PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Gegužės situacija darbo rinkoje buvo palankesnė – darbo pasiūlymų padidėjo 28,5 proc.

Gegužės situacija darbo rinkoje buvo palankesnė – darbo pasiūlymų padidėjo 28,5 proc.

Atnaujinta 2020-06-12

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. šalyje buvo registruota 203,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 10,4 tūkst. daugiau nei gegužės 1 d. ir  67,1 tūkst. daugiau nei 2019 m.  Registruotas nedarbas siekė 11,8 proc.

Vyrų registruoto nedarbo rodiklis buvo 0,2 proc. punkto aukštesnis negu moterų: birželio 1 d. registruota 103,3 tūkst. darbo neturinčių vyrų – 5 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį ir 34,8 tūkst. daugiau nei prieš metus. Darbo neturinčių moterų buvo 100,4 tūkst. – 5,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį ir 32,3 tūkst. daugiau nei prieš metus.  Birželio 1 d. jaunimo iki 29 metų įregistruota 39,3 tūkst., vyresnių nei 50 metų asmenų – 80,3 tūkst.

Kaip teigiamą tendenciją galima išskirti ilgalaikių bedarbių dalies mažėjimą tarp visų darbo ieškančių asmenų. Šalyje buvo 37,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių, ir jie sudarė 18,6 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Tuo tarpu prieš metus kas ketvirtas (24,7 proc.) darbo ieškantis asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, jų registruota 33,7 tūkst.

Gegužę darbo paklausa augo

Darbo paklausa augo 28,5 proc. – darbdaviai įregistravo 21,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – 92,6 proc. darbo pasiūlymų  buvo neterminuotam įdarbinimui.

Laikinų darbų rinkoje pasiūlyta 12,6 proc. daugiau nei balandį. Darbdaviai terminuotam darbui ieškojo 1,6 tūkst. darbuotojų – sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, virėjų, padavėjų  bei barmenų.

Paklausiausi specialistai darbo rinkoje: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, telefonų skirstiklių operatoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai bei statybos inžinieriai.

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, sodininkus, daržininkus, medelynų ir daigynų darbuotojus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius bei apsaugos darbuotojus.

Sausio–gegužės mėn. darbdaviai įregistravo 71,6 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 6,9 tūkst. terminuotam įdarbinimui.

Daugiausia darbo pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 62 proc. Kas ketvirta–penkta (21 proc.) registruota darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 13 proc., žemės ūkyje – 4 proc.

Kreipėsi 21 tūkst. naujų klientų

Gegužę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 21,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių –  10,7 tūkst. mažiau nei balandį. Kas trečias (30,8 proc.) įregistruotas bedarbis – 55+, 29,8 proc. – jaunimas iki 29 m. Beveik kas trečias (30,6 proc.) darbo neturintis asmuo gyvena kaime.

32 proc. darbo neturinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo, 48 proc. sudaro kvalifikuoti darbininkai, 20 proc. – specialistai ir technikai. Tarp specialistų daugiausiai registruota reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, verslo paslaugų agentų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, buhalterių, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, mechanikos inžinierių bei taikomųjų programų kūrėjų.

Tarp darbininkiškų profesijų daugiausia norinčių dirbti parduotuvių pardavėjais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, virėjais, variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais bei dažytojais.

Teritoriniai nedarbo skirtumai

Birželio 1 d. daugiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Ignalinos r. (17,7 proc.), Lazdijų r. (17,5 proc.), Zarasų (17,2 proc.) ir Rokiškio (17 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas –  šalies pajūryje – Neringoje (4,5 proc.), Klaipėdos r. (6,5 proc.) ir Kretingoje (8,3 proc.).

Tarp didžiųjų miestų mažiausiai darbo ieškančių asmenų – Šiauliuose (9,7 proc.), daugiausiai – Kaune (12,4 proc.).

Užimtumas suteiktas 24,8 tūkst. asmenų

Gegužės mėn. klientų aptarnavimo skyrių specialistai padėjo įsidarbinti 14,5 tūkst. asmenų – tai 14,2 proc. mažiau nei 2019 m. gegužę. Daugiausiai – 63,2 proc. asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje, pramonėje – 20,1 proc., statyboje – 11,2 proc., žemės ūkyje – 5,5 proc. Moterys tarp įdarbintų asmenų sudarė 44,9 proc., vyrai – 55,1 proc. Jaunimo iki 29 metų įdarbinta 33,1 proc., 50+– 25 proc., ilgalaikių bedarbių – 7,2 proc.

Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus iki 6 mėn. pradėjo 8,8 tūkst. asmenų – du kartus daugiau nei balandį ir 19,1 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę. Savarankiška veikla pagal verslo liudijimus populiaresnė tarp moterų ir vyresnio amžiaus darbo neturinčių asmenų. Moterys sudarė 63,9 proc. visų gegužę pradėjusių dirbti pagal verslo liudijimus, 37,1 proc. buvo vyresni nei 50+, jaunimas iki 29 m. sudarė 10,5 proc. Nuo metų pradžios verslo liudijimus įsigijo 33,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Gegužę aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 0,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 66,3 proc. daugiau nei balandį ir 72,3 proc. mažiau nei 2019 m. gegužę. 50+ asmenys sudaro 46,6 proc. priemonių dalyvių, jaunimas (16–29 m.) – 25,2 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 22,8 proc.

Pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse 181 darbo ieškantis asmuo, iš jų – 152 siekia įgyti darbo rinkoje paklausių profesijų ar kompetencijų, 21 – įgis darbo praktikos dalyvaudami stažuotėje, 3 asmenys sieks, kad būtų pripažintos neformaliu ar savišvietos būdu įgytos kompetencijos, 5 asmenys įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį.

Remiamojo įdarbinimo priemonės pasiūlytos 316 darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų, iš jų – 283 įdarbinti subsidijuojant, 33 gavo paramą darbo įgūdžiams įgyti. Du trečdaliai (65,2 proc.) remiamojo įdarbinimo dalyvių – vyresnio amžiaus asmenys, 35,1 proc. – ilgalaikiai bedarbiai, 16,5 proc. – jaunimas iki 29 m. amžiaus, 8,2 proc. – neįgalūs asmenys

Įvairiose darbo rinkos priemonėse balandžio pabaigoje dalyvavo 11,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kuriems dėl šios priežasties buvo sustabdytas bedarbio statusas. Priemonių taikymas leido sumažinti registruotą nedarbą 0,6 proc. punkto. Registruotas jaunimo iki 29 m. nedarbas dėl priemonių taikymo balandį mažėjo 0,3 proc. punkto. Laikino užimtumo priemonėse balandžio pabaigoje dalyvavo 1,5 tūkst. 16–29 m. jaunuolių.

Plačiau: „Lietuvos darbo rinka 2020 m. gegužė“

Close Menu