You are currently viewing Atsigaunančioje darbo rinkoje –  6,7 tūkst. darbo pasiūlymų

Atsigaunančioje darbo rinkoje – 6,7 tūkst. darbo pasiūlymų

Atnaujinta 2020-07-08

Praėjusią savaitę  darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Nuo kovo 16 d. iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos ir Alytaus apskrityse labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų, vyriškų drabužių siuvėjų ir siuvėjų.

Birželio 29 – liepos 5 d. daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams – ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria  darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius – įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė –  Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose – 4 valytojams, Neringoje ir Birštone – po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas – 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 d. buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.  Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 d. darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su  birželio 22–28 d.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo – nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro  ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas – 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio r. (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje – 3,4 proc., Klaipėdos r. – 7,1 proc. ir Birštone – 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias – Šiauliuose (10,3 proc.).

Išsamiau: „Situacija darbo rinkoje 2020 m. liepos 7 d.“