PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Jaunimas darbo rinkoje

Jaunimas darbo rinkoje

Atnaujinta 2020-06-23

Užimtumo tarnyboje birželio 1 d. buvo registruota 39,3 tūkst. darbo neturinčių 16–29 m. jaunuolių – tai beveik kas penktas (19,3 proc.) registruotas darbo neturintis asmuo. Jie sudarė 8,8 proc. šalies 16–29 m. amžiaus gyventojų.

Vyriausybei kovo 16 d. paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją, Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio jaunimo skaičius augo labiau nei kitų amžiaus grupių. Kovo–gegužės mėn. kreipėsi 22,5 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių – 33,9 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.

Ypač išsiskiria naujai registruotų 25–29 m. amžiaus darbo neturinčių asmenų dalis. Tam įtaką galėjo daryti ir teisinės bazės pakeitimai – studijuojantiems jaunuoliams, besiregistruojantiems Užimtumo tarnyboje, suteikiamas nebe besimokančio asmens, o bedarbio statusas. Turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą yra skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Šiemet užsiregistravusių absolventų – penktadaliu mažiau

Sausio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyboje registravosi 2,1 tūkst. absolventų, t. y. 21,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Praėjusį mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 282 asmenys, t. y. beveik du kartus mažiau nei 2019 m. gegužės mėn.

Tarp absolventų daugiausia universitetuose studijavusių teisę, viešąjį administravimą, kūrybines industrijas, kineziterapiją, politikos mokslus, kolegijose – socialinį darbą, buhalterinę apskaitą, teisę, automobilių techninį eksploatavimą, profesinėse mokyklose – virėjo, automobilių mechaniko, apdailininko profesijų programas.

Darbo paieškos sunkumai: įdarbinama 30 proc. mažiau jaunuolių

Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos kovo–gegužės mėnesiais suteiktos 9,8 tūkst. jaunuolių, tai 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo įdarbinta 14 tūkst.

Daugiausia jaunuolių įsidarbino paslaugų sektoriuje – 65,5 proc., iš jų 24,4 proc. – mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Beveik kas penktas – pramonės įmonėse, kas dešimtas – statybose.

Jaunimas dažnai dirba būtent koronaviruso skaudžiai paliestuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose. Dalis jų neteko darbo, o susirasti naują ar papildomą – sunkiau nei ankstesniais metais.

Studentams ir moksleiviams daugiausiai laisvų darbo vietų registravo žemės ūkio įmonės, nors įprastai registruodavo paslaugų sektorius. Studentus ir moksleivius darbui taip pat priimtų didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Tačiau nėra didelės darbuotojų paklausos vasaros sezonui turizmo sektoriuje bei kurortuose.

Svarbu net tik studijų programa ar profesija

Įsidarbinimo sėkmę lemia tiek jaunuolio pasirinkta studijų programa ar profesija, tiek aktyvumas, vidinė motyvacija ir noras būti geriausiam. Su jaunimu dirbantys specialistai pastebi, kad vos penktadaliui jaunų žmonių yra svarbu, kad darbas atitiktų įgytą specialybę / profesiją.

Jaunuolių lūkesčiai darbo vietai, darbdaviui dažnu atveju yra per dideli, neatitinkantys jų turimos kvalifikacijos ir patirties. Darbdavių teigimu, jaunimo teorinis parengimas yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos.

Pameistrystė, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas – pakankamai naujos užimtumo priemonės, tačiau prisidedančios prie jaunimo spartesnės integracijos į darbo rinką.

Jaunuoliams taip pat nevertėtų vadovautis nuostata, kad diplomas yra darbovietės garantas, ir nesivaikyti specialybių madų. Vertinga rinktis tai, kur jaunuolis jau dabar yra stiprus. Atradus sritį, kuri jam yra įdomi ir kurioje jis norėtų dirbti, vertėtų nuolat mokytis, tobulėti ir siekti pasirinktos srities eksperto kompetencijų.

Išsamiau – apžvalgoje „Jaunimo situacija darbo rinkoje“.

Close Menu