You are currently viewing Teigiamus pokyčius darbo rinkoje slopina neapibrėžta pandeminė situacija

Teigiamus pokyčius darbo rinkoje slopina neapibrėžta pandeminė situacija

Atnaujinta 2022-01-14

Pandemijos išbandymą nedarbu greičiausiai įveikė jaunimas. Jaunuolių iki 29 metų  situacija darbo rinkoje viršijo lūkesčius – nedirbančio jaunimo per metus sumažėjo daugiau kaip du kartus. Sausio pradžioje jie sudarė 7 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Darbo ieško 30,5 tūkst. jaunuolių – 57,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skirtingai nei kitų amžiaus grupių, jaunimo nedarbas gruodį mažėjo labiausiai (0,3 proc. punkto).

Daugiausia jaunimo neturi darbo Lazdijuose (10,8 proc.) ir Kaune (9,5 proc. ), Vilniuje (9,3 proc.) ir Klaipėdoje (8,7 proc.). Mažiausiai – Skuode (3,1 proc.), Varėnoje (3,3 proc.) ir Pagėgiuose (3,5 proc.).

Sudėtingesnė situacija išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Šalyje nedirba 74,3 tūkst. (13,3 proc.) vyresnių nei 50+ asmenų. Gruodį jų skaičius vėl šiek tiek (0,3 proc.) ūgtelėjo, o registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 0,1 proc. punkto. Prieš metus vyresnių klientų buvo 101 tūkst.,  registruotas jų nedarbas siekė net 18,3 proc.

Beveik kas ketvirtas vyresnio amžiaus nedirba Lazdijų (24,2 proc.) ir Ignalinos (23,4 proc.) rajonuose. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (6,4 proc.) ir Kretingoje ir Birštone (po 8,4 proc.).

„Metų pabaigoje prognozuoti didesni darbo ieškančių asmenų srautai, neišsipildė. Nei skiepai, nei mokami testai neturėjo įtakos registruoto nedarbo rodikliui. Vis tiktai nepaisant pozityvių pokyčių dėl mažėjančio nedarbo ir didelės darbo paklausos, darbo neturinčių klientų Užimtumo tarnyboje vis dar yra daugiau nei prasidedant pandemijai. Taip pat ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką išlieka svarbiausia aktualija“ – komentavo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Keičiasi ilgalaikių bedarbių skaičiai. Metų pradžioje  Užimtumo tarnyboje jų buvo registruota 60 tūkst. – tai 16,7 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 72 tūkst.

Ir gruodį ilgalaikių bedarbių skaičius mažėjo 12 tūkst. (16,7 proc.). Vis tiktai nors ilgalaikių bedarbių skaičius nuo rugpjūčio mažėja, bet jų vis dar du kartus daugiau nei prasidedant pandemijai. Ilgalaikiai bedarbiai sausio 1 d. sudarė 34 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.

Kaip sakė J. Zemblytė, šie metai gali būti kupini neapibrėžtumų ir rizikų: pandeminė situacija sunkiai prognozuojama, augančios kainos, tarptautinės politikos įtampų galimas poveikis įmonių gyvybingumui ir plėtrai, lėtesnis, nei buvo prognozuojama, pasaulio ir ES ekonomikų atsigavimas. Taip pat naujo viruso atmainos poveikis darbo rinkai gali turėti neigiamos įtakos –  ir situacijai šalies darbo rinkoje, ir registruoto nedarbo lygiui.

Moterims metų pabaiga irgi buvo palankesnė. Visą pandemijos laikotarpį augęs moterų nedarbas 2022-ųjų pradžioje sumažėjo vyrų nenaudai. Dabar darbo ieško 88,9 tūkst. vyrų ir 87,2 tūkst. moterų. Palyginti su  praėjusių metų sausio 1 d. vyrų yra mažiau 47 tūkst., o moterų – 54 tūkst.

Išsamiau darbo rinkos apžvalgoje: Lietuvos darbo rinka 2021 m. gruodis“.