EURES (Europos užimtumo tarnybos) yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE ) šalyse narėse bei Šveicarijoje. Tinklą koordinuoja Europos Komisija.
Visoje Europoje yra daugiau kaip 1000 EURES konsultantų, kurie darbdaviams, besidomintiems Europos darbo rinka ir darbo ieškantiems asmenims teikia pagrindines EURES paslaugas – informuoja, konsultuoja ir parenka darbą.
EURES konsultantai turi specialios profesinės patirties praktiniais, juridiniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su geografiniu ir darbiniu mobilumu, turi galimybę naudotis įvairiomis informacinėmis priemonėmis, tarp jų duomenų baze, kurioje pateikiama informacija apie gyvenimo ir darbo sąlygas visose valstybėse narėse. Persikėlimas į kitą šalį yra svarbus žingsnis. Naudodamiesi EURES paslaugomis, ieškantys darbo asmenys ir darbdaviai gali priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl mobilumo ES, EEE šalyse narėse bei Šveicarijoje.
Darbo pasiūlymai
EURES konsultantai:
- konsultuoja, suteikia naują, tikslią ir išsamią informaciją bei duoda patarimus apie gyvenimo ir darbo sąlygas ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje
- suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, konsultuoja kaip parengti gyvenimo aprašymą (CV)
- informuoja apie situaciją ES, EEE šalių narių ir Šveicarijos darbo rinkoje, darbo užmokesčio/mokesčių dydžius
- suteikia informaciją apie kvalifikacijos pripažinimo procedūras, privalomas darbo sutarties sąlygas, teikia pagalbą vertinant darbo pasiūlymą
- padeda samdyti darbuotojus darbdaviams, ieškantiems darbuotojų kitose šalyse, taip pat pataria ir padeda nustatyti galimų kandidatų profilį, supažindina kaip naudoti EURES CV duomenų bazę kaip priemonę, padedančią darbdaviams rasti visus užsiregistravusius asmenis, norinčius dirbti ES, EEE šalyse narėse ar Šveicarijoje
- supažindina su paramos galimybėmis konkrečioms grupėms vykdant EURES tikslines darbo jėgos judumo programas Tavo pirmasis EURES darbas ir Reactivate, padeda užpildyti paraiškas
- informuoja apie užimtumo galimybes jaunimui portale Drop’pin@EURES, kuriame įmonės ir organizacijos gali skelbti ir pristatyti jaunimui skirtas galimybes, kuriomis siekiama padėti jauniems europiečiams žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje
- informuoja apie nedarbo socialinio draudimo išmokos eksporto galimybes į kitas ES, EEE šalis nares ir Šveicariją
- konsultuoja dėl darbo stažo patvirtinimo iš ES, EEE šalių narių ir Šveicarijos
Europos darbo mobilumo portalas
Jeigu turite klausimų, susisiekite su mumis el. paštu eures@uzt.lt.
EURES konsultantų kontaktai:
- Kauno klientų aptarnavimo departamentas, E.Ožeškienės g. 37, 44003 Kaunas, tel. (8 37) 225 279, faks. (8 37) 225 279, el. paštas Goda.Maciuleviciene@uzt.lt
- Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas, Stoties g. 9, 72253 Tauragė, tel. (8 446) 51 274, faks. (8 446) 51 274, el. paštas Loreta.Zdaniauskiene@uzt.lt
- Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas, Savanorių a. 13, 35201 Panevėžys, tel. (8 45) 460 237, faks. (8 45) 460 244, el. paštas Jurgita.Trapuiliene@uzt.lt
- Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas, Trakų g. 39, 76290 Šiauliai, tel. (8 41) 523 367, faks. (8 41) 523 367, el. paštas Renata.Steponaitiene@uzt.lt
- Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas, Žirmūnų g. 139, 08234 Vilnius, tel. (8 5) 263 6005, faks. (8 5) 272 5911, el. paštas Gytis.Raubunas@uzt.lt
EURES NACIONALINIO KOORDINAVIMO SKYRIUS
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Geležinio Vilko 3A, 03131 Vilnius, tel. (8 315) 25 927, el. paštas Agne.Zygaite@uzt.lt.
EURES konsultantus, dirbančius kitose ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje, rasite Europos darbo mobilumo portale.
Nedarbo socialinio draudimo išmokas reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra šie: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, Europos Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 1408/71, Nr. 574/72, Europos Sąjungos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Toliau šiame puslapyje pateikiama informacija yra paremta šių ir kitų aktualių teisės aktų normomis.
Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybių narių (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija) ir Šveicarijos bedarbiai turi teisę ieškoti darbo bei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – NSDI) ne tik toje šalyje, kurios pilietybę jie turi, tačiau ir bet kurioje kitoje iš šių šalių. Šių bedarbių teisės ir pareigos yra numatytos šių šalių nacionaliniuose bei ES teisės aktuose.
Asmuo dėl NSDI gavimo turi kreiptis į tą valstybę narę, kurioje dirbo paskutinį darbą, t.y. paskutinį kartą buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu (išskyrus išimtinius atvejus, pvz. kai nustatoma, jog asmuo gyveno vienoje valstybėje, o dirbo kitoje). Atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose šalyse sąlygos gauti nedarbo draudimo išmoką gali būti susijusios su asmens šeimine situacija (nustatomi šeimos nariai, jų pajamos ir pan.). Gaudamas NSDI asmuo gali laikinai išvykti ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje (tai vadinama NSDI eksportu).
Pvz.: Lietuvos pilietis dirbo Airijoje ir neteko darbo. Norėdamas gauti NSDI, jis turi kreiptis į Airijos kompetentingą įstaigą, kadangi paskutinį kartą dirbo būtent šioje šalyje. Į Užimtumo tarnybos skyrių Lietuvoje dėl NSDI gavimo jis galės kreiptis tik po to, jei grįžęs iš Airijos padirbės Lietuvoje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sprendžia su nedarbo draudimo sritimi susijusius klausimus (SED, PD dokumentai). Dėl kitų klausimų, susijusių su migrantų socialine apsauga (sveikatos draudimo, pensijos, ligos, motinystės išmokos keliaujant tarp šalių ir pan.) siūlome kreiptis į kitas kompetentingas Lietuvos įstaigas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) teritorinį skyrių, Sodros Užsienio išmokų tarnybą, teritorinę ligonių kasą, gyvenamosios vietos savivaldybę.
Nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – NSDI) reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra šie: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir jį įgyvendinantis reglamentas (EB) Nr. 987/2009 ir Europos Sąjungos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Toliau šiame puslapyje pateikiama informacija yra paremta šių ir kitų aktualių teisės aktų normomis.
Asmuo, dirbęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje (toliau visos kartu – valstybės narės), o anksčiau dirbęs kitoje valstybėje narėje, turi iš ankstesnės darbo vietos valstybės narės kompetentingos įstaigos parsivežti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Jeigu asmuo U1 dokumento neparsiveža, jis gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių bei pristatyti dokumentus, susijusius su darbu toje valstybėje narėje – tuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pati kreipiasi į kitą valstybę narę dėl dokumento gavimo. Įspėjame, kad šis procesas paprastai yra ilgesnis, todėl patariame pasirūpinti U1 dokumento gavimu dar iki grįžimo į Lietuvą.
Jei dirbote Danijoje, rekomenduotume pasitikrinti, ar šioje šalyje išties buvote apdraustas nedarbo draudimu.
Europos šalių kompetentingų įstaigų išduodančių U1 dokumentą kontaktai.
1 pvz.: Lietuvos pilietis dirbo Airijoje, vėliau grįžo į Lietuvą ir dirbo joje. Netekęs darbo Lietuvoje užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Kad būtų skirta NSDI, asmuo turėjo būti dirbęs bent 12 mėn. per paskutiniuosius 30 mėn. Paaiškėjo, kad asmens nedarbo draudimo stažas Lietuvoje per šį laikotarpį yra tik 6 mėn. Tačiau asmuo pateikė U1 dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog Airijoje jis yra dirbęs dar 10 mėn. per paskutiniųjų 30 mėn. laikotarpį. Sudėjus nedarbo draudimo laikotarpius įgytus Airijoje su įgytais Lietuvoje paaiškėja, jog bendras asmens stažas yra pakankamas gauti NSDI. 2 pvz.: Lietuvos pilietis dirbo Airijoje, neteko darbo ir kreipėsi į šios šalies kompetentingą įstaigą dėl NSDI gavimo. Kad būtų skirta NSDI, asmeniui buvo reikalingas tam tikras nedarbo draudimo stažas. Paaiškėjo, kad šis asmens stažas Airijoje – nepakankamas. Tačiau asmuo nurodė, jog yra dirbęs ir Lietuvoje. Airijos institucija kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl informacijos apie asmens stažą pateikimo. Gavusi šią informaciją įstaiga susumavo Lietuvoje ir Airijoje įgytus nedarbo draudimo laikotarpius ir paaiškėjo, jog bendras asmens stažas yra pakankamas gauti NSDI Airijoje. |
Asmuo, norintis gauti U1 dokumentą dėl nedarbo draudimo ir darbo stažo Lietuvoje, turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.
Susijusios nuorodos
Prašymas pratęsti NSDI eksporto terminą
Bedarbio eksportuojančio NSDI atmintinė
Nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – NSDI) reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra šie: Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir jį įgyvendinantis reglamentas (EB) Nr. 987/2009 ir Europos Sąjungos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Toliau šiame puslapyje pateikiama informacija yra paremta šių ir kitų aktualių teisės aktų normomis.
Asmuo, jau gaunantis NSDI vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės narės arba Šveicarijos (toliau visos kartu – valstybės narės), turi teisę išvykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI (ją eksportuoti). Kad asmuo galėtų šia teise pasinaudoti Lietuvoje, jis turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į prašyme nurodytas objektyvias aplinkybes, gali leisti išvykti nesibaigus keturių savaičių laikotarpiui, bet ne anksčiau nei yra gauti duomenys apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimtą sprendimą dėl NSDI skyrimo.
Išvykstančiam asmeniui jo prašymu (nuoroda į prašymo formą – šio psl. dešinėje pusėje) išduodamas U2 dokumentas. Asmuo taip pat supažindinamas su eksporto sąlygomis ir jam įteikiama „Bedarbio, eksportuojančio NSDI, atmintinė“ (jos tekstą galėsite rasti dešinėje šio tinklalapio pusėje prie „Susijusių nuorodų“). Su U2 dokumentu asmuo turi registruotis valstybės narės, į kurią vyksta, kompetentingoje įstaigoje per tam tikrą terminą, nurodytą dokumente (paprastai apie 1 sav. nuo išvykimo), jam turi būti taikoma ten galiojanti kontrolės tvarka ir jis turi tenkinti pagal tos valstybės narės teisės aktus nustatytas sąlygas. Išmokos eksportas tęsiasi iki 3 mėn. (išimtiniais atvejais – iki 6 mėn.). Norėdamas išsaugoti tolimesnę išmoką Lietuvoje, asmuo turi grįžti ir apsilankyti Užimtumo tarnyboje iki termino, nurodyto U2 dokumente. Asmeniui, pageidaujančiam pratęsti išmokos eksportą, nesibaigus U2 dokumente nurodytam laikotarpiui reikia pateikti prašymą (nuoroda į prašymo formą – šio psl. dešinėje pusėje) raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. UT gali pratęsti NSDI eksporto laikotarpį ne daugiau kaip iki 6 mėnesių, atsižvelgdama į objektyvias aplinkybes, nurodytas prašyme.
U2 dokumentas pildomas lietuvių kalba. Kitų valstybių narių institucijos privalo priimti ir atsižvelgti į šias pažymas taip, tarsi jos būtų užpildytos šių valstybių oficialiomis kalbomis. Užimtumo tarnyba turi teisę (tačiau neprivalo) išduoti dokumentą kita kalba. Dokumentas išduodama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo datos. Prireikus papildomų duomenų, dokumento išdavimo laikas gali būti ilgesnis.
1 pvz.: Lietuvos piliečiui buvo skirta NSDI Airijoje. Su U2 dokumentu jis grįžo į Lietuvą ir per dokumente numatytą terminą registravosi Užimtumo tarnyboje. Lietuvoje asmuo toliau ieškosi darbo, o Airijos kompetentinga įstaiga moka jam nedarbo draudimo išmoką (praktika rodo, kad pirmoji išmokos dalis būna pervedama kiek vėliau nei po mėnesio). Neradęs darbo daugiau nei du mėnesius, asmuo grįžta į Airiją, kur turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką toliau. 2 pvz.: Lietuvos piliečiui 9 mėn. buvo paskirta NSDI. Po mėnesio asmuo su U2 dokumentu išvyko į Norvegiją ir per dokumente numatytą terminą registravosi šios šalies kompetentingoje įstaigoje. Norvegijoje asmuo toliau ieškojo darbo, o Lietuvos kompetentinga įstaiga mokėjo jam nedarbo draudimo išmoką. Praėjus 3 mėn. asmuo negrįžo į Lietuvą ir neįsiregistravo užimtumo tarnyboje, todėl neteko teisės gauti tolesnę NSDI (už likusius 5 mėn.). |
Susijusios nuorodos:
Europos darbo mobilumo portalas
Persikėlimas į kitą šalį yra svarbus žingsnis. Prieš pradedant ieškoti darbo svarbu suvokti, kad susirasti jį kitoje šalyje ne visada yra lengviau nei Lietuvoje. Atskiruose Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija) ir Šveicarijos regionuose įsidarbinimo galimybės yra labai skirtingos. Geriausias būdas tinkamai pasirengti – kuo daugiau sužinoti apie pasirinktą šalį, nacionalinę ir regioninę darbo rinką, kultūrinius skirtumus, gyvenimo ir darbo sąlygas.
Jei ketinate ieškoti darbo kitose ES/EEE šalyse ar Šveicarijoje siūlome naudotis EURES paslaugomis. Visoje Europoje dirba daugiau kaip 1000 EURES specialistų, į kuriuos galite kreiptis bet kuriame darbo paieškos ir persikėlimo į kitą šalį etape. Tai kvalifikuoti specialistai, turintys profesinės patirties praktiniais, juridiniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su geografiniu ir darbiniu mobilumu.
Išsamią informaciją apie EURES teikiamas paslaugas, laisvas darbo vietas, gyvenimo ir darbo sąlygas ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje rasite EURES Lietuva internetinėje svetainėje.
Darbo paieškai taip pat kviečiame naudotis Europos darbo mobilumo portalu, kuriame kasdien rasite daugiau kaip milijoną skelbimų apie laisvas darbo vietas visoje Europoje, beveik tiek pat gyvenimo aprašymų ir tūkstančius užsiregistravusių darbdavių. Portale darbo ieškantiems asmenims siūlomos priemonės, kuriomis naudodamiesi galite:
- susikurti savo paskyrą, kuri suteiktų galimybę pasižymėti įdomius sektorius arba šalis ir el. paštu gauti pranešimus apie atitinkamas laisvas darbo vietas;
- parengti, išsaugoti ir internete paskelbti savo gyvenimo aprašymą viena arba keliomis kalbomis, kad jį matytų užsiregistravę darbdaviai;
- ieškoti informacijos apie gyvenimo ir darbo sąlygas pasirinktoje šalyje;
- ieškoti informacijos apie artimiausius renginius savo regione.
EURES paslaugos teikiamos nemokamai.
Klientams paslaugos teikiamos klientų aptarnavimo skyriuose. Klientų aptarnavimo skyrių kontaktai
Konsultuokitės užimtumo rėmimo ir karjeros klausimais 1883 arba +370 5 250 0883
Rašykite mums info@uzt.lt
Bendraukime „Facebook“
© Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 190766619
Bendrasis konsultacijų numeris 1883
(+370) 5 250 0883
Faks.: (8 5) 236 0788, (8 5) 274 5883
El. paštas: info@uzt.lt, eures@uzt.lt
Cituojant būtina nurodyti šaltinį.