Prisijungti   Registracija English
Darbo rinkos monitoringas: darbo daugiausiai ieško jaunimas ir vyresni nei 50+

Darbo rinkos monitoringas: darbo daugiausiai ieško jaunimas ir vyresni nei 50+

Šiais metais kas trečias darbo ieškantis žmogus buvo jaunesnis kaip 30 metų, 26,3 proc. – vyresni kaip 50 metų. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2017 metų analogišku laikotarpiu mažėjo 0,5 proc. punkto, o vyresnio amžiaus bedarbių tiek pat augo.

Teigiama tendencija – mažėja neturinčių profesinės kvalifikacijos bedarbių dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų, o kvalifikuotų darbo ieškančių asmenų daugėja. Labiausiai didėja turinčių universitetinį išsilavinimą asmenų skaičius.

Daugiau nei 30 proc. darbo ieškančių asmenų buvo kaimo gyventojai, iš jų – daugiau vyrų, vyresnio amžiaus žmonių be profesinio pasirengimo. Tarp mieste gyvenančių darbo ieškančių asmenų daugiau registravosi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinią ir jaunimas. Kaimo gyventojų, ypač iš atokesnių vietovių, įsidarbinimo galimybes dažniausiai riboja susisiekimo problemos.

Stebimi pokyčiai bedarbių struktūroje: vyrų registruota 1,6 proc. mažiau, o moterų – 4,1 proc. daugiau, palyginti su atitinkamu 2017 laikotarpiu, tačiau darbo ieškančių vyrų skaičius vis tiek išlieka didesnis – 103,3 tūkst. ir moterų – 84,8 tūkst.

Darbo paklausos – laisvų darbo vietų analizė rodo, kokiems darbuotojams didesnės galimybės įsidarbinti, kokiose ekonominėse veiklose fiksuojamas kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Per devynis šių metų mėnesius įregistruota 183 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,3 proc. daugiau nei pernai. Trys iš penkių laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje. Kas ketvirta – penkta darbo vieta – pramonėje. Paklausos struktūroje augo pramonės ir paslaugų dalis bei mažėjo – žemės ūkio ir statybų dalis. Didėjantį pasitikėjimą Užimtumo tarnybos paslaugomis rodo augantis registruotų darbo vietų ir besikreipiančių asmenų skaičius.

Registruoto nedarbo rodikliai, palyginti su metų pradžia, mažėjo 48 savivaldybėse, 10 – augo ir 2– nepakito. Aukščiausi registruoto nedarbo rodikliai spalio 1 d. buvo Zarasų – 14,6 proc., Lazdijų ir Ignalinos – po 14,5 proc. – rajonų savivaldybėse. Žemiausias nedarbas Neringoje – 3,8 proc., Kretingos rajone – 4,4 proc. ir Elektrėnuose – 5,6 proc. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų šalyje šių metų spalio 1 d. sudarė 10,8 proc. punkto, liepos 1 d. – 12 proc. punkto, metų pradžioje jis siekė 11,2 proc. punkto.

Darbingo amžiaus nedirbančių moterų daugiausiai Kelmės rajono – 14,8 proc. ir Visagino – 14,5 proc. savivaldybėse, vyrų– Ignalinos ir Zarasų rajonuose – po 16,2 proc. Mažiausiai nedirbančių moterų Birštone – 4,0 proc., vyrų – Neringoje – 3,5 proc. Jaunimui sunkiausiai susirasti darbą Zarasuose – čia 7,7 proc. 16-29 metų amžiaus gyventojų nedirbo. Mažiausias jaunimo registruoto nedarbo rodiklis – Skuode (1,7 proc.). Šiuos skirtumus lemia vietos ūkio struktūra.

 

 

Plačiau leidinyje „Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018  I – III ketv.  

 

 

 

Close Menu