Ar pabėgėlis turi lygias teises įsidarbinti kaip ir visi Lietuvos piliečiai?

Be Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos apraše įtvirtintų paramos užimtumui priemonių, prieglobsčio gavėjams taip pat taikomas ir Užimtumo įstatymas, pagal kurį parama prieglobsčio gavėjų užimtumui teikiama tokiais pačiais pagrindais kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi ir asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.

Ar įdarbinant pabėgėlį yra reikalingas leidimas dirbti (kaip ir kitiems užsieniečiams)?

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtinta, kad tiek užsieniečiai, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas, tiek užsieniečiai, kuriems yra suteikta papildoma apsauga, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Todėl šie asmenys gali pradėti dirbti pagal darbo sutartį, kai gauna leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojai, t. y. užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį sprendimas dar nepriimtas, teisės dirbti Lietuvoje neturi.  

Kaip vyksta pabėgėlio įdarbinimo procedūros?

Vadovaujantis Užimtumo tarnyboje numatytomis procedūromis, asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, yra teikiamos informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo įdarbinant paslaugos.

Konsultavimo su Užimtumo tarnybos specialistu metu aptariami integracijai į darbo rinką reikšmingi veiksniai ir planuojama individuali asmens integracijos į darbo rinką strategija.

Užimtumo tarnybos specialistai pabėgėlius supažindina su socialiniais-kultūriniais skirtumais, darbo santykiais Lietuvoje (darbo grafiku, lygiomis lyčių galimybėmis ir t. t.), situacija Lietuvos darbo rinkoje, paklausiomis profesijomis.

Konsultuojant pabėgėlius, identifikuojamos ir aptariamos jų įsidarbinimo galimybės, turimi gebėjimai, užsienio kalbos žinios, tikslinama turima kvalifikacija, peržiūrimi išsilavinimą ir / ar kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Jeigu reikalingų dokumentų asmuo neturi, aptariama galimybė juos parsisiųsti. Taip pat apžvelgiami verslumo klausimai, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis (Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ „Versli Lietuva“ ir kt.).

Užimtumo tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvią asmenų integraciją į darbo rinką, teikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, organizuojamos darbo mugės pabėgėliams, kartu su pabėgėliu ir, esant poreikiui dalyvaujant vertėjui, Užimtumo tarnybos specialistas apžiūri darbo vietą įmonėje, tiesiogiai bendrauja su darbdaviu siekiant aptarti darbo ir kitas sąlygas, tarpininkauja sudarant darbo sutartį.

Ar pabėgėliai gali dalyvauti darbo rinkai žmones rengiančiose programose?

Visiems asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas sudaromos sąlygos dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Neturintiems darbo rinkos poreikius atitinkančios kvalifikacijos ir (ar) kompetencijų asmenims, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenims, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.

Siekiant gauti atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą pabėgėliui gali būti siūloma dalyvauti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėje. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone siekiama atlikti tam tikrų asmens turimų profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų visumos vertinimą ir išduoti atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, padedantį lengviau integruotis į darbo rinką. Užimtumo tarnybos skiriama lėšų suma neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti yra ne daugiau kaip 0,47 Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesio atlyginimo.

Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį yra profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, kuris su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas gali būti vykdomas pas profesinio mokymo teikėją ar darbdavį.

Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviams įdarbinus asmenis, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, gali būti taikoma įdarbinimo subsidijuojant priemonė ir kompensuojama 75 proc. darbo užmokesčio. Subsidija gali būti taikoma net iki 2 metų.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo atveju, kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 proc. savo darbo laiko, darbdaviui papildomai kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 proc. visos subsidijos darbo užmokesčiui.

© Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 190766619

Bendrasis konsultacijų numeris 1883 (+370) 5 250 0883
Faks.: (8 5) 236 0788, (8 5) 274 5883
El. paštas: info@uzt.lt, eures@uzt.lt
Cituojant būtina nurodyti šaltinį.