Atnaujinta 2021-10-07 

  • Spalio1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 7,6 proc. arba 16 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. spalio 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 19,8 proc. arba 48,1 tūkst.
  • Registruotas nedarbas šalyje rugsėjį mažėjo 0,9 proc. punkto ir spalio  1 d. buvo 11,3 proc. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 14,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
  • Rugsėjo mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Palangą ir Neringą, kur pasibaigus kurortiniam sezonui fiksuotas augimas, atitinkamai 1,4 ir 0,9 proc. punkto. Labiausiai registruoto nedarbo rodikliai mažėjo Širvintų (2,1 proc. punkto), Pasvalio bei Rokiškio (po 1,8 proc. punkto) rajonų savivaldybėse.
  • Darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – rugsėjo mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Rugsėjo mėnesio pabaigoje registruotų laisvų buvo apie 22 tūkst.
  • Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams.
  • Palyginti su rugpjūčiu labiausiai augo apsaugos darbuotojų, betonuotojų, grindų ir plytelių klojėjų, statybininkų montuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių poreikis.
  • Užimtumas rugsėjį suteiktas 40,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 2 tūkst. arba 5,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.
  • 26,6 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – tiek pat padėta įsidarbinti ir rugpjūtį.
  • 2,8 tūkst. – pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 1,2 tūkst. daugiau negu rugpjūtį.
  • Daugiau kaip pusė (52,5 proc.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių gavo paramą per remiamojo įdarbinimo priemones,  28,5 proc. suteikta parama mokymuisi.
  • 11,2 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, rugpjūtį savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 10,6 tūkst.
  • Rugsėjo mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 3,7 tūkst. arba 17,2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Palyginti su 2020 m. rugsėju darbo neturinčių asmenų registravosi 31,6 proc. mažiau.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Atnaujinta 2021-09-07 

  • Rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 211,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,7 proc. arba 15,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. rugsėjo 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 10,4 proc. arba 24,4 tūkst.
  • Registruotas nedarbas šalyje rugpjūtį mažėjo 0,9 proc. punkto ir rugsėjo  1 d. siekė 12,2 proc. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 13,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
  • Paskutinį vasaros mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose šalies savivaldybėse, labiausiai Pagėgių ir Tauragės rajono savivaldybėse (po 1,9 proc. punkto).
  • Darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – rugpjūčio mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų, 5,9 proc. daugiau nei liepą.
  • Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams.
  • Palyginti su liepa labiausiai augo metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, stogdengių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų, padavėjų, virtuvės pagalbininkų, statybos vadovų, baldžių, suvirintojų poreikis.
  • Užimtumas rugpjūtį suteiktas beveik 39 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra 3,2 tūkst. arba 8,8 proc. daugiau nei liepą. Palyginti su 2020 m. rugpjūčiu užimtumas suteiktas 7,9 tūkst. arba 25,6 proc. daugiau asmenų.
  • 26,6 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 3,1 tūkst. arba 13 proc. daugiau nei liepą ir 7,1 tūkst. arba 36,2 proc. daugiau nei 2020 metų rugpjūtį.
  • 1,6 tūkst. – pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 0,5 tūkst. daugiau negu liepą, bet 0,4 tūkst. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį.
  • Daugiau kaip pusė (58,4 proc.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių gavo paramą per remiamojo įdarbinimo priemones,  beveik kas ketvirtam (23,6 proc.) suteikta parama mokymuisi.
  • 10,6 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, liepą savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 10,9 tūkst.
  • Rugpjūčio mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 21,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra šiek tiek (0,8 proc.) daugiau nei liepą. Palyginti su 2020 m. rugpjūčiu darbo neturinčių asmenų registravosi 28,8 proc. mažiau.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

 

Atnaujinta 2021-08-06 

  • Rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 226,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,1 proc. daugiau negu prieš mėnesį ir 2,4 proc. daugiau nei 2020 m. rugpjūčio 1 d.
  • Registruotas nedarbas šalyje liepą augo 0,2 proc. punkto ir rugpjūčio  1 d. siekė 13,1 proc. Tuo pačiu metu pernai bedarbiai sudarė 12,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
  • Registruoto nedarbo rodiklių augimui įtakos turėjo didesnis nei birželį į Užimtumo tarnybą besikreipusių darbo neturinčių asmenų skaičius – liepą jų įregistruota 21,3 tūkst., tai yra 9,6 proc. daugiau nei birželį. Didžiausias augimas (20,1 proc.) 16-24 m. amžiaus grupėje. Daugiau registravosi nedirbusių pagal darbo sutartį .
  • Liepą registruotas nedarbas mažėjo 24 iš 60 šalies savivaldybių, 7 – nepakito, 29 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio r. (-1,7 proc. punkto), Druskininkuose, Varėnos r., Radviliškio r. ir Raseinių r. (po -0,9 proc. punkto). Labiausiai augo Ignalinoje (0,9 proc. punkto), ir Palangoje bei Vilkaviškyje (po 0,7 proc. punkto).
  • Darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – liepą darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 61,2 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Daugiausia laisvų darbo vietų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams. Palyginti su birželio mėnesiu labiausiai augo nekvalifikuotų pastatų statybos darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektros inžinerijos technikų, darbininkų izoliuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų poreikis.
  • Užimtumas liepos mėnesį suteiktas 35,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
  • 23,5 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 5,4 proc. mažiau nei birželį ir 28,9 proc. daugiau nei 2020 metų liepą.
  • 1,1 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų pusė (50,1 proc.) pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas ketvirtam (25,1 proc.) suteikta parama mokymuisi.
  • 10,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

 

Atnaujinta 2021-07-08

  • Liepos 1 d. šalyje buvo registruota 223,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 15,8 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 15,6 tūkst. daugiau nei 2020 m. liepos 1 d.
  • Registruotas nedarbas šalyje birželį mažėjo 0,9 proc. punkto iki 12,9 proc.
  • Labiausiai, 1,4 proc. punkto, bedarbių mažėjo tarp 16-24 m. amžiaus šalies gyventojų. Šioje amžiaus grupėje registruotas nedarbas liepos 1 d. siekė 10,7 proc. Moterų nedarbo rodiklis mažėjo sparčiau nei vyrų: darbo neturinčios moterys sudarė 13,2 proc. šalies darbingo amžiaus moterų – 1,0 proc. punktu mažiau nei birželio 1 d., vyrų registruotas nedarbas mažėjo 0,8 proc. punkto iki 12,6 proc.
  • Registruotas nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse, labiausiai Palangoje (3,4 proc. punkto), Ukmergėje (2,2 proc. punkto) ir Kelmėje (2,0 proc. punkto).
  • Birželio mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 60,6 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Daugiausia laisvų darbo vietų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, pakuotojams. 
  • Palyginti su gegužės mėnesiu labiausiai augo metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, mėsininkų, žuvų darinėtojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, apsaugos darbuotojų poreikis.
  • Užimtumas birželio mėnesį suteiktas 38 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 
  • 24,8 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 8,5 proc. daugiau nei gegužę ir trečdaliu daugiau nei 2020 metų birželį. 
  • 1,2 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų 38 proc. pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas trečiam (33,5 proc.) suteikta parama mokymuisi. 
  • 11,3 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. 
  • Į klientų aptarnavimo skyrius birželio mėnesį kreipėsi 19,5 tūkst. darbo neturinčiųjų – 11,6 proc. daugiau nei gegužę, bet  30,4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Atnaujinta 2021-06-07 

  • Birželio 1 d. šalyje buvo registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,8 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 35,8 tūkst. daugiau nei 2020 m. birželio 1 d.
  • Registruotas nedarbas šalyje paskutinį pavasario mėnesį mažėjo 0,5 proc. punkto iki 13,8 proc.
  • Labiausiai, 0,7 proc. punkto, bedarbių mažėjo tarp 16-24 m. amžiaus šalies gyventojų. Šioje amžiaus grupėje registruotas nedarbas birželio 1 d. siekė 12,1 proc.
  • Gegužę bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo 49 iš 60 šalies savivaldybių, 5 – nepakito ir 6 – augo.
  • Trečdaliu augo darbo jėgos paklausa – gegužės mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 54 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Daugiausia laisvų darbo vietų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, pakuotojams.
  • Labiausiai augo autobusų ir troleibusų vairuotojų, padavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, dažytojų, tinkuotojų poreikis.
  • 4,5 proc. daugiau nei balandį darbo ieškančių asmenų suteiktas užimtumas – 36,3 tūkst.
  • 22,9 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 3,5 proc. daugiau nei balandį ir 57,5 proc. daugiau nei 2020 metų gegužę.
  • 1,6 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, beveik pusė jų (46,5 proc.) pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas trečiam suteikta parama mokymuisi.
  • 11 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 8,1 proc. daugiau nei balandį.
  • Į klientų aptarnavimo skyrius gegužę kreipėsi 17,4 tūkst. darbo neturinčių – 8,2 proc. daugiau nei balandį, bet 18,1 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

 

  • Gegužės 1 d. šalyje buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,5 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 53 tūkst. daugiau nei 2020 m. gegužės 1 d.
  • 0,8 proc. punkto iki 14,3 proc. šalyje per balandį mažėjo registruotas nedarbas, rodiklio mažėjimas fiksuojamas jau trečias mėnuo.
  • Balandį bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo visose šalies savivaldybėse.
  • Beveik trečdaliu augo darbo jėgos paklausa – balandį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pandemijos laikotarpį.
  • 7,5 proc. daugiau nei kovą darbo ieškančių asmenų suteiktas užimtumas – 34,8 tūkst.
  • 22,1 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 2,7 proc. daugiau nei kovą ir 2,7 karto daugiau nei 2020 metų balandį.
  • 2,1 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 49,6 proc. daugiau palyginti su kovo mėnesiu. Daugiausia iš jų pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse -1,1 tūkst.
  • 10,2 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 9,7 proc. daugiau nei kovą.
  • Balandį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,1 tūkst. darbo neturinčių – 6,8 proc. mažiau nei kovą ir beveik perpus mažiau nei praėjusių metų balandį.

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • Balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 17,2 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 90,4 tūkst. daugiau nei 2020 m. balandžio 1 d.
  • Registruotas nedarbas per kovą mažėjo 1 proc. punkto iki 15,1 proc.
  • 36,5 proc. daugiau nei vasarį darbo ieškančių asmenų suteiktas užimtumas – 32,2 tūkst.
  • 21,6 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 45,6 proc. daugiau nei vasarį.
  • 1,4 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – 41,2 proc. daugiau palyginti su vasario mėnesiu. Daugiausia iš pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 0,6 tūkst., įdarbinti subsidijuojant.
  • 9,3 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 1,5 tūkst. daugiau nei vasarį.
  • Kovą į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 17,3 tūkst. darbo neturinčių – 4,9 proc. daugiau nei vasarį ir 34,3 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą.
  • Darbo jėgos paklausa kovą palyginti su vasariu, augo 30,6 proc. – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų. 2020 metų kovą buvo registruota 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Kovą labiausiai augo nekvalifikuotų miškų ūkio darbininkų, elektros inžinerijos technikų, dažytojų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, virėjų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių paklausa.

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2021-03-05 (kitas atnaujinimas – 2021-04-08)

  • Vasario mėnesį Lietuvos darbo rinkoje teigiamas pokytis – 0,3 proc. punkto mažėjo registruoto nedarbo rodiklis. Kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 5 tūkst. iki 277 tūkst.
  • 23,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų vasarį suteiktas užimtumas – beveik 23 proc. daugiau negu sausį.
  • 14,8 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 7,9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį.
  • 1 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 0,4 tūkst., dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse.
  • 7,8 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 2 kartus daugiau nei sausio mėnesį.
  • Vasario mėnesį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,5 tūkst. bedarbių – 19,8 proc. mažiau nei sausį ir 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu
  • Darbo jėgos paklausa vasarį palyginti su sausiu, augo 15,2 proc. – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų. 2020 metų vasarį buvo registruota 28,8 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (19,8 proc.), transporto ir saugojimo (15,6 proc.), statybos (14,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto (14,0 proc.) įmonės.
  • Vasarį didžiausia paklausa buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, krovikų, valytojų, pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, siuvėjų, statybininkų.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2021-02-05 (kitas atnaujinimas – 2021-03-05)

  • Sausio mėnesį beveik trečdaliu (31,8 proc.) mažiau negu 2020 m. sausį įregistruota darbo neturinčių asmenų – 20,6 tūkst. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesiu bedarbių įregistruota 6,5 proc. mažiau.
  • Darbo jėgos paklausa sausį palyginti su gruodžiu, mažėjo 7,8 proc. – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. 2020 metų sausį darbo ieškantys galėjo rinktis iš 25,9 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Daugiausia darbo pasiūlymų sausio mėnesį pateikta valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, valytojams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, dažytojams.
  • Šalies darbo rinkoje sausį, palyginti su gruodžiu, labiausiai augo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, statybos vadovų paklausa. Darbo pasiūlymų labiausiai sumažėjo darbininkams izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams.
  • 19,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų sausį suteiktas užimtumas – ketvirtadaliu mažiau negu gruodį.
  • 14,8 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 11,7 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Didžiuoji dalis (87,2 proc.) įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis.
  • 0,7 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 0,4 tūkst., dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse.
  • 3,7 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus – 45,5 proc. mažiau negu gruodį ir beveik 2,5 karto mažiau nei praėjusių metų sausį. Toks mažas dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius susijęs su sugriežtintomis karantino sąlygomis ir daugelio paslaugų veiklų ribojimu. Įprastai sausį pradėjusių savarankišką veikla pagal verslo liudijimus skaičius būna gerokai didesnis.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1 d. šalyje buvo 282 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 16,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su šių metų pradžia registruoto nedarbo rodiklis augo 0,3 proc. punkto, o palyginti su 2020 m. vasario 1 d. – 7,2 proc. punkto (prieš metus darbo neturėjo 9,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų).
  • Sausį 0,4 proc. punkto iki 15,6 proc. mažėjo jaunimo (16-29 m.) registruoto nedarbo rodiklis. 2020 m. vasario 1 d. jauni bedarbiai sudarė 6,2 proc. 16-29 metų amžiaus šalies gyventojų.
Darbo rinkos statistiniai rodikliai Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2021-01-08 (kitas atnaujinimas – 2021-02-05)

  • 22 tūkst. darbo neturinčių žmonių gruodį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – panašiai kaip 2019 m. gruodį. Palyginti su 2020 m. lapkričiu bedarbių registravosi 3,5 tūkst. mažiau.
  • Darbo jėgos paklausa gruodį palyginti su lapkričiu, mažėjo beveik ketvirtadaliu (23,7 proc.) – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Tą patį 2019 metų laikotarpį buvo registruota 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų.
  • Paklausiausi darbo rinkoje gruodžio mėnesį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.
  • Palyginti su lapkričiu, labiausiai darbo pasiūlymų augo mėsininkams, žuvų darinėtojams, darbininkams izoliuotojams, pakuotojams. Mažiau laisvų darbo vietų registruota administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams.
  • 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų gruodį suteiktas užimtumas. Dėl darbo rinkos sezoniškumo ir galiojančio karantino į užimtumą perėjusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričio mėnesiu mažėjo 15 proc.
  • 16,8 tūkst. – padėta įsidarbinti, tai yra 13,8 proc. mažiau nei lapkritį.
  • 2,1 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 1,1 tūkst., įdarbinti suteikus subsidijas. Pradėjusių dalyvauti aktyviosios darbo rinkos politikos priemonėse skaičius, palyginti su lapkričiu, mažėjo 13,2 proc. ir 6 proc. palyginti su 2019 m. gruodžiu.
  • 6,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, 18,6 proc. mažiau nei lapkritį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1 d. šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 16,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su gruodžio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,6 proc. punkto. 2020 m. sausio 1 d. darbo neturėjo 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, tai yra 7,4 proc. punkto mažiau nei šiemet.

Darbo rinkos statistiniai rodikliai

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2020-12-07 

  • 25,5 tūkst. darbo neturinčių žmonių lapkritį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 5,6 tūkst. arba 18 proc. mažiau nei spalį. Palyginti su 2019 m. lapkričiu bedarbių registravosi 2,1 tūkst. arba 8,8 proc. daugiau.
  • Darbo jėgos paklausa lapkritį palyginti su spaliu, mažėjo penktadaliu (20,9 proc.) – darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 29,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Tą patį laikotarpį pernai buvo registruota 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų.
  • Daugiausia darbo pasiūlymų lapkričio mėnesį buvo registruota krovikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, valytojams, pardavėjams, pakuotojams, lengvųjų automobilių, furgonų, taksi vairuotojams, siuvėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams.
  • Palyginti su spaliu, labiausiai augo darbo pasiūlymų vaistininkams, žurnalistams, medienos meistrams, plastikinių gaminių gamybos operatoriams, akmenų mūrininkams, akmenskaldžiams, miškų ūkio darbuotojams. Mažiau laisvų darbo vietų registruota pardavimo atstovams, darbininkams izoliuotojams, amatininkams, gaminantiems dirbinius iš tekstilės, odos, sandėliavimo tarnautojams, betonuotojams.
  • 30,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų per lapkritį suteiktas užimtumas, dėl darbo rinkos sezoniškumo ir paskelbto antrojo karantino į užimtumą perėjusių asmenų skaičius, palyginti su spalio mėnesiu mažėjo 14,3 tūkst. arba 31,9 proc.
  • 19,5 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 38,5 proc. mažiau nei spalį
  • 2,4 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 1,4 tūkst., įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, palyginti su spaliu, mažėjo 23 proc.
  • 8,4 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 12 proc. mažiau nei spalį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1 d. šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su lapkričio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,6 proc. punkto. 2019 m. gruodžio 1 d. darbo neturėjo 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

 

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2020-11-06 (kitas atnaujinimas – 2020-12-07)

  • 31 tūkst. darbo neturinčių žmonių spalį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 5,8 tūkst. mažiau nei rugsėjį, bet 5,7 tūkst. daugiau negu 2019 m. spalį.
  • Darbo jėgos paklausa spalį palyginti su rugsėju, mažėjo 1,9 proc. – darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 37,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Tą patį laikotarpį pernai buvo registruota 36,3 tūkst. laisvų darbo vietų.
  • Daugiausia laisvų darbo vietų spalio mėnesį buvo registruota krovikams, valytojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, pardavėjams, pakuotojams, sandėliavimo tarnautojams, darbininkams izoliuotojams, statybininkams.
  • Palyginti su rugsėju, labiausiai augo garo variklių ir katilų operatorių, pardavimo atstovų, pirkimo specialistų poreikis. Darbo pasiūlymų mažėjo virėjams, statybininkams montuotojams, padavėjams.
  • 44,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų per spalį suteiktas užimtumas, tai yra 9,1 proc. daugiau negu rugsėjį.
  • 31,7 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 12,9 proc. daugiau negu rugsėjį.
  • 3,1 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 1,8 tūkst., įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, palyginti su rugsėju, augo 14,5 proc.
  • 9,6 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 3,5 proc. mažiau nei rugsėjį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 256,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 14,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su spalio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,8 proc. punkto. 2019 m. lapkričio 1 d. darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2020-10-07 (kitas atnaujinimas – 2020-11-06)

  • 36,9 tūkst. darbo neturinčių žmonių rugsėjį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 6,6 tūkst. daugiau nei rugpjūtį ir 13,2 tūkst. daugiau negu 2019 m. rugsėjį.
  • Darbo jėgos paklausa rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 5,7 proc. – 37,9 tūkst. darbo pasiūlymų rugsėjį buvo registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Tą patį laikotarpį pernai buvo registruota 34,7 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Palyginti su rugpjūčiu, daugiausiai augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, slaugos specialistų, apsaugos darbuotojų, virėjų, nekvalifikuotų augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkių darbininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų poreikis. Mažėjo darbo pasiūlymų siuvėjams, padavėjams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, grindų ir plytelių klojėjams, dailidėms ir staliams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kepėjams ir konditeriams.
  • 41,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų per rugsėjį suteiktas užimtumas, tai yra 32,4 proc. daugiau negu rugpjūtį.
  • 28,1 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 44,2 proc. daugiau negu rugpjūtį.
  • 2,7 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų, 1,6 tūkst., įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių skaičius, palyginti su rugpjūčiu, augo 39,9 proc.
  • 9,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 7,2 proc. daugiau nei rugpjūtį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. šalyje buvo 243,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 14,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo augimo tempas lėtėja – rugsėjo mėnesį registruoto nedarbo rodiklis augo 0,4 proc. punkto, kai rugpjūtį augo 0,9 proc. punkto. 2019 m. spalio 1 d. darbo neturėjo 8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

 


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2020-09-07 (kitas atnaujinimas – 2020-10-07)

  • 30,2 tūkst. darbo neturinčių žmonių rugpjūtį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 2,4 tūkst. mažiau nei liepos mėnesį, bet 9,5 tūkst. daugiau negu 2019 m. rugpjūtį.
  • 40,2 tūkst. darbo pasiūlymų rugpjūtį buvo registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra 5,2 tūkst. daugiau negu šių metų liepą ir beveik 7 tūkst. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • 31,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų per rugpjūtį suteiktas užimtumas, tai yra 1,2 proc. mažiau negu liepą, bet 36 daugiau negu 2019 metų rugpjūtį.
  • 19,5 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 6,9 proc. daugiau negu liepą.
  • 1,9 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonių apimtys palyginti su liepą sumažėjo 13,2 proc.
  • 9,3 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 11,5 proc. mažiau nei liepą.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalyje buvo 235,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 13,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su rugpjūčio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,9 proc. punkto, o su 2019 metų rugsėjo 1 d. – 5,5 proc. punkto.

 

 


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

Informacija atnaujinta 2020-08-07 

  • 32,6 tūkst. darbo neturinčių žmonių liepą kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 4,6 tūkst. daugiau nei birželį ir 6,9 tūkst. daugiau negu 2019 m. liepą.
  • 35,1 tūkst. darbo pasiūlymų liepos mėnesį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra 29,5 proc. daugiau negu šių metų birželį ir 2,4 tūkst. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • Palyginti su birželio mėn., labiausiai augo darbininkų izoliuotojų, statybininkų montuotojų, paštininkų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų poreikis. Mažėjo darbo pasiūlymų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, statybininkams, pardavėjams, nekvalifikuotiems darbininkams (prekių krovėjams į lentynas, nekvalifikuotiems inžinierinių statinių darbininkams, virtuvės pagalbininkams).
  • 31,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų per liepą suteiktas užimtumas, tai nežymiai (0,4 proc.) mažiau negu birželį, bet 29,3 proc. daugiau negu 2019 m. liepą.
  • 18,2 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 3,6 proc. mažiau negu birželį.
  • 2,2 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų įdarbinti suteikus subsidijas. Aktyviosios darbo rinkos politikos priemonėse liepą pradėjo dalyvauti 34,1 proc. daugiau asmenų nei birželį.
  • 10,5 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 1,8 proc. daugiau nei birželį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 12,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su liepos 1 d., registruoto nedarbo rodiklis augo 0,7 proc. punkto, o su 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 4,8 proc. punkto.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

 

    informacija atnaujinta 2020.07.08

  • 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių birželį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 6,7 tūkst. daugiau nei gegužę ir 8,5 tūkst. daugiau negu 2019 m. birželį.
  • 27,1 tūkst. darbo pasiūlymų birželio mėnesį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra 26,3 proc. daugiau negu šių metų gegužės mėn., bet 9 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • Palyginti su geguže labiausiai augo pagrindinio ir vidurinio ugdymo, ikimokyklinio, kitų mokymo specialistų ir nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų poreikis. Mažėjo darbo pasiūlymų administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, jaunesniesiems socialiniams darbuotojams.
  • 31,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų per birželį suteiktas užimtumas, tai yra 27,4 proc. daugiau negu gegužę.
  • 18,9 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 30 proc. daugiau negu gegužę.
  • 1,7 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausia iš jų įdarbinti suteikus subsidijas.
  • 10,3 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus, tai yra 1,5 tūkst. daugiau negu gegužės mėnesį.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. šalyje buvo 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 12,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su birželio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,3 proc. punkto, o su 2019 metų liepos 1 d. – 4,1 proc. punkto.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

informacija atnaujinta 2020.06.05

  • 21,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų gegužę kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – trečdaliu mažiau negu balandžio mėnesį. 2019 m. gegužę įregistruotas panašus darbo neturinčių asmenų skaičius kaip ir šiemet.
  • 21,4 tūkst. darbo pasiūlymų gegužės mėnesį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra 28,5 proc. daugiau negu šių metų balandį, bet palyginti su 2019 metų gegužę darbo jėgos paklausa 34,9 proc. mažesnė.
  • Laisvėjant karantino sąlygoms, palyginti su balandžiu augo virėjų, pardavėjų, dažytojų, pakuotojų, statybininkų montuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, grindų ir plytelių klojėjų paklausa.
  • 24,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų gegužės mėnesį suteiktas užimtumas, tai yra 87 proc. daugiau nei balandį, bet 10 proc. mažiau negu 2019 m. gegužę.
  • 14,5 tūkst. – tarpininkauta įdarbinant, 0,7 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas per aktyvios darbo rinkos politikos priemones, beveik pusė iš jų įdarbinti suteikus subsidijas. 8,8 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 32 tūkst. darbo neturinčių žmonių balandį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 5,7 tūkst. daugiau nei kovą ir 11,8 tūkst. daugiau negu 2019 m. balandį.
  • Pagal profesijas tarp darbo ieškančiųjų labiausiai augo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų.
  • 16,7 tūkst. darbo pasiūlymų balandžio mėnesį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra 27,6 proc. mažiau negu šių metų kovą ir 45 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • Palyginti su kovu augo metalinių konstrukcijų montuotojų, kiemsargių ir panašių profesijų darbuotojų, statybos vadovų, darbininkų iziliuotojų, administravimo sekretorių paklausa. Labiausiai mažėjo darbo pasiūlymų sandėliavimo tarnautojams, pardavėjams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams.
  • 13 tūkst. darbo neturinčių asmenų balandžio mėnesį suteiktas užimtumas, tai yra 37,1 proc. mažiau nei kovą ir 55,2 proc. mažiau negu 2019 m. balandį.
  • 8,3 tūkst. – tarpininkauta įdarbinant, 0,4 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas per aktyvios darbo rinkos politikos priemones, beveik pusė iš jų įdarbinti suteikus subsidijas. 4,3 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 1 d. šalyje buvo 193,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 11,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su balandžio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 1,4 proc. punkto, o su 2019 metų gegužės 1 d. – 2,9 proc. punkto.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 26,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių per kovą kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 5 tūkst. daugiau nei vasarį ir 7 tūkst. daugiau negu 2019 m. kovą.
  • Tarp darbo ieškančiųjų labiausiai augo dirbusių prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose dalis.
  • 23,1 tūkst. darbo pasiūlymų kovo mėnesį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, tai yra penktadaliu (20 proc.) mažiau negu šių metų vasarį, bet 15,2 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • Palyginti su vasariu labiausiai augo vairuotojų, kepėjų ir konditerių, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų paklausa. Mažėjo darbo pasiūlymų elektromechanikams ir elektromonteriams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, reklamos ir rinkodaros specialistams, virėjams.
  • 20,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų per kovą suteiktas užimtumas, tai yra 3 proc. mažiau nei vasarį ir 20,9 proc. mažiau negu 2019 m. kovą.
  • 13,2 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 0,4 tūkst. – siekia įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas ar kompetencijas, 0,4 tūkst. – įdarbinti suteikus subsidijas, 0,1 tūkst. – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, pagal paramos darbo vietoms steigti priemonę įdarbinta 0,1 tūkst., 0,4 tūkst. asmenų įsidarbinusių ne savo gyvenamojoje teritorijoje buvo kompensuojamos nuvykimo į darbą išlaidos.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1 d. šalyje buvo 169,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 9,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su kovo 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 0,4 proc. punkto, o su 2019 metų balandžio 1 d. – 0,8 proc. punkto.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 28,8 tūkst. darbo pasiūlymų vasarį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje – 2,9 tūkst. daugiau nei sausį ir 5,7 tūkst. daugiau negu 2019 m. vasarį.
  • Palyginti su sausiu labiausiai augo automatikos inžinierių, statybininkų montuotojų, elektromechanikų ir elektromonterių, statybininkų, elektrikų, administravimo sekretorių paklausa, mažėjo darbo pasiūlymų paštininkams, apskaitos ir buhalterijos darbuotojams, sandėliavimo tarnautojams.
  • 21,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius, tai yra 29,3 proc. mažiau negu šių metų sausį, bet 13,2 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
  • 21,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų per vasarį suteiktas užimtumas, tai yra 3,5 tūkst. arba 14 proc. mažiau nei sausį ir 1 tūkst. arba 5,1 proc. daugiau negu 2019 m. vasarį.
  • 13,7 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 0,9 tūkst. – siekia įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas ar kompetencijas, 0,6 tūkst. – įdarbinti suteikus subsidijas, 0,1 tūkst. – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, pagal paramos darbo vietoms steigti priemonę įdarbinta 0,1 tūkst., 0,4 tūkst. asmenų įsidarbinusių ne savo gyvenamojoje teritorijoje buvo kompensuojamos nuvykimo į darbą išlaidos.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo 161,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 9,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis 0,2 proc. punkto aukštesnis nei prieš mėnesį ir nei 2019 m. kovo 1 d.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

    • 25,9 tūkst. darbo pasiūlymų sausį registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje – 0,5 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 5 tūkst. daugiau negu 2019 m. sausį.
    • Palyginti su praėjusių metų gruodžiu augo statybos darbuotojų, betonuotojų, grindų plytelių klojėjų, statybos vadovų, statybininkų montuotojų, paklausa, mažėjo darbo pasiūlymų suvirintojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, metalinių konstrukcijų vairuotojams.
    • 24,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų per sausį suteiktas užimtumas, tai yra 7,3 tūkst. daugiau negu 2019 m. gruodį ir 1,3 tūkst. daugiau negu 2019 m. sausį.
    • 14,4 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 0,5 tūkst. – siekia įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas ar kompetencijas, 0,4 tūkst. – įdarbinti suteikus subsidijas, 0,1 tūkst. – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, pagal paramos darbo vietoms steigti priemonę įdarbinta 0,1 tūkst., 0,3 tūkst. asmenų įsidarbinusių ne savo gyvenamojoje teritorijoje buvo kompensuojamos nuvykimo į darbą išlaidos.
    • Metų pradžioje 1,8 karto padidėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių asmenų skaičius – daugiau nei 8,9 tūkst. registruotų darbo ieškančių žmonių dirbs individualiai.
    • Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1 d. šalyje buvo 157,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 9,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis palyginti su 2019 m. vasario 1 d. nepakito, bet 0,5 proc. punkto aukštesnis nei prieš mėnesį


    Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 150,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų buvo registruota šių metų pradžioje, tai 4 tūkst. mažiau negu prieš metus, palyginti su gruodžio 1 d. – 6,3 tūkst. daugiau;
  • Registruotas nedarbas 8,7 proc. – 0,2 proc. mažiau negu praėjusių metų pradžioje, 0,3 proc. punkto daugiau negu prieš mėnesį;
  • Darbo jėgos paklausa gruodį mažėjo 19 proc. – buvo registruota 26,5 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 16,4 tūkst. naujų. Palyginti su 2018 m. gruodžiu darbo jėgos paklausa 48 proc. aukštesnė;
  • Beveik dvigubai augo darbo jėgos paklausa kvalifikuotam darbui, nekvalifikuotam mažėjo 6 proc. Iš kvalifikuotų darbuotojų didžiausias poreikis buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, pardavėjų, miškų ūkio darbuotojų, virėjų, suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, dažytojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, statybininkų;
  • 10,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 22 proc. mažiau nei lapkritį. 2,2 tūkst. asmenų suteikta parama mokymuisi, judumui ar įdarbinti suteikus subsidijas ar į įsteigtas darbo vietas.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 144,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų gruodžio 1 d. registruota Užimtumo tarnyboje – pasibaigus laikiniems darbams bei sumažėjus darbo jėgos paklausai bedarbių skaičius, palyginti su lapkričio 1 d. augo 8,2 tūkst.;
  • registruotas nedarbas 8,4 proc. – 0,5 proc. punkto daugiau negu lapkričio 1 d.;
  • 32,7 tūkst. darbo pasiūlymų buvo registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, palyginti su spalio mėnesiu beveik dešimtadaliu mažiau, iš jų –  21,1 tūkst. naujų;
  • Trys iš penkių registruotų laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams, beveik 22 proc. – specialistams, apie 19 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams. Palyginti su spaliu darbo pasiūlymų specialistams augo 8 proc., nekvalifikuotiems darbininkams mažėjo 28 proc.
  • 12 tūkst. asmenų lapkritį padėta įsidarbinti – 3 tūkst. mažiau nei spalį, per vienuolika šių metų mėnesių įdarbinta 10,4 tūkst. daugiau darbo ieškančių asmenų nei per tą patį laikotarpį 2018 m. – 169,2 tūkst.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 136 tūkst. darbo neturinčių asmenų lapkričio 1 d. registruota Užimtumo tarnyboje – 1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį;
  • 0,1 proc. punkto sumažėjo registruotas nedarbas iki 7,9 proc.
  • 36,3 tūkst. darbo pasiūlymų buvo registruota Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje – 4,5 proc. daugiau nei rugsėjį, iš jų –  24,7 tūkst. naujų;
  • Labiausiai augo elektros inžinierių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, kiemsargių, įrankininkų, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, jaunesniųjų socialinių darbuotojų poreikis;
  • 16,2 tūkst. asmenų spalį padėta įsidarbinti – dešimtadaliu mažiau nei rugsėjį, per dešimt šių metų mėnesių įdarbinta 10,6 tūkst. daugiau darbo ieškančių asmenų nei per tą patį laikotarpį 2018 m. – 155,9 tūkst.;
  • 2,2 tūkst. suteiktas remiamas užimtumas  – 29 proc. daugiau nei rugsėjį.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • 8 proc. registruotas nedarbas šalyje spalio 1 d. –  0,2 proc. punkto mažesnis nei  prieš mėnesį ir 0,3 proc. punkto mažesnis nei 2018 m.
  • 137 tūkst. registruota Užimtumo tarnyboje darbo neturinčių asmenų –  3,2 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5 proc. mažiau nei prieš metus.
  • 18 tūkst. darbo ieškančiųjų rugsėjo mėnesį padėta įsidarbinti – trečdaliu daugiau nei rugpjūtį.
  • 4,4 proc. augo darbo jėgos paklausa.
  • 22,8 tūkst. registruota naujų darbo vietų skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.
  • Darbo rinkoje labiausiai didėjo grindų ir plytelių klojėjų, miškų ūkio darbininkų, plastikinių gaminių mašinų operatorių, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų poreikis.
  • 595 asmenys įdarbinti subsidijuojant (+51,8 proc.).
  • 479 kompensuotos nuvykimo į darbą išlaidos (+61,3 proc.).
  • 280 pradėjo mokytis  pagal profesinio mokymo programas (-76,1 proc.).
  • 139 asmenims skirta subsidija įgyti darbo įgūdžių (+20,9 proc.).
  • 154 suteikta parama darbo vietoms steigti (+24,2 proc.).
  • 52  asmenys dalyvavo stažuotėje (+108 proc.).
  • 6 darbo ieškantiems asmenims pripažintos neformaliu būdu įgytos kompetencijos (- 82,4 proc.).
  • 2 darbo ieškantys asmenys pradėjo dirbti pagal pameistrystės darbo sutartį (- 85,7 proc.).
  • Kas ketvirtas priemonių dalyvis –  jaunimas iki 29 metų, 41,7 proc. – vyresni kaip 50 metų amžiaus, 34,6 proc. – ilgalaikiai bedarbiai.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • Užimtumo tarnybos registre rugpjūtį buvo 33,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų –  22,2 tūkst. naujų. Per mėnesį  darbo jėgos paklausa augo 1,7 proc.
  • Darbo rinkoje labiausiai didėjo darbuotojų poreikis žemės ūkyje. Rugpjūtį dvigubai daugiau nei liepą darbo vietų įregistruota darbininkams izoliuotojams, mechanikos inžinieriams ir statybininkams montuotojams.
  • Beveik 5 tūkst. mažiau nei liepą – 20,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius.
  • Tarpininkauta įdarbinant 13,6 tūkst. asmenų – 1,9 proc. mažiau nei liepą, per mėnesį 9,2 proc. sumažėjo įsidarbinusių terminuotam darbui asmenų skaičius. Paskutinį vasaros mėnesį apie 18 proc. mažėjo ir dirbančių savarankiškai –  veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 6,8 tūkst. asmenų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2,2 tūkst. asmenų, daugiausiai –  1,2 tūkst. dalyvauja profesinio mokymo priemonėje ir įgys darbo rinkoje paklausias profesijas ir kompetencijas.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų (8,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų) – tiek pat, kiek ir praėjusių metų rugsėjo 1 d.


Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • Liepos darbo rinkos tendencija – padidėjusi absolventų registracija Užimtumo tarnyboje, darbo paieškas pradėjo 1,6 tūkst. jaunuolių, iš jų –  daugiausia 42,5 proc. baigę profesines mokyklas, kas trečias – universitetus, 23,8 proc. –  kolegijas. 2018 m. liepą buvo įregistruota 1,7 tūkst. absolventų. Iš viso per mėnesį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 31,7 proc. daugiau nei birželį.
  • Vidurvasarį darbo jėgos paklausa, palyginti su birželiu, augo beveik 10 proc. – šalies darbdaviai per mėnesį įregistravo 32,7 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų –  23,7 tūkst. naujų.
  • Darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Labiausiai augo slaugos specialistų, dailidžių ir stalių, barmenų bei jaunesniųjų socialinių darbuotojų poreikis.
  • Per mėnesį 4 proc. (0,5 tūkst.) daugiau nei birželį įsitvirtino darbo rinkoje – tarpininkauta įdarbinant 13,8 tūkst. asmenų, iš jų –  12,2 tūkst. neterminuotai.
  • Savarankiškai dirbančių skaičius išaugo 19 proc. –  veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,3 tūkst. asmenų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 1,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių, daugiausiai –  535 įgys darbo rinkoje paklausias profesijas ir kompetencijas, 508 – įdarbinti subsidijuojant, 156 – dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje registruota 137,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai yra 1,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Darbo neturintys asmenys, kaip ir prieš mėnesį. sudarė 8,0 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti 2018 m. rugpjūčio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo 0,2 proc. punkto.

Parsisiųsti duomenis Excel formatu

  • Birželį šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje per mėnesį įregistravo 29,8 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų –  19,6 tūkst. naujų. Daugiausia –  94 proc. darbo pasiūlymų buvo neterminuotam įdarbinimui.
  • Šalies mokyklos pradėjo ieškoti pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – jų poreikis, palyginti  su geguže, išaugo beveik tris kartus. Birželį buvo įregistruoti 169 darbo pasiūlymai mokyklų pedagogams – labiausiai trūksta anglų ir lietuvių kalbų, muzikos ir matematikos mokytojų. Vasarą darbo rinkoje paklausiausi pardavėjai, virėjai, kepėjai ir konditeriai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepos 1 d. šalyje registruota 138,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų, jie sudarė 8,0 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbas per metus sumažėjo 0,3 proc. punkto. Birželį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 8,6 proc. mažiau nei gegužę darbo neturinčių asmenų – 19,5 tūkst.
  • Tarpininkauta įdarbinant 13,3 tūkst. asmenų – tai 3,7 tūkst. mažiau nei gegužę, neterminuotai įsidarbino 11,8 tūkst. (3,2 tūkst. mažiau nei praėjusį mėnesį). Birželį kaip ir gegužę, fiksuotas beveik vienodas skaičius norinčių dirbti savarankiškai –  veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7 tūkst. asmenų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 2,4 tūkst. asmenų, daugiausiai –  0,9 tūkst. siekia įgyti darbo rinkoje paklausių profesijų ir kompetencijų. Darbo ieškantys žmonės įgis slaugytojo, įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, apskaitininko, krautuvų vairuotojo, lankomosios priežiūros darbuotojo, apdailininko paklausias darbo rinkoje profesijas.

    • Gegužę darbo paklausa išaugo 8,6 proc. – didėjo įsidarbinimo galimybės darbo ieškantiems asmenims ir tai sudarė prielaidas sparčiau mažėti nedarbui šalyje. Registruotas nedarbas birželio 1 d. siekė 7,9 proc. ir buvo 0,4 proc. mažesnis, palyginti su gegužės 1 d., ir 0,2 proc. mažesnis nei praeitų metų birželio 1 d.
    • Šalies darbdaviai per mėnesį įregistravo 33 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 19,8 tūkst. naujų. Didžioji dalis – 92,8 proc. darbo pasiūlymų buvo neterminuotam įdarbinimui. Gegužę laisvų darbo vietų buvo pusantro karto daugiau nei besiregistruojančių darbo ieškančių asmenų.
    • Šiltajam sezonui prasidėjus, padidėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis – laikinai įdarbinta per 2 tūkst. darbo neturinčių asmenų (5 proc. daugiau nei balandį). Vidutinis darbdavių siūlomas darbo užmokestis laikiniems darbo pasiūlymams siekė 699 Eur, prieš metus – 564 Eur, neatskaičius mokesčių.
    • Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų birželio 1 d. šalyje registruota 136,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – per mėnesį jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 6 tūkst. arba 4,5 proc.Tarpininkauta įdarbinant 17 tūkst. asmenų, iš jų – 15 tūkst. įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7,4 tūkst. asmenų – 6 proc. daugiau nei balandį. Remiamas užimtumas suteiktas 2,4 tūkst., daugiausia – 0,8 tūkst. asmenų įdarbinta subsidijuojant.

Parsisiųsti

  • Užimtumo tarnybos duomenų registre balandį buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų –  20,6 tūkst. naujų. Darbo jėgos paklausa augo 11,6 proc.
  • Terminuotų darbo pasiūlymų skaičius padidėjo 23 proc. – darbuotojų poreikis išaugo apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos ekonominėse veiklose. Vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų.
  • Per mėnesį į darbo rinką padėta sugrįžti 29,1 tūkst. asmenų –  2,9 tūkst. daugiau nei kovą.
  • Darbo ieškančių asmenų įdarbinimas padidėjo beveik 13 proc. – tarpininkauta įdarbinant 19,6 tūkst. asmenų, iš jų –  17,7 tūkst. įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 6,9 tūkst. asmenų – 11 proc. daugiau nei kovą. Remiamas užimtumas suteiktas 2,6 tūkst., daugiausia –  0,9 tūkst. asmenų  įdarbinta subsidijuojant.
  • Gegužės 1 d. šalyje buvo registruota 143 tūkst. darbo neturinčių asmenų –  12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas siekė 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,3 proc. punkto mažiau, palyginti su 2018 metų gegužės 1 d.


Parsisiųsti

  • Kovo mėnesį Užimtumo tarnybos duomenų registre buvo 27,2 tūkst. darbo pasiūlymų – 17,4 proc. daugiau nei vasarį. Dideles įsidarbinimo galimybes turėjo elektros inžinerijos technikai ir miškų ūkio darbininkai.
  • Darbdaviai pradėjo ieškoti darbuotojų pavasario–vasaros sezonui. Darbo jėgos paklausa terminuotam darbui augo 71 proc. Daugiausia laikinų darbo pasiūlymų registruota miškų ūkio, medelynų darbininkams ir pagalbiniams darbininkams, taip pat didėjo virėjų paklausa.
  • Balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 155,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas siekė 9 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei kovą ir 2018 m. balandžio 1 d.
  • Per mėnesį į darbo rinką padėta sugrįžti 26,2 tūkst. asmenų – beveik 6 tūkst. daugiau nei vasarį. Įdarbinimas didėjo beveik trečdaliu – padėta įsidarbinti 17,4 tūkst., iš jų 15,1 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis. Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus 6 mėnesių laikotarpiui, pradėjo 6,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
  • Užimtumo tarnybos parama įsitvirtinti darbo rinkoje pasinaudojo 2,6 tūkst. asmenų: daugiausia – 1,1 tūkst. parama įgyti profesiją; 0,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – darbo užmokesčio subsidija; 0,5 tūkst. – parama kelionės išlaidoms į darbą kompensuoti; 0,1 tūkst. – parama steigti darbo vietą.

Parsisiųsti

  • Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,2 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas siekė 9,2 proc.
  • Vasarį mažėjo darbo jėgos pasiūla ir augo paklausa. Į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 18,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 29 proc. mažiau nei sausį. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje 10 proc. daugiau įregistruota laisvų darbo vietų – darbo ieškantys galėjo rinktis iš 23,2 tūkst. darbo pasiūlymų.
  • Labiausiai didėjo statybininkų, statybininkų montuotojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, padavėjų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, betonuotojų ir betono apdailininkų poreikis.
  • Šių metų vasarį darbdaviai siūlė 824 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį – 72 Eur didesnį nei 2018 m. vasarį, kai vidutinis darbo užmokestis buvo 752 Eur.
  • Praėjusį mėnesį užimtumas suteiktas 20,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų: 13,2 tūkst. klientų padėta įsidarbinti,  5,3 tūkst. – pradėjo  savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,8 tūkst. – dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose – 8 asmenys.
  • Remiamo užimtumo apimtys augo beveik 41 proc. Daugiausiai – 628 darbo neturintys asmenys pradėjo mokytis pagal profesinio mokymo programas, 607 – įdarbinti subsidijuojant. Subsidija įgyti darbo įgūdžių skirta 146 klientams, parama darbo vietoms steigti – 108, pradėjo dirbti pagal pameistrystės darbo sutartį – 38, stažuotėje dalyvavo – 44, neformaliu būdu įgytos kompetencijos pripažintos – 43, kompensuotos išlaidos atvykti į darbą – 241.

Parsisiųsti

  • Sausį darbdaviai įregistravo 21 tūkst. darbo pasiūlymų – 3,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. 
  • Labiausiai augo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, virtuvės pagalbininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, statybų vadovų, dailidžių ir stalių paklausa.
  • Per mėnesį užimtumas suteiktas 23,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų: 13,8 tūkst. – suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, 1,3 tūkst. – pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
  • Metų pradžioje 1,7 karto padidėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių asmenų skaičius – daugiau nei 8,4 tūkst. registruotų darbo ieškančių žmonių dirbs individualiai.
  • Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1 d. šalyje buvo 159,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 9,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Parsisiųsti