You are currently viewing Galimybių pasas – ne priežastis atsisakyti siūlomo darbo

Galimybių pasas – ne priežastis atsisakyti siūlomo darbo

Atnaujinta 2021-10-13

Užimtumo tarnyba sulaukia nemažai paklausimų dėl reikalavimų, susijusių su galimybių pasu, o viešojoje erdvėje teigiama, kad galimybių pasas darbo ieškantiems  klientams apriboja įsidarbinimo galimybes. Primename, kad paslaugos teikiamos yra visiems klientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybių pasą. Viena iš teikiamų paslaugų – tarpininkavimas įdarbinant teikiamas kontaktiniu būdu jos neapribojant disponavimo šiuo dokumentu.

„Tinkamo darbo pasiūlyme nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Šis pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme, ir kuris galėtų įtakoti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė.  

Galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas ir prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą. Tokį atsakymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims,  bus taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).  

Tam, kad užtikrintų įdarbinimo tarpininkavimo procesus, Užimtumo tarnyba suaktyvino įdarbinimo paslaugų teikimą.  Naudojamos nuotolinės atrankos galimybės arba, esant dideliam darbuotojų poreikiui, organizuojamos pirminės ir antrinės darbuotojų atrankos (darbo mugės) klientų aptarnavimo skyriuose, laikantis visų saugumo priemonių.

Pasak L. Vaitkuvienės, Užimtumo tarnybos specialistai turi aiškiai ir konkrečiai su darbdaviu suderinti kandidatų užimti laisvą darbo vietą būdus ir, esant poreikiui, prieš nukreipiant asmenį į atranką dėl to susisiekti su darbdaviu.

Tinkamo darbo apibrėžime pagal Užimtumo įstatymą pasiūlymai įsidarbinti yra teikiami darbui pagal šiuos požymius: pirmiausia atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją ar  turimą darbo patirtį. Antra, nustatyta tvarka nėra gauta oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą. Trečioji sąlyga – tai kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir LR  Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Galimybių pasas turi įtakos įdarbinant darbo ieškančius žmones, bet jis yra tik vienas iš faktorių tarpininkaujant įdarbinimo procese.  Pagrindinė priežastis, kurią dažniausiai nurodo klientai, atsisakantys teikiamų darbo pasiūlymų, yra per mažas  darbo užmokestis, taip pat nepatogus susiekimas su darboviete.  Gaunant minimalią algą dažnai reikia susimokėti ir visas transporto išlaidas, todėl  žmogus apskaičiuoja, kiek jam lieka jo poreikiams patenkinti.

Stebima, kad darbo vietos būtų užpildytos, įtakos turi ir siūlomos darbo pozicijos sąlygos ir aplinka. Darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų pavežėjimui ar jų  apgyvendinimui, ypač tai aktualu gyvenantiems atokesnėse šalies teritorijose.

Darbo skelbimų skaičius nuo birželio iki  spalio didesnis nei 60 tūkst. per mėnesį. Rugsėjį šalies darbdaviai įregistravo vėl  66,1 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai – didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų.

Spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 7,6 proc. (16 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį. Rugsėjį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,2 tūkst. naujų klientų, tai yra 3,7 tūkst. (17,2 proc.) daugiau nei rugpjūtį. Palyginti su 2020 m. rugsėju, darbo neturinčių asmenų registravosi 31,6 proc. mažiau.

Net 40 proc. registruotų asmenų yra nekvalifikuoti. Tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nemažai darbo vietų yra neužimtos. Kvalifikacinė neatitiktis, kai  darbo ieškantys asmenys atitinka darbdavių keliamų reikalavimų, neturi reikiamų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų darbui atlikti, yra  didžiausias iššūkis darbo rinkoje. Taip pat konkretaus darbo, profesijos ieškantys asmenys gyvena ne ten, kur yra daug tos srities darbo vietų.


Nekvalifikuoto darbo ieško beveik trys penktadaliai (58,8 proc.) asmenų, kurių registruoto nedarbo trukmė – ilgesnė nei dveji metai. Viena laisva nekvalifikuoto darbo vieta tenka 13 tokio darbo ieškančių asmenų. Į vieną laisvą kvalifikuoto darbininko vietą galėtų pretenduoti 2 tokio darbo ieškantys, į pardavėjo ir paslaugų darbuotojo – 8 atitinkamo darbo ieškantys  asmenys.