You are currently viewing Už apskrito stalo – apie neįgaliųjų įdarbinimo iššūkius

Už apskrito stalo – apie neįgaliųjų įdarbinimo iššūkius

Atnaujinta 2020-09-09

Ką reikia padaryti, kad negalią turintiems žmonėms Lietuvoje būtų lengviau įsilieti į darbo rinką? Kodėl nepaisant daugybės priemonių ir pastangų šis rodiklis auga? Apie šias ir kitas problemas kalbėta specialioje diskusijoje.

„Didžioji dauguma pas mus registruotų neįgaliųjų neturi profesijos ir ieško nekvalifikuoto darbo. Šiais metais 38 proc. negalią turinčių asmenų pageidavo dirbti krovikais ir nekvalifikuotais darbininkais, 8,2 proc. – valytojais, kambarinėmis, 4,4 proc. – kiemsargiais, 3,8 proc. – lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, 3,3 proc. – pardavėjais“, – neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje apžvelgė Užimtumo tarnybos Darbo rinkos ir užimtumo organizavimo departamento direktorė Giedrė Vitė. – Per metus registruotų darbo neturinčių neįgaliųjų skaičius išaugo 18,9 proc. ir dabar siekia 15 tūkst.

Pasak G.Vitės, registruotiems neįgaliems asmenims papildomai teikiamos paslaugos individualios konsultacijos, taikomas stebėjimo metodas, motyvavimo stiprinimo ir palaikymo priemonės, aptariamos ir numatomos reikalingos paslaugos, ieškoma socialinių partnerių padedant jiems integruotis į darbo rinką. Nuo 2018 metų teikiamos atvejo vadybos paslaugos, šiuo metu dirba 47 atvejo vadybininkai, kurie padeda išsiaiškinti jų poreikį ir vertina galimybes, daugiau laiko skiriama motyvuojant įgyti arba keisti profesiją.

Šiai problematikai skirtoje diskusijoje G.Vitė pabrėžė, jog įdarbinant neįgaliuosius svarbiausia yra kompleksinės priemonės, tačiau integraciją apsunkina patirti sunkumai šeimoje dėl laiku negautų paslaugų, nelanksti švietimo sistema ir aukštojo mokslo neprieinamumas.

Apskrito stalo diskusijoje, kurią surengė Vilniaus Verslo moterų tinklas ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centras, aptartos neįgaliųjų įdarbinimo problemos atviroje darbo rinkoje, ko reikia, kad verslas aktyviau įdarbintų negalią turinčius asmenis ir kaip motyvuoti pačius neįgaliuosius dirbti.

Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje

Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 15018 neįgaliųjų – tai 6,4 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Palyginti kovo 1 d. registruotų neįgaliųjų skaičius augo 36 proc., o palyginti su metų pradžia – 45,8 proc. (bendras registruotų bedarbių skaičius nuo metų pradžios augo 56,6 proc.).

Per šių metų sausio – rugpjūčio mėnesius tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 3828 neįgaliesiems (3299  įdarbinti neterminuotai, 529 – terminuotai).

Darbo ieškančio neįgalaus asmens portretas: vyras (53,5 proc.), 50+ (67,8 proc.), neturintis profesinio pasirengimo (31,8 proc.), nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis (75,7 proc.).

Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnyba padėjo sugrįžti į darbo rinką 3,9 tūkst. asmenų su negalia: tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 2823 asmenų – tai 8 proc. mažiau nei prieš metus. Pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus 555 asmenys –  tai 5,9 proc. mažiau nei prieš metus. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 539 asmenys su negalia – 31,3 proc. mažiau nei pernai.