PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Darbo rinka atviresnė vyresnio amžiaus asmenims

Darbo rinka atviresnė vyresnio amžiaus asmenims

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas antras darbo ieškantis vyresnio amžiaus asmuo įsidarbina, kas trečias – kuria verslą. Pastebima, kad darbdaviai pradeda labiau vertinti vyresnio amžiaus darbuotojus, prioritetą teikdami jų patirčiai, stabilumui ir lojalumui.

Ieškodami darbo, į Užimtumo tarnybą 2019 m. pirmąjį ketvirtį kreipėsi 18,2 tūkst. vyresnio nei 50 m. amžiaus asmenų – iš jų 10,4 tūkst. įsidarbino, 6,5 tūkst. pradėjo savo verslą. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, įsidarbinusių vyresnių žmonių skaičius padidėjo 27 proc., nusprendusių kurti verslą – 5 proc. Daugiausia asmenų įsidarbino Šiauliuose, Utenoje ir Panevėžyje, versliausi buvo gyvenantieji Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

„Mažėjant darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, vyresnių asmenų įsidarbinimo galimybės didėja, jie tampa geidžiamais darbuotojais – ypač tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Neretai sėslumas, nemobilumas, technologinių ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas apsunkina vyresnių žmonių integraciją į darbo rinką, tačiau pastebime teigiamą tendenciją, kad šios amžiaus grupės žmonės tampa drąsesni, labiau pasitiki savimi, nebijo mokytis ar imtis naujos veiklos“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.

29 proc. darbo ieškoję vyresni asmenys turėjo aukštąjį išsilavinimą, 43 proc. – profesinę kvalifikaciją. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai įsidarbino pardavėjais, automobilio vairuotojais, plataus profilio statybininkais, virėjais, vairuotojais ekspeditoriais, dalis ieškojo kvalifikacijos nereikalaujančių darbų, tokių kaip valytojo, pagalbinio darbuotojo, aplinkos tvarkytojo. Daugiausia vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbino prekybos tinklai „Maxima“ ir „Iki“, aplinkos tvarkymo ir valymo įmonė „Mano aplinka“, Lietuvos paštas.

2019 m. pirmąjį ketvirtį kas penktas (23 proc.) darbo ieškojęs vyresnio amžiaus žmogus pasinaudojo Užimtumo tarnybos finansine parama ir įgijo darbo rinkoje paklausią profesiją arba persikvalifikavo. Tarp dažniausiai pasirinktų profesinio mokymo programų – įvairių transporto priemonių vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, floristo-gėlių pardavėjo, apsaugos darbuotojo, apskaitininko mokymo programos. 68,2 proc. vyresnių asmenų, 2018 m. baigusių Užimtumo tarnybos finansuotą profesinį mokymą, praėjus 6 mėnesiams, buvo dirbantys.

Šiais metais daugiau vyresnių asmenų pasirinko stažuotis įmonėse ir įsidarbinti pameistrystės būdu, taip pat pasitikrinti per gyvenimą neformaliu būdu įgytas kompetencijas ir gauti profesinės kvalifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

Close Menu