PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Pameistrystė: puikus būdas mokytis ir dirbti vienu metu

Pameistrystė: puikus būdas mokytis ir dirbti vienu metu

Atnaujinta 2020-10-07

Alytiškė Ieva,  Dovilė iš Tauragės ir dar bent 140 darbo neturinčių žmonių šiemet pasirinko pameistrystės priemonę.  Ši palyginti nauja programa padeda besimokant teorijos tuo pačiu metu įgyti ir praktinių žinių įmonėje.  

Užimtumo tarnyba tokį kelią siūlo norintiems greitai įgyti profesinę kvalifikaciją ir dirbti. Tai –  mokymosi būdas, kai mokantis derinama pameistrystė įmonėje ir profesinis rengimas švietimo įstaigoje. Tokia sistema išplėtota Vokietijoje, Austrijoje ir Danijoje. Lietuvoje pameistrystė jau irgi įgyja pagreitį. Prieš trejus metus Užimtumo įstatyme įtvirtintą šios profesinio mokymo formos finansavimą kaip alternatyvią įprastam profesiniam mokymui, kasmet pasirenka po kelis šimtus gyventojų. Tikimasi, kad ateityje jis dar labiau išpopuliarės. 

„Darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia greitai ir efektyviai parengti specialistus“, – aiškino Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemonių koordinatorė Vilija Mėlinienė.

Dovilė Girdzijauskaitė didžiąją dalį gyvenimo mokėsi ir dirbo Anglijoje. Prieš dvejus metus grįžo į Lietuvą. Reikėjo ne tik prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, bet ir susirasti darbą. Užimtumo tarnyboje pasiūlė dalyvauti pameistrystės priemonėje. Mergina pasirinko pardavėjo konsultanto mokymosi programą – patiko, kad mokymąsi galima derinti su pardavėjo konsultanto darbu O. Andriuškienės IĮ „Vinita. 

„Įgijusi teorinių žinių, profesinės etikos, apskaitos, darbo kasos aparatu pagrindų, praktinius įgūdžius įtvirtinau realioje darbo vietoje – prekybos įmonėje: susipažinau su prekių asortimentu, tobulinau savo darbą kasos aparatu „Rivilės“ apskaitos programa, mokiausi konsultuoti ir  aptarnauti klientus“, – pasakojo Dovilė. 

Įmonės vadovė O.Andriuškienė džiaugėsi realia pameistrystės priemonės nauda tiek ieškančiam darbo žmogui, tiek darbdaviui. Ji pastebėjo, kad darbuotoja nuo pat pirmos darbo dienos stengėsi tobulėti: greitai įsisavina informaciją apie prekes, moka užmegzti pokalbį ir komunikuoti su pirkėju, yra paslaugi ir sąžininga.  

Tuo tarpu Ieva Kardokaitė iki apsilankymo Užimtumo tarnybos Alytaus jaunimo užimtumo skyriuje jau turėjo kirpėjos kvalifikaciją. Tačiau, kaip pati sakė, visiškai nesinorėjo šio darbo. Per paskaitas ESF projekte „Jaunimo socialinių kompetencijų didinimas“ merginai kilo mintis persikvalifikuoti ir tapti barmene. Ieva turėjo darbo patirties, reikiamų žinių, tačiau neturėjo kvalifikacijos.

Padedant Užimtumo tarnybos specialistams ji pasirinko pameistrystės programą. Įgijusi barmeno kvalifikaciją, Ieva nuo liepos pasiliko dirbti VšĮ „Profesijų spektras“, kur sėmėsi darbo praktikos. 

Pastebėta, kad toks mokymosi būdas didžiausią pridėtinę vertę sukuria asmenims, kurie jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sudėtingiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai ypač aktualu jaunimui, kuriam dėl darbo patirties stokos nepavyksta rasti pirmojo darbo, tačiau jie negali gauti darbo, nes neturi darbo patirties. 

Pasak V. Mėlinienės, sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą – įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę, o darbdaviams – galimybė operatyviai pasirengti reikalingus darbuotojus. Darbdaviai, vykdantys mokymą pameistrystės forma, realiai dalyvauja kuriant mokymo turinį ir standartus, daro įtaką profesinio mokymo kokybei Lietuvoje.  

Pameistrys kartu ir mokosi, ir dirba, todėl gauna mokymosi stipendiją ir darbo užmokestį. Besimokančiam asmeniui mokama 285,29 Eur stipendija per mėnesį už teorijos laiką, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei privalomojo sveikatos tikrinimo išlaidos.  

Už darbą įmonėje jam taip pat mokamas darbo užmokestis, kurio išlaidos darbdaviui kompensuojamas iki 70 proc. (iki 910,5 Eur.). Taip pat pameistrio darbinei veiklai ir praktiniam mokymui organizuoti ir koordinuoti darbdavio paskirtam profesijos meistrui padengiamos išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal dirbto laiko MVA, iki 20 proc. meistro darbo užmokesčio dydžio. 

Kiek kainuoja pameistrystė? Mokymo paslaugų kaina skiriasi, priklausomai nuo pasirinktos programos – kvalifikacijai įgyti apmokama iki 2822,55 Eur, kompetencijai įgyti –  iki 1414,31 Eur. 

Norintis mokytis pagal pameistrystės mokymo formą, pasirašęs sutartį su Užimtumo tarnyba, asmuo gauna kuponą. Su juo vyksta pas pasirinktą mokymo teikėją, kuris iš anksto suderintas su darbdaviu.  

Pasirašius pameistrystės mokymo sutartį tarp darbdavio, mokymo teikėjo ir pameistrio, sudaroma pameistrystės darbo sutartis su darbdaviu mokymo programos laikui. Teorijai pas mokymo teikėją skiriama ne daugiau kaip 30 proc. mokymo programos laiko ir praktiniam mokymui realioje darbo vietoje, vadovaujant profesijos meistrui – ne mažiau kaip 70 proc. Pasibaigus pameistrystei, darbdavys įdarbina asmenį pagal įgytą profesiją. 

Šiemet pagal pameistrystės sutartį daugiausiai įdarbinta Vilniaus apskrityje – 52, Šiaulių – 32 ir Utenos – 25, mažiausiai –  Telšių – 5, Klaipėdos ir Marijampolės – po 4 asmenis. 2019 m. ir 2018 m. daugiausiai pameistrystėje dalyvavo Vilniaus ir Kauno  apskričių gyventojų, mažiausiai – Tauragės ir Marijampolės. Per trejus metus dalyvių skaičiumi išsiskiria Vilniaus apskritis, kur 229 asmenų rinkosi šią mokymosi formą. 66 proc. dalyvių, baigusių pameistrystę, .po 6 mėn. dirbo.  

Nuo elektromonterio, medienos apdirbimo staklininko ar apskaitininko – iki virėjo, kirpėjo ar buhalterio: profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių pasirinkimas platus ir įvairus.  

Šios priemonės dalyviai rinkosi apskaitininko ir kasininko, siuvėjo operatoriaus, plataus profilio šiltnamio darbuotojo, kirpėjo, virėjo, buhalterinės apskaitos specialisto, elektriko,  rankų ir kojų priežiūros, atsargų apskaitos duomenų formavimo ir apskaitymo darbuotojo, dokumentų rengimo ir įforminimo, sekretoriaus mokymo programas.  

Pernai efektyviausia mokymo programa buvo elektromonterio, o 2018 m.– medienos apdirbimo staklininko. Šias profesines kvalifikacijas įgiję asmenys iš karto buvo įdarbinti ir ilgiausiai dirbo po mokymo baigimo. Sunkiau rinkoje išsilaikė asmenys, baigę želdinių ir žolės pjovėjo su pjovimo įrenginiais ir plataus profilio šiltnamio mokymo programas. 

Close Menu