You are currently viewing Užimtumo tarnyba apibendrino pandemijos statistinius rodiklius

Užimtumo tarnyba apibendrino pandemijos statistinius rodiklius

Atnaujinta 2022-01-12

Pasaulinės koronaviruso pandemijos išvakarėse esmines vidaus reformas įdiegusiai Užimtumo tarnybai 2020 ir 2021 metais buvo patikėtos svarbios, tačiau jai visiškai naujos funkcijos. Pertvarkiusi vidaus procesus ir su šiais uždaviniais susitvarkiusi institucija dabar tęsia reformas, ruošiama nauja veiklos strategija. 2022 metų pradžioje buvo apibendrinti pandemijos laikotarpio skaičiai ir faktai.

„Tuo metu mūsų didžiausios pastangos ir dėmesys buvo nukreiptos į svarbiausią tikslą: padėti verslui išlikti, išsaugoti kuo daugiau darbo vietų. Žinoma, išlaikant ir tradicines savo funkcijas,  –  sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Iki 2021 metų rugsėjo pabaigos Užimtumo tarnybos specialistų funkcijos neapsiribojo tik tarpininkavimu įdarbinant, bet ir administruojant pandemijai dėl COVID-19 suvaldyti skirtą finansinę paramą. Tai – ne tik kompensacijos darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus, bet ir parama savarankiškai dirbantiems asmenims bei darbo ieškantiesiems.

Vien tik per 2020 metus buvo išmokėta 182 mln. Eur subsidijų už prastovose buvusius darbuotojus. Subsidijai po prastovų tuomet skirta 545,9 mln. Eur. Nuo 2020 m. birželio 12 d. darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyba skyrė 328,2 tūkst. klientų. Savarankiškai dirbantys asmenys pateikė 100,3 tūkst. prašymų skirti kasmėnesinę 257 Eur išmoką pirmojo karantino metu (ji buvo paskirta 89,5 tūkst.). Antrojo karantino metu iki minėtų metų gruodžio 31 d. gauta 75 tūkst. prašymų, o išmoka paskirta 69,2 tūkst. asmenų. 

Praėjusiais metais į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiau nei 25 tūkst. darbdavių, gavę finansinę valstybės paramą už prastovose buvusius 229,4 tūkst. darbuotojų. Bendra šios subsidijos suma 2021-aisiais siekė 336,8 mln. Eur.  Siekiant palengvinti grįžimą į darbo rinką, beveik 24 tūkst. darbdavių kreipėsi dėl subsidijos po prastovų už 143,8 tūkst. darbuotojų. Užimtumo tarnyba tam skyrė 94,2 mln. Eur.

Darbo paieškos išmokas 2021 m. gavo 279,4 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Jiems buvo išmokėta 105,4 mln. Eur.

Vyriausybei paskelbus antrą karantiną, dirbantys savarankiškai žmonės taip pat galėjo kreiptis dėl valstybės teikiamos pagalbos individualią veiklą vykdantiems asmenims. Užimtumo tarnyba iki rugsėjo 1-osios gavo 105 tūkst. prašymų skirti šią išmoką. 2021 m. tarnybos specialistai suformavo mokėjimus už  368,5 tūkst. eurų. Išmoką mokėjo „Sodra“.

2021 metais pirmą kartą po konsultacijų su Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo patvirtintas Trūkstamų profesijų sąrašas, leidžiantis paprastesne tvarka įdarbinti užsienio piliečius iš trečiųjų šalių, bet to nepakako. 2021 m. vasarą Šiauliuose buvo įsteigtas Kompetencijų centras, padėjęs greičiau išduoti dokumentus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, taip reaguojant į darbdavių poreikius. Užimtumo tarnyba 2021-aisiais išdavė daugiau nei 31 tūkst. dokumentų, suteikiančių teisę ne Europos Sąjungos piliečiams dirbti Lietuvoje.

„Nepaisant išmokų administravimo, paslaugų srityje Užimtumo tarnybai šie metai buvo sugrįžimas į labiau įprastą aplinką, tradicinių funkcijų atnaujinimą. Tarnybai veiklos pokyčius įvertinti padėjo glaudus bendradarbiavimas su Valstybės kontrole ir kitomis institucijomis. Net ir dirbdami per nuotolį kiekvieną mėnesį sugebėjome į darbo rinką integruoti vis daugiau žmonių, šie rodikliai toliau auga“,  –  sakė I.Balnanosienė.

Registruotas nedarbas praėjusių metų vasario 1 d. pasiekė piką  –  per sausio mėnesį jis padidėjo iki 16,4 proc. Per 2021-uosius jis sumažėjo 6,2 proc. ir šiuo metu siekia 10,2 proc. Pernai Užimtumo tarnyboje registravosi 205,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, 252,4 tūkst. iš jų grįžo į darbo rinką.

Užimtumo tarnybos direktorė optimistiškai žvelgia į 2022-uosius. „Šiais metais bus svarbu ne tik informacinių sistemų tobulinimas, bet ir paslaugų kokybė. Darbuotojams numatomi mokymai, atnaujinami veiklos kokybės standartai ir peržiūrimi darbo krūviai. Tikslas  –  išsamiai įsigilinti į kliento lūkesčius ir galimybes darbo rinkoje bei teikti labiau individualizuotas paslaugas“,  – sakė Užimtumo tarnybos direktorė.