Prisijungti   Registracija English
Teikiant paslaugas neįgaliesiems pasitelkiama atvejo vadyba

Teikiant paslaugas neįgaliesiems pasitelkiama atvejo vadyba

Sutelkus daugiau žmogiškųjų išteklių klientų aptarnavimo srityje, Užimtumo tarnyboje teikiamos individualios konsultacijos pagal kliento poreikius, motyvaciją ir gebėjimus. Viena iš naujovių – atvejo vadybininkai, konsultuojantys neįgaliuosius, taip pat ateityje spręsiantys ir ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką situacijas.

Užimtumo tarnybos direktorės Ligitos Valalytės teigimu, atvejo vadybininkai geriausiai gali padėti įsidarbinti klientams, išmanydami tam tikros srities specifiką ir spręsdami konkrečias klientų integracijos į darbo rinką kliūtis. „Negalią turintys žmonės susiduria su didesne diskriminacija darbo rinkoje ir socialine atskirtimi, turi daugiau socialinių ir psichologinių problemų, todėl integruojantis į darbo rinką jiems reikalinga kitokia pagalba. Vadovaujantis kitų šalių, ypač Estijos, patirtimi, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančiose užimtumo tarnybose neįgaliesiems pradėtos teikti specializuotos sudėtinės paslaugos. Su šia tiksline grupe dirba specifines žinias turintys ir profesionalią pagalbą gebantys suteikti Užimtumo tarnybos specialistai, kurių pagrindinis uždavinys yra padėti klientui įveikti jį supančius barjerus, didinti gebėjimus ir sėkmingai juos pritaikyti darbo rinkoje“, – sako L. Valalytė.

Atvejo vadybininko pirmosios pamokos ir patirtis

Šiuo metu visoje šalyje darbo ieškančius neįgaliuosius konsultuoja 38 atvejo vadybininkai. Viena pirmųjų, pradėjusi dirbti su neįgaliaisiais asmenimis kitaip – Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyriaus atvejo vadybininkė Renata Petrėnaitė. Pasak socialinės pedagogikos, psichologijos ir komunikacijos žinių turinčios konsultantės, dirbant su negalią turinčiais klientais pirmiausia yra svarbu padėti jiems atsiverti ir pasidalyti su kitu žmogumi sunkumais, su kuriais jie susiduria darbo aplinkoje ar kasdieniame gyvenime. Sudėtingiausi pirmieji susitikimai – klientai nenori kalbėti save, yra kategoriški, įsitempę, nežino, kaip save pristatyti, tvirtina, kad jiems niekas negali padėti.

„Daugelis neįgaliųjų turi asmenybės problemų: jie užsidarę, nemoka reaguoti į pokyčius, jų požiūris į negalią neigiamas, jiems sudėtinga bendrauti su kitais žmonėmis, sunku įvardyti problemas, trūksta žodžių apibūdinti savo lūkesčius ir norus. Šiems klientams svarbu sukurti patikimą ryšį, reikalinga ne viena konsultacija, neretai ir psichologinė pagalba. Dirbant individualiai, žmonės tampa atviresni, pradeda kalbėti apie save, darbo paiešką, pokalbį su darbdaviu“, – pasakoja R. Petrėnaitė.

Kai konsultacija, socialinių įgūdžių užsiėmimai vyksta klientų grupei, atvejo vadybininkė taiko supervizijos metodą. Tokios konsultacijos metu siekiama išsiaiškinti, kokios yra klientų nuotaikos, su kokiomis problemomis atvyko, kas juos neramina. Klientams pristačius savo situacijas, aptariamas išsirinktas kliento atvejis. Taip pat dirbama pagal darbo su neįgaliais asmenimis metodiką, skirtą grupėms. Tokių užsiėmimų metu grupėse aiškinamasi, ar klientui padėjo kitų klientų patarimai sprendžiant jam aktualius klausimus, kaip klientas vertina savo situaciją. Konsultantės teigimu, bendruose užsiėmimuose klientai mokosi bendravimo grupėje, drąsos išsakyti savo nuomonę, kalbėti apie save, diskutuoti, plėsti savo komforto zoną, spręsti sumodeliuotas situacijas.

Taikydama konkrečius psichologijos metodus, užduodama kertinius klausimus, konsultantė išsiaiškina asmenybės problemas. Po konsultacijos vieni klientai išeina labiau suvokę savo situaciją, savo charakterio aspektus, motyvuoti, turintys vilties, kiti priešingai – nenori nieko keisti ir lieka pasyvūs. Po trijų konsultacijų – sumažėja nusistatymas, dingsta pasipiktinimas.

Anot R. Petrėnaitės, kai kuriems klientams baimę kelia pokalbis su darbdaviu, jie nepasitiki savimi, yra pasimetę ir įsitempę. Todėl dalyvaujant mentoriui (atvejo vadybininkui) pokalbyje su darbdaviu, jie jaučiasi saugesni ir tai padeda geriau pasirodyti potencialiam darbdaviui.

Svarbiausias uždavinys – kliento įdarbinimas

Kaip mentorė ir atvejo vadybininkė, R. Petrėnaitė dirba su trimis darbo ieškančiais asmenimis nuo bedarbio statuso jiems suteikimo dienos. Jie yra skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties ir motyvacijos: kai kuriems nesiseka įsidarbinti dėl per didelių lūkesčių, kitiems atvirkščiai – trūksta darbo patirties ir motyvacijos, trukdo psichologinės ir socialinės kliūtys.

„Įdomu dirbti su žmogumi nuo jo pirmojo apsilankymo Užimtumo tarnyboje ir po kiekvienos konsultacijos matyti vis ryškesnius pokyčius, o galiausiai drauge pasidžiaugti radus darbą. Individualūs, pasitikėjimu ir empatija grįsti kliento ir konsultanto santykiai padeda auginti kliento motyvaciją, greičiau nustatyti karjeros konsultanto paslaugų poreikį tiems, kuriems nepavyksta įsidarbinti. Kad žmonės netaptų ilgalaikiais bedarbiais, reikalingi dažnesni susitikimai, psichologinė, o esant poreikiui, ir socialinė pagalba“, – dalijasi specialistė.

Planuojama, kad konsultantų, dirbančių tik su darbo ieškančiais neįgaliaisiais ir ilgalaikiais bedarbiais, skaičius didės – kiekviename klientų konsultavimo skyriuje dirbs po vieną tokį specialistą (iš viso 52 atvejo vadybininkai).

Šių metų spalio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 10,1 tūkst. darbo ieškančių neįgaliųjų. Daugiausia jų didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje – 2,2 tūkst., Kaune – 1,9 tūkst., Šiauliuose – 1,4 tūkst., Panevėžyje – 1 tūkst.

2018 m. sausį–rugsėjį Užimtumo tarnyboje registravosi ir paslaugomis naudojosi 7,9 tūkst. neįgaliųjų – 3,6 tūkst. negalią turinčių klientų suteiktas užimtumas. Per devynis šių metų mėnesius įsidarbino 0,8 tūkst. neįgaliųjų, savarankišką veiklą pradėjo – 0,9 tūkst. neįgaliųjų, parama įsitvirtinti darbo rinkoje pasinaudojo – 1,9 tūkst. neįgaliųjų. Savivaldybių organizuojamose užimtumo didinimo programose dalyvavo 0,2 tūkst. neįgaliųjų.

 

Close Menu