PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Užimtumas ateityje: pokyčiai, iššūkiai ir galimybės

Užimtumas ateityje: pokyčiai, iššūkiai ir galimybės

Tarptautinėje konferencijoje „Future Employment: Changes, Challenges and Opportunities“ Europos Komisijos, Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų ekspertai, Valstybės kontrolės, Sodros, Lietuvos mokslo, privačių atrankos agentūrų, darbdavių atstovai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis apie vykstančius pokyčius užimtumo ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse, aktyvesnį įtraukimą įvairių darbo ieškančių grupių (migrantų, pabėgėlių, žmonių turinčių negalią, moterų ir kt.) į darbo rinką bei Užimtumo tarnybos besikeičiantį vaidmenį pokyčių kontekste.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sveikindamas Užimtumo tarnybą su veiklos šimtmečiu ir taip pat pirmaisiais naujos tapatybės metais, sakė, jog „identiteto klausimas keliamas nuolat, ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir organizacijos gyvenime. „Kaip Lietuvoje yra daug „krepšinio trenerių“, taip ir šioje srityje kiekvienas žino, kaip geriau turėtų dirbti įstaiga. Taip yra todėl, kad Užimtumo tarnybos paslaugos liečia daugumos piliečių gyvenimus. Kiekvieno žmogaus gyvenime turi būti socialinės apsaugos tinklas, tačiau Užimtumo tarnyba yra lyg tiltas, jungiantis piliečius prie šio tinklo ir prie darbo rinkos. Labai svarbu, kad Užimtumo tarnyba nuolat tobulėtų ir pasiektų kiekvieną pagalbos prašantį darbo ieškantį asmenį, suteikiant jam individualius jo poreikius atitinkančias paslaugas“, – akcentavo L. Kukuraitis.

Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo buvęs vadovas Fons Leroy pranešime „The Role of PES In the VUCA World” pabrėžė, kad visose šalyse egzistuoja transformacijos darbo rinkoje ir ekonomikoje, kurios kelia iššūkius valstybinėms užimtumo tarnyboms. „Europos socialinių teisių ramstis teikia naują pagrindą socialinių teisių Europos piliečiams ir nustato užimtumo tarnyboms vaidmenį šioje srityje – aktyvi parama keičiant darbą (transition) (karjeros valdymas, mokymasis visą gyvenimą, t.t.)  ir būtinos paslaugos asmenims, keičiantiems darbą. Tam svarbu kelti užimtumo tarnybų kompetencijas, kad galėtų suteikti kokybiškas paslaugas ir vykdyti savo veiklą, numatytą EU socialinių teisių ramstyje“, – kalbėjo F.Leroy. Pranešime dažnai akcentavo, kad valstybinės užimtumo tarnybos – tai pirmiausia yra darbo rinkos konduktorius, atsakingas už darbo rinkos funkcionavimą – kad darbdaviai gautų tinkamą kandidatą tinkamu laiku. Jos yra ir karjeros valdymo agentūros – turi plėsti savo paslaugas neapsiribojant registruotais darbo ieškančiais asmenimis, bet ir visiems kitiems darbo rinkoje aktyviems piliečiams. Jos turi vadovautis kompetencijomis grįstu požiūriu – profesijų poreikis keičiasi, todėl turėtų persiorientuoti į kompetencijomis ir įgūdžiais grįstu „pasiūlos ir paklausos derinimu bei skatinti darbdavius ir nedirbančius asmenis pradėti kalbėti šia kalba. Kitas svarbus aspektas – tai įgūdžių ir kompetencijų vystymas – padėti asmenims įgyti įgūdžių, būtinų 21 amžiaus darbo rinkoje, įgalinti juos pačius valdyti savo karjerą.

F. Leroy labiausiai akcentavo, kad vykstat pokyčiams ir įgyvendinant trijų „A“ užimtumo tarnybų veiklos modelį, kuriuo palinkėjo Užimtumo tarnybai tapti, jog būtina ne tik kurti paslaugas klientams, bet kurti paslaugas kartu su klientais. Užimtumo tarnybų turimi duomenys apie darbo ieškančius asmenis yra svarbiausias duomenų šaltinis, kurį naudojant būtina kurti naujas, individualius poreikius atitinkančias paslaugasw.

Kauno technologijos universiteto mokslo grupės Tvarus valdymas pagrindinė tyrėja prof. dr. Asta Savanevičienė,kalbėdama apie darbo ateitį ir iššūkius darbuotojams, darbdaviui ir valstybei, akcentavo keturias pagrindines tendencijas: dalijimosi ekonomika/ Gig ekonomika, ateitį kuriančios technologijos, pramonė 4.0, ir VUCA. Dalijimosi ekonomika keičia darbo pobūdį,  darbo santykių formalizavimo formas, atneša dalijimosi darbuotojais tendenciją. Darbuotojų nuoma sudaro galimybę būti užimtu, surandant jam darbą čia ir dabar. Taip pat tai patrauklu ir įmonėms, turint galimybę gauti darbuotoją tada, kai reikia. Iš kitos pusės tai yra patraukli galimybė dirbti ne pilną darbo dieną, dirbti nuotoliniu būdu asmenims, kurie turi įsipareigojimų šeimai. „Gig“ ekonomika atneša trumpalaikio „projektinio“ (ar atsitiktinio) darbo tendenciją – tam tikram konkrečiam darbui atlikti sudaroma sutartis su vienu ar keliais asmenimis, darbas organizuojamas iš „namų ofiso“. Ateitį kuriančios technologijos: daiktų internetas, dirbtinis intelektas, virtuali realybė, papildyta realybė – gali būti naudojama saugiam darbuotojų mokymui, mažinant mokymų kaštus. Robotika, 3D spausdinimas, debesų technologijos – ar šios technologijos padeda ar trukdo? Ar technologijos daro darbą prasmingesniu?“ – kėlė klausimus profesorė. Anot jos, iki 2030 metų robotai pakeis apie 800 milijonų darbuotojų pasaulyje, tačiau tai nereiškia, kad neatsiras naujų darbo vietų, kurioms reikės naujų įgūdžių ir kompetencijų.

Andrius Francas, atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment” partnerispranešime „Trends on shaping future workforce” sakė, jog  darbas – įprasmina gyvenimą, todėl labai svarbus valstybinės užimtumo tarnybos vaidmuo šioje srityje – paaiškinti žmonėms darbo svarbą. Tendencija – žmonės nori gyventi miestuose, ypač jaunimas. Iššūkis –  kaip suorganizuoti logistiką, kad žmogus galėtų gyventi, kur nori, tačiau dirbti mieste. A. Francas išskyrė 3 pagrindines tendencijas, apibūdindamas darbo vietos reikalavimus – minkštieji įgūdžiai sudaro 91 proc., darbo lankstumas – 72 proc. ir darbo užmokesčio skaidrumas – 53 proc. Pagrindiniai darbuotojo priėmimo kriterijai dažniausiai yra minkštieji įgūdžiai, požiūris, noras dirbti, kūrybiškumas, bendradarbiavimas, laiko valdymas, prisitaikymas ir t.t. Pranešėjas akcentavo, jog iššūkis darbo rinkai yra mažėjantis absolventų skaičius mokyklose, net ketvirtadalis išvažiavo studijuoti į užsienį. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra pakankamai silpnas. Neatitinka darbo rinkos poreikių. Kaip problemą  pranešėjas įvardijo tai, kad  tik 7 proc. užsieniečių studentų lieka dirbti LT, nors tolerancijos lygis LT didėja. Valstybė nepakankamai investuoja į trečiųjų šalių piliečių pritraukimą ir išlaikymą, jų integraciją šalyje. A. Francas Užimtumo tarnybai siūlė atskirti „pelus nuo grūdų“, fokusuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius darbdavius ir jų siūlomus darbus bei perkvalifikavimą organizuoti pagal naujų investuotojų poreikius.

Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis, akcentuodamas, jog Lietuvos darbo rinkai didelę įtaką daro demografiniai pokyčiai šalyje ir ateityje, iki 2030 metų, sakė, jog jų vaidmuo dar labiau padidės. Dėl neigiamo gyventojų natūralaus prieaugio ir intensyvios emigracijos, šalyje mažėja bendras gyventojų skaičius bei keičiasi gyventojų amžiaus struktūra, nuolat didėja vyresnio amžiaus (65+) gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje.

„Darbo rinkai neigiamą įtaką turį ir regioniniai demografinių procesų skirtumai. Gyventojus labiausiai praranda kaimo vietovės ir mažesni miestai. Stabiliausia yra Vilniaus padėtis, nes į Vilnių (taip pat į Kauną ir Klaipėdą) atvyksta gyventojai (ypač jaunimas) iš kitų Lietuvos regionų.    

Pagal optimistinį prognozių scenarijų, bendras užimtųjų skaičius Lietuvoje 2019-2030 metų laikotarpyje gali sumažėti apie 280 tūkst. žmonių“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Anot jo, siekiant stabilizuoti padėtį darbo rinkoje ir užtikrinti valstybės funkcionavimo tvarumą per minėtą laikotarpį, darbo rinką turėtų papildyti apie 250 tūkst. darbuotojų. Pagrindiniai darbo rinkos papildymo šaltiniai: imigracija  – apie 70 proc. (180-200 tūkst. per 11 metų. Iš jų apie 60 proc. trečiųjų šalių imigrantai ir apie 40 proc. reemigrantai Lietuvos piliečiai. Augant Lietuvoje gyvenimo lygiui ir sėkmingai vykdant reemigracijos skatinimo politiką, reemigrantų procentas turėtų didėti). Imigracijos politika turi būti labiau institucionalizuota ir selektyvi (darbo rinkos poreikių atžvilgiu).Taip pat pensinio amžiaus gyventojų įdarbinimas – apie 20 proc.(50-60 tūkst. per 11 metų). Ir trečias šaltinis – aktyvesnis neįgaliųjų įdarbinimas – apie 10 proc. (20-40 tūkst. per 11 metų). Ateityje, tinkamai tobulinant profesinės reabilitacijos priemones bei plačiau panaudojant informacines technologijas gamyboje, neįgaliųjų užimtumas turėtų didėti sparčiau

Teminėse diskusijose diskutuota apie ateities iššūkius – kaip turėtų dirbti valstybinės užimtumo tarnybos kintančios darbo rinkos sąlygomis, kas yra bedarbis, kuriam valstybė suteikia socialines garantijas, ir kokios socialinės garantijos turėtų būti valstybės suteikiamos darbo ieškantiems asmenims.

Pristatydamas Europos rekomendacijų dėl veiksmų integruojant ilgalaikius bedarbius į darbo rinką taikymą buvęs Europos Komisijos politikos ekspertas Eamonn Davern akcentavo socialinės paramos bei užimtumo rėmimo sistemų derinimo būtinybę, priemones ir iniciatyvas, skatinančias ilgalaikius bedarbius aktyviai darbo paieškai.

Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė, pristatydama atlikto auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ rezultatus pabrėžė, kad ne visos socialinės paramos sistemos priemonės bei savivaldybių įgyvendinamos Užimtumo didinimo programos yra pilnai ir efektyviai panaudojamos, neskatinančios tvaraus užimtumo, kas gali turėti neigiamos įtakos socialinės paramos gavėjų motyvacijai grįžti į darbo rinką. Pranešimo metu taip pat buvo akcentuojama būtinybė sukurti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Julita Varanauskienė akcentavo, kad aktualu vyresnio amžiaus asmenis, taip pat asmenis, turinčius negalią, kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, tuo pačiu sprendžiant senėjančios visuomenės problemą.

Vykusios teminės (socialinės apsaugos sistema – socialinė parama ir įgalinimas darbo rinkai) diskusijos metu akcentuota socialinės paramos ir užimtumo rėmimo sistemų koordinavimo aspektai, pasitelkiant ir skatinant tarpinstitucinį bendravimą, tuo pačiu sprendžiant kompleksines darbo ieškančių asmenų problemas – individualių poreikių nustatymo, individualių nedarbo priežasčių nustatymo būtinybė ir atitinkamų socialinių paslaugų ir motyvavimo priemonių taikymas skatinant užimtumą, piniginės socialinės paramos priemonių pakeitimas aktyviomis, užimtumą skatinančiomis finansinėmis priemonėmis. Taip pat akcentuota būtinybė vykdyti darbdavių švietimą situacijos darbo rinkoje bei užimtumo ateityje tendencijų klausimais – laimės tie darbdaviai, kurie palaipsniui dalį darbo vietų pritaikys prie vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų bei ilgalaikių bedarbių galimybių, peržiūrint ir perskirstant darbo funkcijas atskirose darbo vietose.

Pranešimai

Fons Leroy, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo buvęs vadovas (PES Tinklas)
Pranešimas „The Role of PES In the VUCA World”

Prof. dr. Asta Savanevičienė, Kauno technologijos universiteto mokslo grupės Tvarus valdymas pagrindinė tyrėja
Pranešimas „Darbo ateitis: iššūkiai darbuotojams, darbdaviams ir valstybei”

Prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas
Pranešimas „Demografijos tendencijos, formuosiančios Lietuvą 2030”

Wolfgang Mueller, Vokietijos Federalinės RespublikosUžimtumo tarnybos Europos reikalų vadovas
Pranešimas „Germany case: How to improve integration of refugees in to Labour market?”

Sabina Lobato, Ispanijos mokymo ir įdarbinimo fondo „ONCE“ vadovė
Pranešimas „Persons with special needs in open Labour Market – frequent rather than exception”

Eamonn Davern, Europos Komisijos buvęs politikos ekspertas; nepriklausomas valstybinių užimtumo tarnybų ekspertas
Pranešimas „Approaches for implementing the European Long Term Unemployment Recommendation“

Aušrinė Asanavičienė, Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė
Pranešimas „Are the employment promotion measures of persons living in poverty fully used?“

Julita Varanauskienė, SODRA direktorė
Pranešimas „Employment at 55+: can we and do we want to work longer?”

Eduardas Jasas, UAB “SDG” generalinis direktorius
Pranešimas „Iššūkiai ir pokyčiai žmogiškūjų išteklių vadyboje”

Close Menu