Kaip grupės darbuotojų atleidimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 63 str. 1 d.

Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (LR DK 57 straipsnis), darbdavio valia (LR DK 59 straipsnis) ar darbo sutarties šalių susitarimu (LR DK 54 straipsnis), kurį inicijuoja darbdavys, per ne ilgesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį arba kai dėl darbdavio bankroto (LR DK  62 straipsnis) numatoma atleisti iš darbo:

1) dešimt ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo dvidešimt iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;

2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo vieno šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Taigi kiekvienu atveju, norint nustatyti, ar atleidžiama darbuotojų grupė, būtina įvertinti 3 kriterijus:

  1. atleidžiamų darbuotojų skaičius per 30 kalendorinių dienų laikotarpį;
  2. darbdavio, kuris inicijuoja atleidimus, vidutinis darbuotojo skaičius;
  3. atleidžiamų darbuotojų darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Kaip nustatomas vidutinis darbuotojų skaičius

Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal konkrečios darbovietės, o ne viso darbdavio vidutinį darbuotojų skaičių. Darbovietės sąvoka ir požymiai apibrėžti DK 21 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje: „21 str. 4 dalis. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai.“

Vidutinis darbovietės darbuotojų skaičius nustatomas vadovaujantis DK 22 straipsnio 3 dalimi: „Vidutinis darbovietės darbuotojų skaičius – su darbdaviu galiojančiais darbo santykiais ilgiau kaip tris mėnesius susijusių toje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičius.“

Kokius teisinius veiksmus darbdavys turi atlikti grupės darbuotojų atleidimo atveju

DK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad:

  • pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti Užimtumo tarnybai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Įsakymas dėl pranešimo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą tvarkos aprašo patvirtinimo 2017 m. liepos 5 d. Nr. A1-383)
  • darbdavys tokio pranešimo kopiją, o darbdavio bankroto atveju – pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pateikia darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, kuri gali pateikti Užimtumo tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus. Apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbdavio bankroto Užimtumo tarnybai ir darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai turi būti pranešta ne vėliau kaip įspėjant grupės darbuotojus apie jų atleidimą.

Svarbu žinoti, kad darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti Užimtumo tarnybai, darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbo taryba ar su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Kas vyksta po pranešimo pateikimo Užimtumo tarnybai

  • Užimtumo tarnybos specialistai susisiekia su darbdaviu ir siūlo organizuoti informacinį – konsultacinį susirinkimą su numatomais atleisti darbuotojais. Susirinkimo metu pristatoma informacija apie padėtį darbo rinkoje, darbuotojai supažindinami su registravimosi Užimtumo tarnyboje tvarka ir sąlygomis, darbo paieškos būdais, įsidarbinimo bei dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse galimybėmis. Susirinkimas gali vykti tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu.
  • Jei susirinkimo metu paaiškėja, kad reikalingos tolimesnės Užimtumo tarnybos paslaugos ir konsultacijos, tuomet darbdavys ir Užimtumo tarnybos specialistai bendradarbiauja sudarant veiksmų planą, kurio tikslas – išlaikyti ar sugrąžinti darbuotojus į darbo rinką bei sušvelninti atleidimo pasekmes.

Geriausi rezultatai pasiekiami bendradarbiaujant – tuomet darbuotojai sklandžiai integruojasi į darbo rinką ar joje išlieka, o geranoriškas darbdavys minimas geru žodžiu darbuotojų tarpe.