You are currently viewing Savivaldybės, kuriose pandemija skaudžiausiai smogė darbo rinkai

Savivaldybės, kuriose pandemija skaudžiausiai smogė darbo rinkai

Atnaujinta 2020-12-16

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 proc. punkto. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 105 tūkst. Tačiau tai – nacionaliniai skaičiai. O kaip ši situacija paveikė atskirus regionus? 

Registruotas nedarbas sparčiausiai augo Lazdijų, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilalės, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko ir Druskininkų savivaldybėse. Net 9,1 proc. augimas fiksuotas Lazdijų – nuo 14,8 proc. iki 23,9 proc. ir Vilkaviškio nuo 11,9 proc. iki 21 proc. savivaldybėse.

Ukmergės savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų nedarbas išaugo 8,5 proc. – nuo 11,9 proc. iki 20,4 proc., Šilalės 8,3 proc. – nuo 8,7 proc. iki 17 proc., Plungės 8 proc. – nuo 8,6 proc. iki 16,6 proc., Kelmės 7,8 proc. – nuo 13,3 proc. iki 21,1 proc., Telšių 7,8 proc. – nuo 9,7 proc. iki 17,5 proc., Šilutės 7,7 proc. – nuo 10,6 proc. iki 18,3 proc., Jurbarko 7,7 proc. – nuo 12 proc. iki 19,7 proc. ir Druskininkų 7,5 proc. – nuo 10,2 proc. iki 17,7 proc. 

„Šiose savivaldybėse nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad nemažai gyventojų dirba ne tik paslaugų, prekybos sektoriuose, bet daug dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus. Dėl sezoniškumo darbo taip pat sumažėjo žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Darbo paklausai mažėjant, ypač žemos kvalifikacijos darbininkams, padidėjo jų registracija“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Tai – sudėtingas laikotarpis ne tik įmonėms, kai tapo aktualūs darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Rajonuose savarankiškai dirbančius asmenis neapibrėžtumo sąlygos ir veiklų ribojimai paskatino atsisakyti, netęsti savarankiškos veiklos vykdomos su verslo liudijimais. 

Kur labiausiai didėjo nedarbas?  

Išaugęs nedarbas itin jaučiamas  Šilalės, Šilutės, Druskininkų, Plungės ir Telšių rajonuose, kur prieš metus nedarbas tesiekė 7-9 proc. ir nekamavo didelio nedarbo problemos. 

Druskininkuose padėtis komplikuota. Sumažėjus reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikiui ir klientų srautui, sanatorijos mažina darbuotojų skaičių. Apie tai pirmoji Užimtumo tarnybai pranešė AB „Eglės“ sanatorija, kuriai 185 darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės. Druskininkuose pandemijos turėjo tiesiogines pasekmes verslui, ypač smulkiajam, nes šioje savivaldybėje apie 68 proc. įmonių teikia paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su turizmu.  

Atvykstančių turistų skaičius šiemet itin sumažėjo dėl gydymo, sveikatinimo ir  SPA procedūrų paslaugų apribojimo ar visiško uždraudimo. Druskininkų didžiausias traukos centras – Vandens parkas taip pat neveikia, yra uždarytas.  

Ši situacija sąlygojo ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklos apribojimus arba daugelis iš viso ją nutraukė ir registravosi dėl darbo paieškos išmokos. Dėl šios išmokos dvigubai padaugėjo ir neįgaliųjų. Jaunimo iki 29 metų nedarbas padidėjo 2,8 karto iki 15,5 proc. Apie 50 proc. užsiregistravusio jaunimo sudaro studentai, kurie kreipėsi dėl darbo paieškos išmokų.  

Lapkritį kreipėsi daugiausiai – 33 proc. (81 asmuo) dirbusių savarankiškai, grįžusių iš užsienio arba iš viso nedirbusių asmenų, 12,6 proc.(31) – iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo sektoriaus, 11,7 proc. (29) – didmeninės ir mažmeninės prekybos, 11,3 proc. (28) – iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų. Iš viso Druskininkuose gruodžio 1 d. registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 

Šilutės, Šilalės ir Plungės savivaldybėse nedarbo augimui labiausiai įtakos turėjo sezoninių darbų pabaiga, didėjanti asmenų registracija dėl darbo paieškos, savarankiškai dirbančių asmenų išmokų gavimo (ūkininkų, neįgaliųjų, studentų, grįžusių emigrantų ir t.t.). Visuose šiuose skyriuose vidutiniškai tris kartus padaugėjo jaunimo iki 29 metų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šilutėje vienas didžiausių registruotų neįgaliųjų skaičius, jie sudaro 13,2 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų. 

Plungėje daugiausiai darbo ieško parduotuvių pardavėjai, statybininkai ir mėsininkai, žuvų darinėtojai iš apdirbamosios gamybos – 16,6 proc., prekybos – 12,3 proc.  Neapibrėžta ekonominė situacija padarė neigiamą įtaką smulkiesiems verslams. Daugiau kreipiasi savarankiškai dirbančių asmenų. 

Šilalėje nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad didžioji dalis laisvų darbo vietų registruojama už rajono ribų. Gyventojų mobilumas ir motyvacija įsidarbinti nutolusiose darbo vietose dėl karantino gerokai sumažėjo.  

Didesnis grįžtančių iš užsienio asmenų skaičius labiau pastebimas ŠilutėjeTaip pat daugiau kreipiasi asmenų, kuriuos įmonės atleido dėl verslo sektoriaus patiriamų sunkumų. Sumažėjo darbo ieškančių asmenų mobilumas – jie nebenori vykti dirbti į Klaipėdą ar jo rajoną. 

Telšiuose didėjančiam nedarbui įtakos turi ne tik karantino suvaržymai, bet ir sezoniškumas – šiuo metu padaugėjo besikreipiančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis. Apie trečdalį besikreipiančių asmenų sudaro nekvalifikuoti darbininkai, tačiau šių darbuotojų paklausa Telšių rajone nėra tokia didelė.  

Pradėjus mokėti darbo paieškos išmokas, pastebėta, kad Telšių rajone išaugo besiregistruojančių skaičius, kurie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje nedirbo dvejus ir daugiau metų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrai sudėjus tokių asmenų buvo 355, kai tuo tarpu 2019 metų analogišku laikotarpiu – 120.  Nuo metų pradžios Telšių klientų aptarnavimo skyrius gavo 3 pranešimus dėl grupės darbuotojų atleidimų (atleidžiamas 61 asmuo). Dvi įmonės paskelbė apie bankrotus.   

Kaip ir visoje šalyje, Telšiuose daugiausiai kreipėsi ieškodami darbo iš apdirbamosios gamybos – 11,1 proc., statybos – 10,6 proc., prekybos – 8,6 proc. Pagal profesijas daugiau registruota statybininkų, valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, parduotuvių pardavėjų, pakuotojų rankomis, baldžių ir giminiškų profesijų darbininkų. Iš viso gruodžio 1 d. darbo ieškojo 4101 telšiškių. 

Minėtose savivaldybėse, kaip ir visoje šalyje, labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie pirmojo karantino bangos laikotarpiu uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo vasarą ir rudenį nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba.  

Tokiomis aplinkybėmis paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su kitais darbo netekusiais žmonėmis. Šalyje gruodžio 1 d. darbo ieškojo 266,6 tūkst. (15,5 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų.