PRISIJUNGTI   REGISTRACIJA      EN   
Birželio darbo rinka: augo ir paklausa, ir pasiūla
People at the coffee shop

Birželio darbo rinka: augo ir paklausa, ir pasiūla

Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį. Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai –  iš 29,8 tūkst. Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc.

 „Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak vadovės, nuo balandžio 5 d. paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. Dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos – daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis – darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę. Ankstesniais metais tokių darbuotojų didžiausia paklausa buvo fiksuojama gegužę. Darbdaviai terminuotam darbui ieškojo sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, virėjų, padavėjų bei barmenų.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Padėta įsidarbinti 18,9 tūkst. asmenų

Lyginant su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų – tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma – 16,6 tūkst.  pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai – apie 64,9 proc. darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose – 10,5 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai – 52 proc., jaunimo iki 29 m. – 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. – 24 proc., ilgalaikių bedarbių – 8,4 proc.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padėta įsidarbinti 83,1 tūkst. asmenų, iš jų 73,6 tūkst. – neterminuotai. Palyginti su pirmuoju 2019 m. pusmečiu, įsidarbino 11,8 proc. mažiau asmenų.

Darbo neturi 12,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 d. šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 d. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių – tai  31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 d. buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. – beveik 18 tūkst.  Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių  kaip 50 m. asmenų – tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Tarp registruotų nedirbančių asmenų buvo 40,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių (19,5 proc.). Nors jų skaičius augo 8,3 tūkst., palyginti su 2019 m. liepos 1 d., tačiau jų dalis tarp visų registruotų darbo neturinčių asmenų 3,8 proc. punkto mažesnė nei prieš metus.

Daugiausiai nedirbančių gyventojų liepos 1 d. buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse.  Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje – Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai – Panevėžyje (12,9 proc.).

Daugiausia jaunimo iki 29 metų darbo ieškojo Kaune (12,4 proc.), Alytuje (11,5 proc.) ir Panevėžyje (11,3 proc.). Mažiausiai nedirbančio jaunimo – Neringoje (1,6 proc.). Aukščiausias 50+ asmenų nedarbas buvo Kalvarijoje (22,1 proc.), Lazdijuose (21,8 proc.) ir Kazlų Rūdoje (21,6 proc.).

Remiamas užimtumas  padidėjo 2,5 karto

Birželį aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 1,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 148,4 proc. daugiau nei gegužę ir 11,8 proc. mažiau nei 2019 m. birželį.

675 asmenys pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, iš jų – 553 siekia įgyti darbo rinkoje paklausių profesijų ar kompetencijų, 60 – įgis darbo praktikos dalyvaudami stažuotėje, 33 – įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį, 29 – asmenys sieks, kad būtų pripažintos neformaliu ar savišvietos būdu įgytos kompetencijos. Tarp paramos mokymuisi dalyvių 34,2 proc. – jaunimas iki 29 m, 32,5 proc. – vyresni 50+ asmenys ir  ilgalaikiai bedarbiai – 27,3 proc.

Per šešis šių metų mėnesius remiamas užimtumas suteiktas 8,1 tūkst. asmenų – 39,1 proc. mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Birželio pabaigoje įvairiose darbo rinkos priemonėse dalyvavo 17,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Priemonių taikymas leido sumažinti registruotą nedarbą 1 proc. punktu.

Daugėjo dirbančiųjų savarankiškai

Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., birželį pradėjo 10,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 17,2 proc. daugiau nei gegužės mėn. ir 47,4 proc. daugiau nei 2019 m. birželį. Ši veikla populiaresnė tarp moterų ir vyresnio amžiaus darbo neturinčių asmenų. Moterys sudarė 62,7 proc. visų birželio mėn. pradėjusių dirbti pagal verslo liudijimus. 36,0 proc. pradėjusių savarankišką veiklą – vyresni nei 50 m.. Tuo tarpu 16–29 m. amžiaus darbo neturintys asmenys sudarė 10,5 proc.

Nuo metų pradžios verslo liudijimus įsigijo 43,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Išsamiau: Lietuvos darbo rinka 2020 m. birželis“

Close Menu