Kaip įregistruoti laisvą darbo vietą?

Jeigu Jums reikalingi darbuotojai, informaciją apie Lietuvos Respublikos įmonėje (įstaigoje), ūkininko ūkyje atsiradusią laisvą darbo vietą turite pateikti teritorinėi Užimtumo tarnybai, užpildydami Laisvos darbo vietos registravimo kortelę.

  • Galite darbo vietą įregistruoti savarankiškai Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.
    Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad registruojant laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos interneto svetainėje, negalima skelbti Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatoms prieštaraujančių reikalavimų darbuotojams.
    Primename, jog Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis nustato, jog skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių.
  • Susitikus su Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojais užpildyti Laisvų darbo vietų registracijos kortelę;
  • Išspausdinus interneto svetainėje skelbiamą Laisvų darbo vietų registracijos kortelės formą, ją užpildyti ranka ir persiųsti į pageidaujamą teritorinę Užimtumo tarnybą paprastu paštu (faksu) arba, užpildžius ją kompiuteriu, persiųsti ją į Užimtumo tarnybą elektroniniu paštu;
  • Paskambinti bendru telefono numeriu laisvoms darbo vietoms skelbti – 8 700 55 155 arba trumpuoju numeriu 1883 ir suteikti išsamią informaciją apie Jūsų siūlomą laisvą darbo vietą.

Darbo vietos kortelės elektroninė forma

Kaip ieškoti darbuotojų Lietuvoje ir užsienyje?

Darbuotojų paieška Lietuvoje

Jeigu Jūs kuriate naujas darbo vietas ar darbo vietos atsilaisvino dėl darbuotojų kaitos, kreipkitės į teritorinę Užimtumo tarnybą arba naudokitės Užimtumo tarnybos interneto svetainėje esančiu ieškančiųjų darbo duomenų banku: 

  • Bendras ieškančiųjų darbo; 
  • Talentų bankas; 
  • Vyresnių bankas;
  • Atsargos karių bankas. 

Darbdavių, įregistruotos laisvos darbo vietos paskelbtos teritorinių darbo biržų atviro informavimo zonose bei Užimtumo tarnybos interneto svetainėje skyriuje „Darbo paieška“ ir matomos visoje šalyje. 

Jeigu Jūs ieškote darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių, siekiate įdiegti užsienio šalių patirtį ir naujoves, norite pateikti laisvas darbo vietas EURES duomenų bazėje, prašome kreiptis į EURES specialistus, kuriuos rasite Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Tauragės, Marijampolės ir Telšių Užimtumo tarnybose. EURES specialistai padės pasirinkti tinkamus darbuotojus pagal gyvenimo aprašymą (CV) iš EURES duomenų bazės, EURES duomenų bazėje paskelbti laisvas darbo vietas, į kurias norite įdarbinti ES piliečius.

Informaciją apie galimybes įdarbinti ES/EEE valstybių piliečius, kaip paskelbti laisvą darbo vietą Europos mobilumo portalo laisvų darbo vietų duomenų bazėje, kaip ieškoti tinkamo darbuotojo CV duomenų bazėje, Jūs rasite Europos darbo mobilumo portale arba ją suteiks EURES konsultantai visose šalies teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Lankstus darbo organizavimas

Jei esate darbdavys, kuriam reikia:

  • Atlikti skubius trumpalaikius darbus;
  • Organizuoti sezoninio pobūdžio darbus;
  • Pakeisti ilgesniam laikui atsitraukusį nuo darbo darbuotoją;
  • Padėti savo darbuotojams derinti darbo laiką ir darbo vietą bei jų asmeninius interesus;
  • Palaikyti gerą darbinę nuotaiką savo kolektyve;

Tai Jūs su darbuotojais galite tartis dėl lanksčių darbo ar darbo laiko organizavimo formų !

Informacija šiuo metu esanti rubrikoje Lankstus darbo organizavimas – naujos galimybės 

DARBO ORGANIZAVIMAS

Nuotolinis darbas – tai toks darbas, kurio sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, ne darbovietėje. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats. Kad darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys jam sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją.
(Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 str.; Nr. XXII-2603, 2016).

Laikinas darbas – tai darbas, kuris organizuojamas įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje tais atvejais, kai vykdoma nebūdinga (netipinė, laikina) veikla (pvz., remontas, mokymai, technologinių linijų keitimas, skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti) arba kai reikia pavaduoti laikinai nesančius darbuotojus. Laikiniems darbams atlikti sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Laikiniesiems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas, atostogos nesuteikiamos. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita (žr. toliau) (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80 str.).

Sezoninis darbas – tai darbas, kuris dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbamas ne visus metus, o tam tikrais, ne ilgesniais kaip aštuonių mėnesių nepertraukiamais periodais-sezonais. (LR DK 100 str.).

Terminuotas darbas – toks darbas, kuris atliekamas tam tikrą apibrėžtą laiką arba tam tikro darbo atlikimo laiką. Terminuota darbo sutartis sudaroma ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo laikotarpis sutartyje gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui atlikti leidžiama sudaryti tik tada, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys (žr. DK 67, 68, 69, 70, 71 str.)

DARBO LAIKO NUSTATYMAS

Darbas ne visą darbo laiką – tai darbas, kurio laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių, sutrumpinant darbo dieną (pamainą) ar derinant abu minėtus variantus. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis neturi įtakos nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją bei neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. (LR DK 40 str.).

Darbo laikas. Įmonių, įstaigų, organizacijų darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, jei to pageidauja darbuotojai. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikai tvirtinami administracijos, juos suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (LR DK 111, 112, 113, 114 str.).

Suminė darbo laiko apskaita – tai įmonėje darbuotojui ar darbuotojų grupei nustatyta darbo ir poilsio kaita per parą, savaitę ar kitą apskaitinį laikotarpį. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturių mėnesių. Suminė darbo laiko paskaita taikoma, kai konkrečiai darbuotojų kategorijai negali būti nustatyta kasdienė ar kassavaitinė darbo laiko trukmė. Šiuo atveju negalima viršyti nustatytos bendros darbo laiko trukmės bei trumpinti nustatyto poilsio laiko. (LR DK 115 str.).

ATOSTOGŲ IR DARBO LAIKO DERINIMAS

Kasmetinės atostogos- tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, išlaikant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (atostoginius). Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Kitą atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalim tinkamomis sąlygomis (LR DK 126, 127, 128, 129, 130 str.).

Vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis treji metai. Šeimos pasirinkimu motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba dalimis. Asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali atostogauti pakaitomis. Šių atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalim tinkamomis sąlygomis (LR DK 134 str.).

Mokymosi atostogos. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti, įskaitoms pasirengti ir laikyti, laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis, diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti, valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti. (LR DK 135 str.).

Kūrybinės atostogos. Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinės sutartys. Sudarant darbo ar kolektyvines sutartis galima sulygti dėl atostogų ir darbo laiko derinimo abiem šalim tinkamomis sąlygomis. (LR DK 136 str.)

Nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į darbuotojo šeimyninę padėtį ar įvykus svarbiems gyvenimo įvykiams (santuokai sudaryti, mirusio šeimos nario laidotuvėms ar kt.), darbuotojams suteikiama teisė į nemokamas atostogas. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Rekomenduotina kolektyvinėse sutartyse numatyti galimybę darbuotojams nemokamas atostogas gauti ir kitais atvejais – savarankiškoms studijoms, persikraustymui iš vieno būsto į kitą, šeimos švenčių progomis, sutvarkyti neatidėliotinus svarbius asmeninius reikalus ir kt. (LR DK 137 str.).

Papildomos atostogų lengvatos. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, šeimos ar studijų poreikius, rekomenduotina kolektyvinėse sutartyse numatyti kitas palankesnes papildomų atostogų garantijas negu numato Darbo kodeksas. Kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos, kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas negu garantuojama (LR DK 138 str.).

Papildoma informacija

Teisės aktai: Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas

Interneto svetainės: www.socmin.lrv.lt , www.vdi.lt

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Socialinio dialogo, darbo santykių ir apmokėjimo skyrius, tel. 266 4229
Vivulskio g. 11, Vilnius  

VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

Darbo teisės skyrius, tel. 213 97 71
Algirdo g. 19, Vilnius

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS TERITORINIAI SKYRIAI

VILNIAUS SKYRIUS  
Kauno g. 1a, tel.(8-5) 210 4721

KAUNO SKYRIUS  
Aušros g. 44, tel. (8 37) 338 506

KLAIPĖDOS SKYRIUS  
Joniškės g. 21, tel. (8 46) 49 50 64, 49 44 15

ŠIAULIŲ SKYRIUS
Dvaro g. 50, tel. (8 41) 52 46 35, 52 46 37

PANEVĖŽIO SKYRIUS
Respublikos g. 38, tel. (8 45) 43 01 95, 43 58 79

UTENOS SKYRIUS
Aušros g. 2, tel. (8 389) 6 12 25, 6 12 24

ALYTAUS SKYRIUS
Tvirtovės g. 1/ Naujoji g. 2, tel. (8315) 73370, 74669

TELŠIŲ SKYRIUS
Respublikos g. 32, tel. (8444) 60269, 60230

MARIJAMPOLĖS SKYRIUS
Vytauto g. 17, tel. (8 343) 5 97 82, 5 49 21

TAURAGĖS SKYRIUS
Žemaitės g. 37, tel. (8 446) 6 10 85

Kokią finansinę pagalbą gali gauti darbdavys?

Norėdami įdarbinti darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis galite kreiptis į teritorinę Užimtumo tarnybą dėl šių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo. 

1. Dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonės galite kreiptis, jei steigiate arba pritaikote esamas darbo vietas prie ieškančio darbo negalios, įdarbinant juos pagal neterminuotą darbo sutartį.

Subsidija gali būti skiriama darbdaviams, steigiantiems darbo vietas šių registruotų teritorinėje Užimtumo tarnyboje darbingo amžiaus asmenų įdarbinimui:

  • neįgaliųjų, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
  • neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis.

Darbo vietų steigimo subsidijavimą reglamentuoja LR Užimtumo įstatymo  25 ir 45 str., Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 ,,Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas.

2. Dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės galite kreiptis, jei planuojate įdarbinti šiuos registruotus teritorinėje Užimtumo tarnyboje asmenis:

Įdarbinti subsidijuojant gali būti darbo rinkoje papildomai remiami asmenys ( LR Užimtumo įstatymo 25 str.):

1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje Užimtumo tarnyboje dienos;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
7) asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
8) bedarbiai iki 29 metų;
9) pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.

Dėl įdarbinimo subsidijuojant į Užimtumo tarnybą gali kreiptis darbdaviai:

  • kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
  • kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
  • neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei Užimtumo tarnybai;
  • kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimas reglamentuojamas LR Užimtumo įstatymo 25, 41, 42 str., Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 ,,Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas.

3. Dėl darboįgūdžių įgijimo rėmimo priemonės organizavimo galite kreiptis, jeigu planuojate įdarbinti šiuos teritorinėje Užimtumo tarnyboje registruotus, turinčius kvalifikaciją bedarbius, kuriems yra nustatytas įgūdžių įgijimo poreikis:

  • pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją;
  • ilgalaikiams bedarbiams;
  • iki įsiregistravimo teritorinėje Užimtumo tarnyboje nedirbusiems 2 ir daugiau metų;
  • baigusiems profesinės reabilitacijos programą;
  • įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, nustatyta tvarka registruotiems Užimtumo tarnyboje, kai dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų jiems toje pačioje darbovietėje yra siūlomas kitas darbas, kuriam atlikti turimų įgūdžių nepakanka ar kai įsidarbinti kitoje darbovietėje trūksta tam tikrų įgūdžių.

Dėl darbo įgūdžių įgijimo rėmimo į Užimtumo tarnybą gali kreiptis darbdaviai:

  • kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
  • kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
  • neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei Užimtumo tarnybai;
  • kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo įgyvendinimas reglamentuojamas LR Užimtumo rėmimo įstatymo 25, 41, 43 str., Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 ,,Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas.

Elektroninių paslaugų naudojimo gidai

© Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biudžetinė įstaiga. Geležinio Vilko g. 3A, LT-03131, Vilnius Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190766619

Bendrasis konsultacijų numeris 1883
(+370) 5 250 0883
Faks.: (8 5) 236 0788, (8 5) 274 5883
El. paštas: info@uzt.lt, eures@uzt.lt
Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

Close Menu