui arba informacijos mainai tarp konsultuojamos grupės narių.

Dar viena idėja – paįvairinti teikiamų konsultacijų ir paslaugų spektrą: manoma, kad paslaugas būtų tikslinga atskirti, atsižvelgiant į kliento išsilavinimą ar patirtį darbo rinkoje.

Apžvalgos autoriai nurodo, kad Užimtumo tarnybai tiktų vykdyti interaktyvų tikslinės grupės identifikavimo procesą. Tam reikėtų sukurti virtualios darbo istorijos valdymo įrankius, skatinti nuolatinį savianalizės procesą bekontakčiu būdu, siekiant suprasti galimo ir esamo vartotojo poreikius bei atnaujinti paslaugas pagal vartotojo registruojamą pokytį. Apžvalgoje taip pat akcentuojamos įvairios susipažinimo su dalyvavimo darbo rinkoje sąlygomis galimybės pereinamuoju laikotarpiu po mokymo – simuliacijos, savanorystė.

Dar rekomenduojama sukurti įrankį, leidžiantį konvertuoti žodinę kalbą į vaizdinę, rengiant komunikacijos žinutes ir informacinius pranešimus. Vaizdinis režimas galėtų būti pasirenkamas skaitant ir institucijos interneto svetainę.

Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo pobūdžio kaitos stebėsenai – naujų darbų tipų ir institucijų teikiamų paslaugų bei komunikacijos suderinimui, tarptautinių darbų ginčų sprendimo formato sukūrimui, paralelinės karjeros vystymo modelių kūrimui. Taip pat skatintinas reguliarus naujų veiklos rūšių ir formų derinimas su ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje įvardytomis sritimis, konsultacijų gamtoje arba kitoje miesto erdvėje rengimas. 

„Žalieji“ arba visuomeniniai Užimtumo tarnybos klientų darbai galėtų būti įvertinti juos integruojant į teikiamų paslaugų sistemą (pavyzdžiui, sukuriant kaupiamųjų taškų sistemą kaip skatinimo strategiją darbdaviams ar darbuotojams). Užimtumo tarnyba galėtų inicijuoti ir socialines problemas spręsti padedančias akcijas.

Dar vienas STRATA apžvalgoje pabrėžiamas aspektas – integralumo su švietimo sistema poreikis. Tam galėtų būti pasitelkiami virtualūs įrankiai įvairioms darbo rinkos situacijoms spręsti (pavyzdžiui, darbo pokalbio simuliacijos, susipažinimas su darbo vieta, jos saugumu). Patariama rengti visuotines pratybas/simuliacijas, kursus/mokymus, siekiant aktyvuoti visuomenės gebėjimus greitai persiorientuoti į naujus darbo modelius ar net sektorius. Į persikvalifikavimą visuomenė turi imti žiūrėti kaip į įprastą reiškinį. 

STRATA parengtos apžvalgos tikslas – pateikti rekomendacijas su inovatyvių sprendimų kryptimis, kurios padidintų valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, atsparumą veikiant neapibrėžtumo sąlygomis. Projekte buvo bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine darbo inspekcija.

Į COVID-19 pandemijos sukeltos krizės pasekmes buvo žvelgiama iš trijų perspektyvų: institucijų (sistemos), vartotojų ir ateities. Projekte buvo naudojama tyrimų praktika, apibrėžta kaip veiksmo tyrimas. Vartotojų poreikiams nustatyti bei ateities simuliacijoms kurti buvo pasitelkiami dalyvaujamojo dizaino ir ateities mąstymo įrankiai, įgyvendintos bendros kūrybos veiklos. Parengtose rekomendacijose derinami trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų institucijoms pasiūlymai, atsižvelgiant į išskirtos tikslinės grupės – jaunimo arba kitaip būsimų paslaugų vartotojų – poreikius ir lūkesčius.

Projekto metu nustatyta, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugo informacijos kiekis ir išorinės komunikacijos poreikis, suintensyvėjo komunikacija institucijų viduje, keitėsi komunikacijos su klientais būdai ir turinys, reikėjo diegti papildomas paslaugas, įgyvendinti organizacinius pokyčius, padidėjo darbo ir emocinis krūvis, klientų skaičius ir pakito jų lūkesčiai. Institucijos įvairiai reagavo į sistemos sukrėtimą bei iš dalies prisitaikė darbui neapibrėžtumo sąlygomis.