You are currently viewing Ilgalaikio nedarbo spąstuose – net 40 proc. bedarbių

Ilgalaikio nedarbo spąstuose – net 40 proc. bedarbių

Atnaujinta 2021-05-24

Pandemijos išbalansuotoje darbo rinkoje ryškėja nauja tendencija. Auga ilgalaikių bedarbių gretos.  Šiuo metu apie 100 tūkst. (40,8 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai. Prieš metus jų buvo 33,6 tūkst. (17,4 proc.). Tarp visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų ši dalis padidėjo nuo 17,4 proc. iki 40,8 proc.

Ilgalaikiai bedarbiai – tai žmonės nuo 25 metų, kai nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, ir jaunimas iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Net 38,3 proc. ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo, 37 proc. dirbo nekvalifikuotą, 15,2 proc. –  kvalifikuotais darbininkais, 8,4 proc. – aptarnavimo sektoriuje ir pardavėjais, 11 proc. – specialistai.

Vyresni nei 50 metų asmenys sudaro daugiau nei 43,5 proc. ilgalaikių bedarbių. Jaunimas iki 29 metų –  beveik ketvirtadalį (24,4 proc.) ir jaunimas iki 25 metų – beveik penktadalį (19,5 proc.).

„Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies  socialine politika. Kita vertus, darbdavių požiūris ar net nusistatymas prieš ilgai nedirbusius asmenis mažina jų galimybes grįžti į darbo rinką“,  – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei pusę metų. Per metus dėl Covid-19 pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei pusmetį darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. 2020 m. 69, 2 proc. darbo neturinčių asmenų padėta įsidarbinti per 6 mėn.,  kiti į darbo rinką sugrįžo per ilgesnį  laikotarpį. Trumpiausia darbo paieška truko vieną darbo dieną. Seniausiai registruotas bedarbis – 2002 m.

„Atsisakantys priimti darbo pasiūlymus rizikuoja ilgam iškristi iš darbo rinkos. Dėl pandemijos ir dalies darbų apribojimų ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais Kaip matome iš stebėsenos, didžioji dalis turi žemą kvalifikaciją arba darbo rinkoje nepaklausią profesiją, nepakankamą darbo patirtį, konkrečių žinių trūkumą“, – pridūrė G.Vitė.

Pagal profesijų grupes, daugiausiai iki registracijos Užimtumo tarnyboje ilgalaikių bedarbių dirbo  pagalbiniais darbininkais – 16 tūkst., parduotuvių pardavėjais – 4,2 tūkst., biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais – 3,2 tūkst., lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais – 1,6 tūkst., kiemsargiais ir giminiškų profesijų darbininkais – 1,4 tūkst., reklamos ir rinkodaros specialistais – 1,4 tūkst. (iš jų 1 tūkst. – pardavimo vadybininkais).

Pagal išsilavinimą40,8 proc. ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos. Kiek daugiau nei penktadalis (22,3 proc.) – įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 36,9 proc. turi profesinį.

Nekvalifikuoto darbo ieško 44 proc. ieško ilgalaikių bedarbių. Daugiausiai – pagalbinio darbininko (22 tūkst.), biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojo (5,1 tūkst.), nekvalifikuoto apdirbimo pramonės darbininko (2,5 tūkst.).

Kvalifikuotais darbininkais nori dirbti 17,6 proc. ilgai nedirbančių asmenų: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais – 3,3 tūkst., dažytojais – 1,5 tūkst., variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais – 1,1 tūkst. 12,7 proc. pageidautų dirbti paslaugų darbuotojais ir pardavėjais; iš jų – 4,5 tūkst. ieško parduotuvės pardavėjo, 1 tūkst. – apsaugos darbuotojo, 0,9 tūkst. – padavėjo, 0,9 tūkst. – barmeno darbo. 25 proc. pageidautų specialistų darbo. Daugiausiai ieškančių administravimo ir vykdomojo sekretoriaus darbo –  2,5 tūkst., reklamos ir rinkodaros specialisto – 2,4 tūkst. (iš jų 1,5 tūkst. ieško pardavimo vadybininko), apskaitos ir buhalterijos tarnautojo – 1 tūkst.

Daugiausiai  ilgalaikių bedarbių – Kauno apskrityje – jie sudaro 44,2 proc. tarp visų darbo neturinčių asmenų. Mažiausiai – 30 proc. jų yra Klaipėdos apskrityje.

Pagal savivaldybes, didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis registruota Lazdijų rajone, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Čia ilgalaikių bedarbių dalis viršija 50 proc. atitinkamoje savivaldybėje registruotų darbo neturinčiųjų skaičių – atitinkamai 55,8 proc., 52,5 proc. ir 50,6 proc. Mažiausiai – Pakruojo r. (19,9 proc.), Klaipėdos r. (20,4 proc.) ir Kretingos r. (24,2 proc.) savivaldybėse.

Per keturis šių metų mėnesius į darbo rinką sugrįžo 21,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių: 12,7 tūkst. įsidarbino, 6,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, 2,3 tūkst. dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiau nei 200 įsitraukė į užimtumo didinimo programas. Pirmąjį ketvirtį 180 ilgalaikių bedarbių įgijo darbo rinkoje paklausias slaugytojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, apskaitininko, siuvėjo, virėjo, tarptautinių krovinių sunkvežimio vairuotojo, socialinio darbuotojo, plytelių klojėjo, suvirintojo profesijas.