You are currently viewing Partnerystės sinergija kuria darbo rinkos pokyčius

Partnerystės sinergija kuria darbo rinkos pokyčius

Atnaujinta 2020-03-03

Užimtumo tarnybos inicijuoti projektai su savivaldybėmis

2019 m. vienas iš esminių pokyčių – pilotiniai darbo su savivalda stiprinimo projektai Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kupiškio, Lazdijų ir Šilutės rajonų savivaldybėse. Pilotiniams projektams pasirinkti regionai daug metų pasižymėjo gerokai aukštesniu nedarbu nei vidutiniškai šalyje. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių specialistai pilotiniuose regionuose atliko išsamias klientų ir jų kliūčių užimtumui analizes pagal atskiras seniūnijas, bendradarbiavo su savivaldos atstovais siekdami kartu rasti sprendimus gyventojų kliūčių užimtumui šalinimui ar švelninimui, kartu su darbdaviais organizavo darbuotojų atrankos renginius seniūnijose.

Pilotinių darbo su savivalda stiprinimo projektų rezultatai viršijo lūkesčius – šalies lygiu vidutinis metinis registruotas nedarbas 2019 m. sumažėjo tik 0,1 proc. punkto, tačiau Joniškio rajono savivaldybėje – 0,7 proc. punkto, Šilutės – 1 proc. punktu, Kelmės – 1,4 proc. punkto, Lazdijų – 1,8 proc. punkto, Jurbarko – 2 proc. punktais ir Kupiškio – net 2,8 proc. punkto. 2019 m. pradžioje Lazdijų ir Kelmės rajonų savivaldybės aukščiausio nedarbo teritorijų reitinge užėmė atitinkamai 1 ir 2 vietą. Per metus Lazdijų rajono savivaldybė aukščiausio nedarbo teritorijų reitinge nukrito į 5, o Kelmės rajono savivaldybė – į 12 vietą.

„Ilgą laiką buvome pasyvūs stebėtojai ir kritikai. Tai – patogi pozicija, bet ji niekur neveda. Džiaugiuosi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba, seniūnais ir socialiniais darbuotojais atvėrė naujas galimybes“, – teigia Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Teigiamų rezultatų davusį bendradarbiavimą įvertino ir Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis: „Džiugina Užimtumo tarnybos požiūris nebūti vien tik statistiniu darbo rinkos dalyviu, bet tiesiogiai ieškoti sprendimo būdų, kaip padėti žmonėms integruotis į darbo rinką. Malonu matyti realius šio darbo rezultatus ir nedarbo lygio mažėjimą Kelmės rajone.“

Užimtumo tarnybos ir minėtų savivaldybių parengtuose vietos darbo rinkos gerinimo planuose buvo numatyti konkretūs problemas spręsti padėsiantys veiksmai ir jų atlikimo terminai, aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys, siekiant didinti darbo ieškančių asmenų integravimą į darbo rinką. Bendradarbiaujančios įstaigos organizavo darbo rinkos dienas seniūnijose, kartu dalyvavo komisijose, posėdžiuose, susitikimuose, bendruose renginiuose. Taip pat buvo aptartos jaunimo užimtumo didinimo ir verslumo skatinimo galimybės, plėtojamas bendradarbiavimas su darbdaviais ir socialiniais partneriais, vykdomi individualūs pokalbiai su ilgalaikiais bedarbiais.

Organizuotų renginių, susitikimų su gyventojais metu išryškėjo pagrindinės priežastys, trukdančios gyventojams integruotis į darbo rinką: žema darbo ieškančių asmenų kvalifikacija ar kvalifikacijos nebuvimas, darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams trūkumas, šešėlinė veikla, susisiekimo, sveikatos, problemos, artimųjų slauga, nepilnamečių vaikų priežiūra, socialinių įgūdžių stoka, žalingi įpročiai. Šias kliūtis buvo siekiama šalinti taikant atvejo vadybos modelį, kai konkrečiam asmeniui buvo suteiktos rekomendacijos, didinančios integracijos į rinką galimybes.

Pagrindinių gyventojų nedarbo priežasčių identifikavimas – tik didelių darbų pradžia. Pasak Kauno klientų aptarnavimo departamento Lazdijų skyriaus vedėjos Renatos Jančiauskienės, „Toliau laukia dar didesni iššūkiai. Tikimės, kad Lazdijų rajone 2020 m. pradėjus įgyvendinti pilotinį projektą, darbo ieškantiems asmenims bus suteikta reali pagalba, bus pasiūlytos reikalingos paslaugos socialinių problemų, trukdančių integruotis į darbo rinką, sprendimui.“

Šiaulių Klientų aptarnavimo departamento patarėja Daiva Čiegienė akcentavo, kad „šioje veikloje svarbios visos keturios šalys – Užimtumo tarnyba, savivalda, darbdavys ir klientas. Tai – sėkmės garantas, nes kiekviena šalis jaučia didesnę atsakomybę, nori dirbti geriau ir neprarasti partnerių pasitikėjimo.“

Užimtumo tarnybos ir vietos savivaldos bendradarbiavimo nauda yra įsitikinęs ir Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Ūksas: „Kelmės rajone padaugėjo registruotų laisvų darbo vietų, daugiau asmenų pasinaudojo parama mokymuisi, remiamo įdarbinimo priemonėmis, parama judumui. Labiausiai džiugina tie 36 gyventojai, kurie nepraleido progos gauti paramą darbo vietų kūrimui. Esame įsitikinę, kad šį Užimtumo tarnybos ir savivaldybės bendradarbiavimą reikia toliau tęsti, ieškant naujų partnerių bei įtraukiant vietos bendruomenes.“

Bendradarbiavimo modelis 2019 m. spalio mėn. buvo pristatytas Joniškio rajono savivaldybėje, kur   iš karto imtasi iniciatyvos – šio rajono seniūnijose organizuojamos darbo rinko dienos. Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėjos Nidos Cibulskienės teigimu, „svarbiausia pripažinti, kad kažkas yra negerai, suvokti, ką reikia keisti, kur ieškoti pagalbos bei patiems surasti savo sėkmės formulę.“

Atsižvelgiant į pilotinių projektų rezultatus, 2020 m. šis veiklos modelis bus taikomas ir kituose regionuose, kuriuose registruotas nedarbas viršija šalies vidurkį.

Plečiasi pilotinio modelio savivaldybėse geografija

2019 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Užimtumo tarnyba bei partneriais – savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis pradėjo įgyvendinti pilotinį modelį Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto, Šilutės rajono savivaldybėse, kur ilgalaikiai bedarbiai, patiriantys socialinę riziką ir turintys daugybinių problemų, motyvuojami grįžti į darbo rinką, skatinama jų socialinė integracija ir užimtumas. Pilotinio modelio naujovės, išbandytos minėtose savivaldybėse, tęsiamos ir 2020 m., panašios paslaugos pradedamos teikti dar 24 savivaldybėse. 

Savivaldybių piloto esmė – užtikrinti, kad socialinės ir darbo rinkos paslaugos didžiausią socialinę atskirtį patiriantiems asmenims būtų teikiamos koordinuotai, nuosekliai, papildytų viena kitą, kad  jų poveikis užtikrintų piloto dalyvių socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, profesines kompetencijas ir darbingumą.

 „Vienas iš pagrindinių šio modelio kūrimo tikslų – įdarbinus atvejo vadybininkus suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, teikti individualizuotą pagalbą – individualias ir grupines psichologo konsultacijas, teisines, krizių valdymo paslaugas, mokymus įvairiomis temomis, psichiatro konsultacijas dėl priklausomybių ar kitų ligų, pavėžėjimo ir įdarbinimo“, – kalbėjo A. Aranauskienė.

 „Labai svarbu suvokti pagrindinį šio modelio tikslą – tai reali galimybė pasirūpinti pačia problematiškiausia mūsų klientų grupe. Tais žmonėmis, kuriems iki patekimo į darbo rinką dar reikia praeiti daug įvairių etapų: vienam – atsikratyti priklausomybių, kitam – nusiprausti, susišukuoti ar susitvarkyti dantis, trečiam – tiesiog suvokti, kad galima gyventi kitaip. Kiekviena naujovė šiek tiek neramina, atneša naujų užduočių ar atsakomybių, tačiau turime suprasti, kad bendros valstybinių institucijų pastangos gali realiai padėti sunkiausioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms“, – kalbėjo įgyvendinamo piloto Alytuje rezultatus pristačiusi Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė.

Šiaulių klientų aptarnavimo departamento patarėja Daiva Čiegienė savivaldybėms, įgyvendinančioms pilotinį modelį, linkėjo į projekto dalyvį pažvelgti ne paviršutiniškai, o iš tiesų įsigilinti į kiekvieno žmogaus situaciją ir pritaikyti tokias paslaugas, kurių jam šiuo metu labiausiai reikia. O projekto sėkmė – tai bendradarbiavimas tarp institucijų, atviras dialogas su darbdaviais ir, žinoma, kliento sugrąžinimas į darbo rinką. „Tikime, kad visos pilotinio modelio įgyvendinime dalyvaujančios savivaldybės į tai pažvelgs kūrybiškai ir atsakingai“, – sakė D. Čiegienė.

„Nedarbas yra vienas iš žmogaus orumą žeidžiančių veiksnių. Įsidarbindami mes ne tik susikuriame pajamų šaltinį, kuris toks būtinas, norint išlaikyti šeimas ir pasirūpinti mums brangiausiais žmonėmis, tačiau ir užsiimame visuomenei naudinga veikla, tobulėjame kaip asmenybės, galiausiai, susipažįstame su naujais žmonėmis“, – kalbėjo Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis.

„Esame pasirengę daryti viską, kas mūsų jėgoms, kad kuo daugiau kraštiečių rastų mylimą darbą“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Jonyla.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Rima Šukienė sakė, jog „Lazdijų rajono savivaldybė bus įtraukta į šį modelį įgyvendinančių įstaigų sąrašą. Turime atlikti situacijos analizę savivaldybėje, įsivertinti modelio įgyvendinimui reikiamų paslaugų poreikį“.

„Susitikime pateikta informacija padėjo aiškiau suprasti šio modelio įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus. Supratome, kiek jau yra pajudėta Užimtumo tarnybos Joniškio skyriaus dėka, kurioje vietoje darbų esame ir kokie aiškūs konkretūs žingsniai toliau turi būti žengiami. Į daugybę iškylančių klausimų pateikti atsakymai, kurių dėka šis „baubas“ nebeatrodo toks bauginantis“, – kalbėjo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyr. specialistė Gražina Gofman.

Kaune ir Panevėžyje aptartas institucijų veiksmų koordinavimas, pristatyti nuoseklūs pasiruošimo piloto įgyvendinimui žingsniai: teisės aktų reikalavimai, organizaciniai dalykai dėl atsakomybių pasiskirstymo ir Užimtumo didinimo programų tvirtinimo, akcentuoti projekto dalyvių atrankos kriterijai bei tikslinės grupės situacijos analizės savivaldybėje svarba.