You are currently viewing Besikeičianti šalies darbo rinka: populiarėja informacijos ir ryšių technologijų sritis

Besikeičianti šalies darbo rinka: populiarėja informacijos ir ryšių technologijų sritis

Atnaujinta 2018-10-31

Apžvalgoje apie situaciją darbo rinkoje pateikiamos pastarojo laikotarpio darbo rinkos tendencijos. Gerėjant ekonomikai nedarbo lygis mažėjo – vis daugiau gyventojų įsitraukė į darbo rinką, tačiau dėl neigiamų ilgalaikių demografinių tendencijų emigracijos, visuomenės senėjimo sumažėjo užimtųjų skaičius.

Darbo pasiūlos analizė rodo, kad darbo neturinčių asmenų sumažėjo 1,1 proc. –2017 metais įregistruota 252 tūkst. Kas trečias klientas  neturi profesinio pasirengimo, tačiau jų dalis  tarp visų darbo neturinčių asmenų kelerius metus nuosekliai mažėja. Stebimas įgijusių aukštąjį universitetinį ar profesinį išsilavinimą skaičiaus augimas.

Darbuotojų ir kompetencijų trūkumas atspindi darbo rinkos poreikius darbo jėgai – darbdaviams daugiausia sunkumų kilo ieškant programinės įrangos, taikomųjų programų  kūrėjų ir analitikų, sunkiasvorių sunkvežimių, autobusų ir gydytojų, reklamos ir rinkodaros specialistų.

Perkvalifikavimo srityje pastaruosius šešerius metus fiksuojamas didesnis profesinio mokymo programos dalyvių skaičius. Tipinis dalyvis – vidurinį išsilavinimą turintis vyras su profesine kvalifikacija. Didelį dalyvių skaičių sudaro asmenys, anksčiau dirbę nekvalifikuotais darbininkais gamybos, statybos, pramonės ir transporto sektoriuose. Vertinant plačiąsias švietimo sritis daugiausiai dalyvių baigė transporto paslaugų ir paslaugų asmenims mokymo programas. Spartus  dalyvių skaičius stebimas informacijos ir ryšių technologijų srityje, kur skaičius išaugo keturis kartus – nuo 235 2016 m. iki 1065 dalyvių 2017 m. Įgiję naujas kvalifikacijas ar kompetencijas įsidarbina ir dirba praėjus 6 mėn. po mokymų 71,5 proc. klientų.

Nūdienos darbo rinkos iššūkiai – pasiūlos ir paklausos nesuderinamumas, teritorinis  pasiūlos ir paklausos neatitikimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, pakankamai žemas darbo našumas ir darbo vietų kokybė.

Rinkoje ryškus nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas. Kas penkta siūloma darbo vieta specialistams ir vadovaujančiam personalui, per 23 proc. nekvalifikuotiems darbininkams.

Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srityje dominuoja atvykstantys virėjai, plataus profilio statybininkai ir staliai bei tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojai.

Su pranešimu „Situacija šalies darbo rinkoje“, pristatytu KTU Savivaldos mokymo centro 2018 m. spalio 25 d. organizuotame seminare „Užsieniečių integracija darbo rinkoje Lietuvoje ir kitose ES šalyse: iššūkiai ir galimybės“, galite susipažinti čia.