You are currently viewing Darbo rinkos tendencijos: darbo ieško daugiau vyresnių asmenų ir kaimo gyventojų

Darbo rinkos tendencijos: darbo ieško daugiau vyresnių asmenų ir kaimo gyventojų

Atnaujinta 2020-05-28

Apžvalgoje „Darbo rinkos tendencijos 2020 m. I ketvirtis“ pateikta darbo jėgos pasiūlos ir paklausos analizė ir vertinimas, nedarbo ir užimtumo rodikliai šalyje ir teritorijose. Besidomintys darbo rinkos aktualijomis išsamiau gali susipažinti, kokiuose sektoriuose ir veiklos srityse užimtų asmenų daugėja ir kur perteklius, kokie miesto ir kaimo gyventojų darbo paieškos ypatumai bei aplinkybės, lemiančios jų situaciją darbo rinkoje, apibūdinamas darbo ieškančio asmens profilis ir jaunimo  situacija.

Per tris šių metų mėnesius klientų aptarnavimo skyriuose registruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 20,3 proc. (13,1 tūkst.) daugiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį. Vyrai sudarė didesnę dalį – 55,5 proc. tarp visų darbo ieškančių asmenų. Kas trečias į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius besikreipiantis darbo ieškantis asmuo gyveno kaimo vietovėse. Dėl kovo mėnesį LR Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino tarp darbo ieškančiųjų augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 m. I ketvirtį, palyginti su 2019 m. I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 d. šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Daugėjo vyresnio amžiaus asmenų

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. – vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 m. I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Darbo jėgos pasiūlos struktūra keitėsi vertinant situaciją iki ir po karantino paskelbimo. Kovo mėnesį augo ne tik 23,5 proc. augo bendras darbo neturinčių asmenų skaičius, bet ir jaunesnio amžiaus asmenų dalis, labiausiai –  25 – 29 metų jaunimo. Vyresnių kaip 50 asmenų dalis tarp bedarbių, palyginti su pirmais metų mėnesiais, mažėjo.

Kas trečias darbo neturintis – kaimo gyventojas

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis – mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose. Tarp kaime gyvenančių bedarbių daugiau vyresnio amžiaus asmenų – 35,6 proc., tarp miesto – 27,4 proc. Tuo tarpu jaunimo kaime mažiau – 23,6 proc., mieste – 30,7 proc. Neturinčių profesinio pasirengimo tarp darbo ieškančių kaimo gyventojų –  36 proc., o turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – tik 6 proc. 15,5 proc. mieste gyvenančių darbo neturinčių asmenų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Dažnai kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos, ypač iš atokesnių vietovių.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Dažniau darbo ieško vidutinio amžiaus vyras su viduriniu išsilavinimu

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su 2019 m. balandžio 1 d., sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis. Augo turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą skaičius. Du iš penkių registruotų darbo neturinčių asmenų – vyresni nei 50 metų, šiek tiek daugiau vidutinio amžiaus asmenų, 18,7 proc. – jaunesni kaip 30 metų. Nors neturinčių profesinio pasirengimo dalis mažėja, profesinio pasirengimo neturi beveik kas trečias. Beveik pusė visų registruotų darbo neturinčių asmenų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, iš jų –  apie 63 proc. turėjo profesinę kvalifikaciją.

Pasiūloje – 31,6 tūkst. jaunuolių iki 29 metų

Šiemet registruota 5,2 tūkst. daugiau 16–29 m. jaunuolių nei 2019 m. balandžio 1 d. – atitinkamai 31,6 tūkst. ir  26,4 tūkst. Tai sudarė 18,7 proc. visų  darbo neturinčių asmenų (2019 m. balandžio 1 d. – 16,9 proc.).

Parama įsitvirtinti darbo rinkoje 2020 m. I ketvirtį pasinaudojo 1,3 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Populiariausia tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – parama mokymuisi: 0,5 tūkst. jaunuolių pradėjo mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų, dažniausiai – įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, siuvėjo, kirpėjo, suvirintojo.

Kokių darbuotojų reikia darbo rinkoje?

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų –  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo daugiau nei 39 proc. visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių

Paramos mokymuisi priemonėje pradėjo dalyvauti 2,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 26 proc. (beveik 0,6 tūkst.) visų pradėjusių dalyvauti buvo jaunimas iki  29 metų, kas trečias paramos mokymuisi dalyvis –  vyresnis kaip 50 metų,  41 proc. (0,4 tūkst.) buvo ilgalaikiai bedarbiai. Vyrų dalyvavo daugiau nei moterų – jos sudaro apie 46 proc. visų pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėje.

Populiariausia paramos mokymuisi priemonė – profesinis mokymas. Darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų pradėjo mokytis 1,7 tūkst. asmenų. Kas trečias profesinio mokymo dalyvis –  jaunimas iki 29 metų ir vyresnis nei 50+, beveik kas šeštas – ilgalaikis bedarbis.

Transporto paslaugų švietimo sričiai priklausančios mokymo programos – kaip įprastai, paklausiausios tarp profesinio mokymo dalyvių, jų populiarumas augo 2 kartus

Šiemet įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programas renkasi du kartus daugiau darbo ieškančių asmenų. Tai lėmė išaugęs darbdavių poreikis – sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams registruotų laisvų darbo vietų skaičius augo dvigubai. Daugėjo asmenų, pradedančių mokytis sveikatos priežiūros sričiai priklausančių mokymo programų, daugiausiai jų rinkosi slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programą. Sparčiai vystantis technologijoms, skaitmenizuojant ir optimizuojant procesus, diegiant naujas apskaitos programas bei įrengiant savitarnos kasas 5 proc. mažėjo apskaitininko ir kasininko, pardavėjo, finansinių paslaugų teikėjo, logisto ekspeditoriaus mokymo programų populiarumas.

Profesinio mokymo programų TOP 5: įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų, slaugytojo, apskaitininko; virėjo ir siuvėjo.

Išsamiau: „Darbo rinkos tendencijos 2020 m. I ketvirtis“