You are currently viewing Darbo rinka penktąją karantino savaitę: registruoto nedarbo augimo tempas lėtėja

Darbo rinka penktąją karantino savaitę: registruoto nedarbo augimo tempas lėtėja

Atnaujinta 2020-04-20

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 20 d., penktos karantino savaitės pabaigoje, buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc).

Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur išliko toks pat, ir Zarasų savivaldybėje, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Labiausiai didėjo Kalvarijoje ir Birštone – 0,5 proc. punkto, 0,4 proc. punkto augimas fiksuotas Jurbarko r., Palangos, Varėnos r., Šilutės r., Druskininkų, Plungės r., Trakų r. savivaldybėse.

Balandžio 13–19 d. Užimtumo tarnyboje įregistruota mažiau darbo ieškančių asmenų nei ankstesnėmis savaitėmis – po 1,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų vidutiniškai per dieną. Iki karantino – po 1,1 tūkst., pirmą savaitę po karantino paskelbimo – 1,2 tūkst., antrą – beveik 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst. asmenų.

Penktąją karantino savaitę įregistruota beveik 6,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų –  tai 3,3 tūkst. (35,0 proc.) mažiau nei ketvirtąją. Karantino laikotarpiu 23 proc. įregistruotų darbo neturinčių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, 19,7 proc. – apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Iš viso karantino laikotarpiu šalies darbdaviai įregistravo 8,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia jų buvo trečią karantino savaitę, vėliau darbo pasiūlymų gerokai sumažėjo. Penktą karantino savaitę įregistruota 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 325 vietomis (20,2 proc.) mažiau nei ketvirtąją. Labiausiai laisvų darbo vietų mažėjo Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.

Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė įmonės iš apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei transporto ir saugojimo sektorių. Darbdaviai daugiau nei ankstesnėmis savaitėmis ieškojo specialistų –  logistikos vadybininkų, pardavimo vadybininkų, buhalterių, statybos inžinierių bei automatikos inžinierių.

Paslaugų sektoriaus darbdaviai siūlė darbą parduotuvių pardavėjams, kasininkams, virėjams ir apsaugos darbuotojams. Pagalbinių darbininkų ieškojo seniūnijos pavasario švaros darbams – šiukšlėms ir lapams rinkti, užterštoms teritorijoms valyti ir smulkiems želdiniams tvarkyti.

Darbininkų ieškoma tvarkyti istorinių ir turistų lankomų vietų aplinką. Taip pat buvo darbuotojų poreikis darbui šaldytos žuvies pakavimo ir filetavimo cechuose, valytojų prekybos patalpoms valyti, gamybinių, buitinėms ir administracinėms patalpoms tvarkyti, dezinfekuoti paviršius, darbui mobiliose brigadose. Ūkininkai ieškojo traktorininkų, gyvulininkystės ūkio darbininkų.

Nuo kovo 16 d. tarpininkauta įdarbinant 9,9 tūkst. asmenų. Iki karantino paskelbimo  vidutiniškai per savaitę buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Karantino laikotarpiu įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai po 2,2 tūkst. per savaitę. Penktą karantino savaitę padėta įsidarbinti 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 68 mažiau nei ketvirtą karantino savaitę.

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia finansinę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims bei darbdaviams, paskelbusiems prastovą darbuotojams.  Prašymai gauti subsidiją Užimtumo tarnyboje priimami nuo balandžio 5 d. Iki balandžio 17 d. dėl subsidijų kreipėsi 51819 savarankiškai dirbančių asmenų ir 7615 darbdavių.

Išsamiau: „Savaitinė darbo rinkos apžvalga 2020 m. balandžio 20 d.“