You are currently viewing Darbo rinkos apžvalga: norintys dirbti galėjo rinktis iš 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų

Darbo rinkos apžvalga: norintys dirbti galėjo rinktis iš 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų

Atnaujinta 2020-04-10

Užimtumo tarnybos parengtoje kovo mėnesio  darbo rinkos apžvalgoje pateikiami darbo ieškančių asmenų, laisvų darbo vietų, nedarbo teritorijose rodikliai.

Kovo mėn. į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 26,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai  5 tūkst. (23,5 proc.) daugiau nei vasarį ir 7 tūkst. daugiau nei 2019 m. kovą. Kas ketvirtas (26,4 proc.) darbo neturintis asmuo – vyresnis kaip 50 m., 30,8 proc. – jaunesni kaip 30 m. Beveik kas trečias (28,8 proc.) įregistruotas darbo ieškantis asmuo gyvena kaime. Tarp darbo ieškančių asmenų daugiau įregistruota vyrų – 87,2 tūkst., moterų – 82,2 tūkst., 16–29 m. jaunimo –  31,6 tūkst.

Teigiama tendencija –  mažėjo ilgalaikių bedarbių skaičius, jų šalyje buvo 29,3 tūkst. Prieš metus kas ketvirtas darbo ieškantis asmuo buvo ilgalaikis bedarbis – iš viso buvo registruota 39,8 tūkst.

Beveik 27 proc. darbo  ieškančių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo, 43  proc. sudaro kvalifikuoti darbininkai,  30 proc. – specialistai ir technikai. Tarp darbo ieškančiųjų daugiausiai buvo iš dirbusių prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių.

Nuo kovo 16 d. šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną penktadaliu mažėjo darbo jėgos paklausa. Šalies darbdaviai registravo gerokai mažiau darbo pasiūlymų: Vilniaus apskrityje – 2,3 tūkst. mažiau, Šiaulių –  0,9 tūkst., Kauno – 0,8 tūkst. Kovą darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų, pernai – iš 27,2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Paklausiausi specialistai darbo rinkoje – pirkimo specialistai, statybos inžinieriai, paštininkai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai. Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojus, kepėjus ir konditerius, dažytojus, betonuotojus, betono apdailininkus.

Nors parduotuvių pardavėjai, statybininkai montuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, statybininkai bei virėjai patenka tarp paklausiausių profesijų darbuotojų, tačiau, palyginti su vasariu, darbo pasiūlymų jiems sumažėjo vidutiniškai ketvirtadaliu (26,2 proc.). Darbo pasiūlymų mažėjo ir specialistams – administravimo ir vykdomaisiais sekretoriams registruota 63 proc. mažiau laisvų darbo vietų, reklamos ir rinkodaros specialistams – 60,9 proc.

Daugiausia darbo pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 62,7 proc. Kas penkta (18,6 proc.) registruota darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12,8 proc., žemės ūkyje – 5,9 proc.

Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių specialistai padėjo įsidarbinti 13,2 tūkst. asmenų – tai 23,9 proc. mažiau nei 2019 m. vasarį. Daugiausiai – apie 60,8 proc. darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje, 20,2 proc. – pramonėje. Didesnė dalis nei vasarį įsidarbino statybose – 13,2 proc. ir žemės ūkyje – 5,8 proc.

Kovo mėnesį beveik visose šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai augo, septyniose – išliko nepakitę, šešiose – mažėjo. Didžiausias augimas (1 proc. punkto) fiksuotas Panevėžio miesto ir Jurbarko savivaldybėse, mažėjimas – Pakruojyje (0,3 proc. punkto).

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 169,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,5 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 7,8 tūkst. daugiau nei šių metų kovo 1 d. Registruotas nedarbas balandžio 1 d. siekė 9,8 proc.

Išsamiau apžvalgoje „Lietuvos darbo rinka 2020/03″