Užimtumo tarnyba kiekvieną ketvirtį rengia ir skelbia informaciją apie praėjusio laikotarpio darbo rinkos tendencijas šalyje: darbo jėgos pasiūlą, paklausą ir nedarbo lygio kitimą. Paskutiniųjų kelerių metų tendencijų apibendrinimas pateikiamas šiame skyriuje.

2013 m. apžvalga

2013 m. sausio-rugsėjo mėn. apžvalga

2014 m. darbo rinkos tendencijų apžvalga

2014 m. I pusm. apžvalga

2014 m. sausio-kovo mėn. apžvalga

2014 m. sausio-rugsėjo apžvalga

2015 m. darbo rinkos tendencijų apžvalga

2015 m. I ketvirčio apžvalga

2015 m. I pusmečio apžvalga

2015 m. sausio-rugsėjo mėn. apžvalga

2016 m. I ketvirčio apžvalga

2016 m. I pusmečio apžvalga

2016 m. sausio-rugsėjo mėn. apžvalga

2017 m. I ketvirčio apžvalga

2017 m. I pusmečio apžvalga

2017 m. I-III ketvirčio apžvalga

Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m I ketv

Lietuvos darbo rinkos tendencijos 2018 m. I pusmetis

Lietuvos užimtumo 2017 m tendencijos ir ateities prognozės

Archyvas

2012 metų
2011 metų
2010 metų
2009 metų
2008 metų
2007 metų
2006 metų
2005 metų
2012 metų

DARBO RINKOS TENDENCIJOS

  • Registruotas nedarbas šalyje mažėja.
  • Mažėja jaunimo nedarbas.
  • Vyrų registruoto nedarbo rodiklis ir toliau išliko aukštesnis negų moterų.

2012 metais registruotas nedarbas šalyje nuosekliai mažėjo, palyginus su ankstesniais metais. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 proc. arba 1,4 proc. punktais mažesnis negu vidutinis metinis 2011 metų registruoto nedarbo rodiklis (13,1 proc.).

Vidutinis metinis nedarbas mažėjo visose teritorinėse Užimtumo tarnybose. Ženkliausias mažėjimas – Klaipėdos (1,9 proc. punkto), Vilniaus (1,6 proc. punkto) ir Panevėžio (1,5 proc. punkto) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

2013 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 210,2 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 11,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su 2012 m. sausio 1 d. registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 16,9 tūkst., o registruotas nedarbas – sumažėjo 0,6 proc. punkto (2012 m. sausio 1 d. – 12,0 proc.). Metų pradžioje fiksuotas nedarbo augimas, tačiau ši tendencija neįsitvirtino, vasario ir kovo mėn. nedarbas nebekito. Jau nuo antro ketvirčio nedarbas pradėjo mažėti: spalio 1 d. buvo mažiausias šiais metais ir nesiekė 200 tūkst.

2012 m. pabaigoje 99,8 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių – moterys ir jos sudarė 10,7 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas nedarbo mažėjimas. Prieš metus moterų nedarbas siekė 11,5 proc.

Vyrų nedarbas ir toliau išlieka aukštesnis. Neturinčių darbo vyrų buvo registruota 110,3 tūkst., tai yra 7,2 tūkst. arba 6 proc. mažiau negu 2012 m sausio 1 d. Registruotas vyrų nedarbo rodiklis per metus sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 12,0 proc. Aukščiausias vyrų nedarbo rodiklis fiksuotas kovo pabaigoje (14,3 proc. ) ir jau per pastaruosius kitus mėnesius mažėjo.

Beveik kas aštuntas Užimtumo tarnybos klientas – jaunesnis kaip 25 metų amžiaus. Jaunų iki 25 metų bedarbių 2012 m. sausio 1 d. šalyje buvo 25,4 tūkst., tai yra jie sudarė 12,1 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių. Asmenys iki 25 m. amžiaus sudarė 6,7 proc. šalies 16- 24 metų amžiaus gyventojų arba 1,1 proc. punkto mažiau negu prieš metus (7,8 proc.)

Nedarbas

Teritorinė Užimtumo tarnyba

2013 m. sausio 1 d.

(proc.)

Pokytis

(proc. punktais)

su 2012 m. sausio 1 d.

Didžiausias

Utenos

15,5

–0,4

Alytaus

15,4

–0,4

Plungės

14,4

–0,8

Mažiausias

Kauno

9,7

–1,4

Vilniaus

9,8

–0,7

Klaipėdos

10,0

–1,1

Net septyniose teritorinėse Užimtumo tarnybose registruotas nedarbas buvo didesnis nei šalyje. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2013 m. sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Utenos (15,5 proc.), Alytaus (15,4 proc.) ir Plungės (14,4 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Mažiausia darbingo amžiaus gyventojų registruota bedarbiais Kauno (9,7 proc.), Vilniaus (9,8 proc.) ir Klaipėdos (10,0 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2012 m. pabaigoje sudarė 5,8 proc. punkto (prieš metus buvo 5,4 proc. punkto).

DARBO PASIŪLA

  • Darbo pasiūla augo, ypač vyrų, darbo rinkoje papildomai remiamų ir neturinčių profesinio pasirengimo bedarbių.
  • Jaunų bedarbių pasiūla pakito mažiausiai. 

Per 2012 metus teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 330,8 tūkst. bedarbių. Darbo pasiūla padidėjo 28,9 proc., nes per 2011 metus buvo registruota 256,7 tūkst. bedarbių.

Apie 69 proc. bedarbių registruotų Užimtumo tarnyboje – darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, kas penktas – vyresnis nei 50 metų amžiaus (20,0 proc.), kas ketvirtas – niekur nedirbęs (24,7 proc.). Beveik kas trečias bedarbis – gyvena kaimo vietovėse (33,8 proc.). Moterys sudarė 42,8 proc., vyrai – 57,2 proc. visų įregistruotų bedarbių. Apie 41 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, beveik kas ketvirtas – nedirbęs daugiau kaip 2 metus (23,6 proc.). Kas ketvirtas – penktas įregistruotas bedarbis – jaunas iki 25 metų amžiaus (22,4 proc.).

DARBO PAKLAUSA

  • Darbo paklausa augo – registruota daugiau laisvų darbo vietų neterminuotam darbui.
  • Augo neterminuotas įdarbinimas.
  • Sparčiausiai augo laisvų darbo vietų skaičius paslaugų sektoriuje, mažėjo – statybose.

Per 2012 metus Užimtumo tarnyba duomenų bazėje darbdaviai registravo beveik 200 tūkst. laisvų darbo vietų: 148,2 tūkst. neterminuotam ir 51,7 tūkst. terminuotam įdarbinimui. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą Užimtumo tarnybos istoriją. Palyginti su 2011 metais pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui augo 38,2 proc., o terminuoto darbo pasiūlymų registruota mažiau 16,4 proc. Kiekvieną 2012 metų mėnesį darbdaviai vidutiniškai registravo 16,7 tūkst. darbo pasiūlymų, 2011 metais – 14,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbdaviai registravo 18,2 proc. daugiau darbo vietų negu 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu (169,1 tūkst.).

Derinant darbo pasiūlą ir paklausą, Užimtumo tarnybos specialistai per 2012 metus padėjo susirasti darbą 202,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų.

Per 80 proc. visų įdarbintųjų arba beveik 164 tūkst. įdarbinta pagal neterminuotas darbo sutartis. Kas penktas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus (20,3 proc.). Vyresnių nei 50 metų bedarbių įdarbinta 18,3 proc. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (45,1 proc. įdarbintųjų). Kas penktas įdarbintas – ilgalaikis bedarbis (20,2 proc.).

Veiklą pagal verslo liudijimą per 2012 metus pradėjo 47,3 tūkst. asmenų, vidutiniškai 3,9 tūkst. kiekvieną mėnesį. Per 2011 metus – 54,7 tūkst. asmenų.

Iš visų darbo vietų, kurias Užimtumo tarnybos specialistai 2012 metus galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (57 proc.) buvo paslaugų sektoriuje.

Palyginti su 2011 metais laisvų darbo vietų dalis paslaugose išaugo 1,5 proc. punkto, žemės ūkyje ir pramonėje (po 0,4 proc. punkto). Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų statyboje (2,3 proc. punkto).

2012 metų darbo paklausa


Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Užimtumo tarnyba 2012 metus išdavė 4627 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 3079 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 224 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 1324 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu išduotų leidimų dirbti skaičius padidėjo 1,4 karto.

2012 metais daugiausiai leidimų buvo išduota dirbti paslaugų (82 proc.) ir pramonės sektoriuose (16 proc.). Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami/pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 70 proc. leidimų dirbti, metalinių laivų korpusų surinkėjais – 9 proc. leidimų dirbti, suvirintojais – 7 proc. leidimų dirbti, restorano virėjais – 3 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

2011 metų

  • Registruotas nedarbas ir toliau mažėjo
  • Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo nežymiai mažėjo

2011 metais registruotas nedarbas šalyje nuosekliai mažėjo, palyginus su ankstesniais metais. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 proc. arba 2,8 proc. punktais mažesnis negu vidutinis metinis 2010 metų registruoto nedarbo rodiklis (14,5 proc.).

Vidutinis metinis nedarbas mažėjo visose teritorinėse Užimtumo tarnybose. Ženkliausias mažėjimas – Vilniaus (3,3 proc. punkto), Klaipėdos ir Panevėžio (po 3,1 proc. punkto) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

2012 metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 227,1 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 11,0 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 3,4 proc. punktais (2011 metų sausio 1 d. – 14,4 proc.).

2012 metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 109,6 tūkst. neturinčių darbo moterų ir jos sudarė 10,7 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Registruoto moterų nedarbo mažėjimas buvo lėtesnis negu vyrų 2,3 proc. punkto. Prieš metus moterų nedarbas siekė 13,0 proc.

Per metus bedarbių vyrų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo 4,5 proc. punkto: nuo 15,8 proc. metų pradžioje iki 11,3 proc. metų pabaigoje. Neturinčių darbo vyrų buvo registruota Užimtumo tarnyboje 117,5 tūkst.

Jaunų iki 25 metų bedarbių 2012 metų sausio 1 d. šalyje buvo 29,6 tūkst., tai yra jie sudarė 13 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių. Asmenys iki 25 m. amžiaus sudarė 6,8 proc. šalies 16-25 metų amžiaus gyventojų. Registruotas jaunimo nedarbas per metus sumažėjo 2, 7 proc. punkto.

Nedarbas

Teritorinės Užimtumo tarnybos 

Nedarbas

2012 metų sausio 1 d.

Pokytis

su 2011 metų sausio 1 d.

Didžiausias

Utenos

14,4

-1,9

Alytaus  

13,9

-3,5

Plungės 

13,4

-3,5

Mažiausias

Klaipėdos 

9,9

-4,2

Vilniaus

10,0

-3,8

Kauno

10,1

-2,7

 

2011 metais bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo visose teritorinėse Užimtumo tarnybose. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2012 metų sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Utenos (14,4 proc.), Alytaus (13,9 proc.), Plungės (13,4 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Keturiose teritorinėse Užimtumo tarnybose registruotas nedarbas buvo mažesnis nei šalyje. Mažiausiai bedarbių buvo Klaipėdos (9,9 proc.), Vilniaus (10,0 proc.) ir Kauno (10,1 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Aukščiausias moterų nedarbas gruodžio pabaigoje fiksuotas Plungės (14,1 proc.), Utenos (13,6 proc.) ir Alytaus (13,3 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Daugiausia neturinčių darbo darbingo amžiaus vyrų registruota Utenos (15,2 proc.) ir Alytaus teritorinėse Užimtumo tarnybose (14,4 proc.).

Aukščiausias jaunimo nedarbas registruotas Alytaus (8,0 proc.), Utenos (7,9 proc.) ir Plungės (7,8 proc.) teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Nedarbas mažėjo visose teritorinėse Užimtumo tarnybose. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2011 metų pabaigoje sudarė 4,5 proc. punkto ir buvo 0,1 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.

DARBO PASIŪLA

  • Darbo pasiūla sumažėjo
  • Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių dalis mažėjo

Per 2011 metus šalies teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 256,7 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai po 21,4 tūkst. kiekvieną mėnesį. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2010 metais sumažėjo 46,4 tūkst. arba15,3 proc. Per 2010 metus buvo registruota 303,1 tūkst. bedarbių.

2011 metais tarp bedarbiais tapusių asmenų vyrai sudarė 56,4 proc., moterys – 43,6 proc. Apie 40 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo (2010 metais – 41 proc.). Niekur nedirbę 2011 metais sudarė 23,3 proc. (2010 metais – 23,4 proc.), turintys 2 ir daugiau metų darbo pertrauką – 22,8 proc. (2010 metais – 22,0 proc.). Beveik kas penktas registruotas Užimtumo tarnyboje – vyresnis nei 50 metų amžiaus (18,7 proc.), beveik kas trečias bedarbis – gyvena kaimo vietovėse (31,4 proc.), kas ketvirtas besikreipiantis – jaunas bedarbis iki 25 m. amžiaus (25,0 proc.).

DARBO PAKLAUSA

  • Darbo paklausa paaugo
  • Padėta įsidarbinti daugiau asmenų
  • Daugiau įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis

Per 2011 metus Užimtumo tarnyba duomenų bazėje registravo 169,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbdaviai registravo 14,1 proc. daugiau darbo vietų negu 2010 metais (148,2 tūkst.). Labiausiai augo darbo pasiūlymų neterminuotam darbui. Jų darbdaviai registravo 107,3 tūkst. – 20,5 proc. daugiau negu 2010 metais.

2011 metais padėta įsidarbinti 218,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Įdarbinta 14,4 proc. daugiau negu per 2010 metus (191,2 tūkst.). Per mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinama 18,2 tūkst. asmenų.

Apie 73 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2010 metais – 70 proc.). Gavusių nuolatinį darbą bedarbių skaičius augo 20 proc., tuo tarpu terminuoto įdarbinimo augimas – 2,1 proc.

Beveik kas penktas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus (18,8 proc.). Vyresnių nei 50 metų bedarbių įdarbinta 17,3 proc. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (43,7 proc. įdarbintųjų). Beveik kas trečias įdarbintas – ilgalaikis bedarbis (32,2 proc. tarp visų įdarbintųjų).

Veiklą pagal verslo liudijimą per 2011 metus pradėjo 54,7 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai 4,6 tūkst. kiekvieną mėnesį, tai yra 64 proc. daugiau negu 2010 metais (33,4 tūkst.)

  • Didžiausia darbo paklausa – kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams
  • Ženkliausias darbo paklausos augimas – aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojų

Iš visų darbo vietų, kurias Užimtumo tarnybos specialistai 2011 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, kas ketvirta buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams (26,4 proc.).

Laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su 2010 metais, labiausiai augo aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams (15,9 proc.) bei specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams (14,4 proc.).

2011 metų darbo paklausa

 

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 44,6 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

6,0 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

4,2 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

3,6 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;

3,2 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas;

2,9 tūkst. suvirintojų;

2,7 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų;

2,5 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

2,4 tūkst. miškininkystės ir medienos ruošos darbininkų;

2,3 tūkst. kepėjų ir konditerių;

2,2 tūkst. mūrininkų;

2,1 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;

1,7 tūkst. vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų;

1,6 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų darbininkų;

1,5 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų darbininkų;

1,4 tūkst. pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir derintojų;

1,0 tūkst. metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų.

 

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 33,4 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

3,5 tūkst. pardavimų vadybininkų;

2,5 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų giminiškų profesijų specialistų;

2,0 tūkst. statistikos ir finansų tarnautojų;

1,6 tūkst. buhalterių;

1,4 tūkst. techninės įrangos pardavimo atstovų;

1,2 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;

1,0 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų;

0,9 tūkst. rinkimų komisijos narių;

0,9 tūkst. sandėliavimo tarnautojų.

 

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 23,3 tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:

14,1 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų;

5,3 tūkst. virėjų;

3,6 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;

2,4 tūkst. apsaugos darbuotojų.

 

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 20,8 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

8,7 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų;

3,8 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;

2,3 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių;

1,1 tūkst. garo variklių ir katilų operatorių;

1,0 tūkst. geležinkelio rastabdininkų, signalizuotojų, iešmininkų ir sukabinėtojų.

 

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Užimtumo tarnyba 2011 metais išdavė 3327 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 2359 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 205 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 763 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2010 metais išduotų leidimų dirbti skaičius padidėjo 1,9 karto.

2011 metais daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (83 proc.) ir pramonės sektoriuose (15 proc.). Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami/pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 68 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjais – 11 proc., suvirintojais – 5 proc., restorano virėjais – 3 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

2010 metų

  • Registruotas nedarbas mažėjo

Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 m. buvo 14,5 proc., tai yra per 5 proc. punktus didesnis negu vidutinis metinis 2009 m. registruoto nedarbo rodiklis (9,4 proc.). 
2011 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 311,3 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 14,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus išaugo beveik 2 proc. punktais (2010 m. sausio 1 d. – 12,5 proc.). Antroje metų pusėje išryškėjo teigiamos darbo rinkos tendencijos: rugpjūčio mėn. pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos buvo fiksuotas registruoto nedarbo mažėjimas, kuris tęsėsi iki gruodžio mėn.

2011 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 139,1 tūkst. neturinčių darbo moterų ir jos sudarė 13,0 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Prieš metus moterų nedarbas siekė 10,5 proc. 
Vyrų nedarbas išlieka aukštesnis negu moterų. Neturinčių darbo vyrų buvo registruota Užimtumo tarnyboje 172,2 tūkst. ir jie sudarė 15,8 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų. Vyrų nedarbo rodiklis 1,2 karto didesnis negu moterų. 
Jaunų iki 25 metų bedarbių 2011 m. sausio 1 d. šalyje buvo 44,7 tūkst., tai yra jie sudarė 14,4 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių. Asmenys iki 25 m. amžiaus sudarė 9,5 proc. šalies 16-25 metų amžiaus gyventojų.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų 2011 m. sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių (19,8 proc.) ir Zarasų (19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.), Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių mieste (11,3 proc.). 
Didžiuosiuose šalies miestuose registruotas nedarbas buvo mažesnis nei vidutinis šalyje, tik Panevėžyje jis viršijo šalies vidurkį ir siekė 16,2 proc.

DARBO JĖGOS PASIŪLA

  • Darbo jėgos pasiūla neaugo
  • Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių dalis augo sparčiausiai

Per 2010 m. šalies teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 303,1 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai po 25,3 tūkst. kiekvieną mėnesį. Daugiausia bedarbių į teritorines Užimtumo tarnybas kreipėsi pirmąjį metų pusmetį, o nuo rugpjūčio per mėnesį registruojamų bedarbių skaičius neviršijo 20 tūkst. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2009 m. sumažėjo apie 18 proc. Per 2009 m. buvo registruota 369,4 tūkst. bedarbių.

2010 m. tarp bedarbiais tapusių asmenų nežymiai mažėjo vyrų, bet jie vis tiek sudarė net 57,7 proc. per metus įregistruotų bedarbių. 41 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Išaiškėjus situacijai dėl privalomojo sveikatos draudimo, išaugo ilgą laiką nedirbusių ar iš viso neturėjusių darbinių santykių bedarbių dalis. Niekur nedirbę 2010 m. sudarė 23,4 proc. (2009 m. – 12,8 proc.), turintys 2 ir daugiau metų darbo pertrauką – 22,0 proc. (2009 m. – 14,3 proc.). Beveik kas penktas registruotas Užimtumo tarnyboje – vyresnis nei 50 metų amžiaus (18,6 proc.), kas trečias bedarbis – gyvena kaimo vietovėse (32,9 proc.), kas ketvirtas besikreipiantis – jaunas bedarbis iki 25 m. amžiaus (24,4 proc.). Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių skaičius ypač išaugo 2010 m. antrą pusmetį, kuomet įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai. Juose buvo numatyta daugiau asmenų grupių priskirti prie darbo rinkoje papildomai remiamų.

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

  • Darbo jėgos paklausa išliko aukšta
  • Padėta įsidarbinti daugiau asmenų

Per 2010 m. Užimtumo tarnyba duomenų bazėje registravo 148,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbdaviai registravo 61,4 proc. daugiau darbo vietų negu 2009 m. (91,8 tūkst.). Labiausiai, du kartus augo, darbo pasiūlymų terminuotam darbui. Jų darbdaviai registravo 59,2 tūkst. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui buvo registruota 89 tūkst. – 42,7 proc. daugiau negu 2009 metais.
2010 m. padėta įsidarbinti rekordiniam darbo ieškančių asmenų skaičiui – 191,2 tūkst. Įdarbinta beveik 57 proc. daugiau negu per 2009 m. (121,8 tūkst.). Kiekvieną mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinama 15,9 tūkst. asmenų. Vidutinis per mėnesį įsidarbinusių asmenų skaičius 2009 m. buvo 10,2 tūkst.
Apie 70 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Beveik kas penktas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus. Vyresnių nei 50 m bedarbių įdarbinta 16,0 proc. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (41,5 proc. įdarbintųjų). Kas penktas įdarbintas – ilgalaikis bedarbis (21,1 proc. tarp visų įdarbintųjų).
Veiklą pagal verslo liudijimą per 2010 m. pradėjo 33,4 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai 2,8 tūkst. kiekvieną mėnesį, tai yra 83 proc. daugiau negu vidutiniškai per mėnesį 2009 m.

  • Didžiausias darbo jėgos poreikis – paslaugų sektoriuje
  • Kas ketvirta laisva darbo vieta registruota pramonės sektoriuje, kas penkta – statybose    

Iš visų darbo vietų, kurias Užimtumo tarnybos specialistai 2010 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (per 51 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. 
Palyginti su 2009 m. laisvų darbo vietų dalis statyboje išaugo 6,7 proc. punkto, pramonėje – 2,6 proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų paslaugose (9,5 proc. punkto).

 

2010 metų darbo jėgos paklausa

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Užimtumo tarnyba 2010 m. išdavė 1808 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 1297 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 136 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 375 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2009 m. išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo 1,2 karto.
2010 m. daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (82 proc.) ir pramonės sektoriuose (15 proc.). Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami/pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – 63 proc. leidimų dirbti; metalinių laivų korpusų surinkėjais – 8 proc. leidimų dirbti, suvirintojais – 5 proc. leidimų dirbti, restorano virėjais – 5 proc. leidimų dirbti, bankinės sistemos konsultantais – 3 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

2009 metų

Darbo rinka

 Nedarbo augimo tempai mažesni negu metų pradžioje

 Dideli teritoriniai nedarbo skirtumai

Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2009 metais buvo 9,4 proc., tai yra beveik tris kartus didesnis negu vidutinis metinis 2008 metų nedarbo rodiklis (3,4 proc.). Nedarbas augo visose šalies teritorijose. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų 2009 m. sudarė 11,0 proc. punkto (prieš metus buvo 6,6 proc. punkto).

2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 268,8 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 12,5 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, tai taip pat beveik tris kartus daugiau negu 2009 m. sausio 1 d. (4,4 proc.). Didžiausias nedarbo augimas fiksuotas 2009 m. pirmame ketvirtyje: sausio mėn. nedarbas augo 1,4 proc. punkto, vasario mėn. – 1,3 proc. punkto ir kovo mėn. – 1,1 proc. punkto. Nuo rugsėjo augimo tempai mažėjo iki 0,2 -0,8 proc. punkto. 

Bedarbių vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus išaugo nuo 4,6 proc. iki 14,4 proc., moterų – nuo 4,3 proc. iki 10,5 proc. Vyrų nedarbo rodiklis beveik 1,4 karto didesnis negu moterų.

Jauni iki 25 metų bedarbiai 2010 m. sausio 1 d. sudarė 8,1 proc. šalies 16 – 24 metų amžiaus gyventojų. Per metus jaunimo nedarbas išaugo daugiau kaip tris kartus.

 Augimas

Savivaldybės

Nedarbas 2010 m. sausio 1 d.

Pokytis palyginti su 2009 m. sausio 1 d.

Didžiausias

   

Ignalinos r.

17,7

+9,4

Akmenės

17,6

+8,7

Druskininkų

17,5

+7,8

Mažiausias

   

Neringos

4,0

+1,9

Elektrėnų

8,1

+6,7

Kazlų Rūdos

8,8

+5,7

Trakų r.

8,8

+6,9

2010 m. sausio 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis registruota bedarbiais buvo Ignalinos (17,7 proc.) ir Akmenės (17,6 proc.) rajonuose bei Druskininkuose (17,5 proc.). Mažiausiai bedarbių buvo įregistruota tarp Neringos (4,0 proc.), Elektrėnų (8,1 proc.), Kazlų Rūdos ir Trakų r. (po 8,8 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias bedarbių procentas buvo Kaune (10,9 proc.), didžiausias – Panevėžyje (15,4 proc.).

Darbo pasiūla

 Darbo jėgos pasiūla labiausiai augo per pirmąjį ketvirtį

Per 2009 m. šalies teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 369,4 tūkst. bedarbių. Darbo jėgos pasiūla palyginti su 2008 m. išaugo 72,4 proc. Prieš metus buvo registruota 214,2 tūkst. bedarbių. Jei 2008 m. vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruojama apie 18 tūkst. bedarbių, tai 2009 m. – beveik du kartus daugiau (apie 31 tūkst.). Daugiausia bedarbių teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo įregistruota per pirmąjį 2009 m. ketvirtį – 114,7 tūkst., tai sudaro per 30 proc. visų įregistruotų bedarbių per metus.

Kas antras Užimtumo tarnyboje registruotas bedarbis – darbo rinkoje papildomai remiami asmuo (apie 52 proc.), kas penktas – vyresnis nei 50 metų amžiaus, beveik kas trečias – gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 41,2 proc., vyrai – 58,8 proc. visų įregistruotų bedarbių. Apie 39 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, 14,3 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 22 proc.

 Ilgalaikių bedarbių dalis išaugo

2010 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnybos klientais buvo 311,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų bedarbio statusą turėjo 268,8 tūkst. Ilgalaikiai bedarbiai 2010 m. sausio 1 d. sudarė 14,4 proc. visų bedarbių. Per metus ilgalaikių bedarbių dalis išaugo daugiau kaip keturis kartus (2009 m. sausio 1 d. ilgalaikiais bedarbiais buvo 3,2 proc.).

Darbo paklausa

 Darbo jėgos paklausa mažėjo

 Terminuoto darbo paklausa augo

 Įdarbintas kas trečias registruotas asmuo 

Iš viso per 2009 m. Užimtumo tarnybos duomenų bazėje buvo įregistruota 91,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 68 proc. buvo skirtos neterminuotam įdarbinimui. Darbo jėgos paklausa palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo apie 16 proc. Terminuotam darbui paklausa išaugo daugiau kaip du kartus: nuo 13,9 tūkst. iki 29,5 tūkst. per 2009 m.

Darbo biržos specialistai per 2009 m. padėjo susirasti darbą 121,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 0,6 proc. mažiau negu pernai (122,6 tūkst.). Skirtingai kito neterminuotas ir terminuotas įdarbinimas. Įsidarbinusių nuolatiniam darbui 2009 m. sumažėjo apie 15 proc., bet 2,1 karto išaugo terminuotam. Iš viso pagal terminuotas darbo sutartis pradėjo dirbti 29,0 tūkst. asmenų. 
Kas penktas – šeštas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus ar vyresnis nei 50 m bedarbis. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (47 proc. įdarbintųjų). Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 5 proc. tarp visų įdarbintųjų.

Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 18,2 tūkst. bedarbių arba beveik 5 proc. visų registruotų bedarbių. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo per 14 proc. bedarbių daugiau (15,9 tūkst.).

 Daugiau kaip kas antras pasiūlymas darbui – paslaugų sektoriuje

 Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos paklausa augo, pramonėje – mažėjo

Iš visų darbo vietų, kurias Užimtumo tarnybos specialistai 2009 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (61 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų dalis žemės ūkio sektoriuje išaugo 1,4 proc. punkto, paslaugose – 0,7 proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų pramonėje (1,6 proc. punkto) ir statyboje (0,6 proc. punkto).

 

 

2009 m. darbo jėgos paklausa

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 23,0 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia: 
2,8 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų; 
2,3 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų; 
1,9 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių; 
1,7 tūkst. suvirintojų; 
1,3 tūkst. kepėjų ir konditerių; 
1,1 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų; 
0,9 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas; 
0,9 tūkst. mūrininkų; 
0,9 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų; 
0,9 tūkst. mėsininkų, žuvininkų ir giminiškų profesijų darbininkų.

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 20,6 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia: 
2,5 tūkst. pardavimų vadybininkų; 
1,5 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų; 
1,5 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų giminiškų profesijų specialistų; 
1,1 tūkst. buhalterių; 
1,0 techninės įrangos pardavimo atstovų; 
0,7 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų; 
0,5 tūkst. draudimo agentų; 
0,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų.

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 14,5 tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia: 
8,0 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų; 
3,2 tūkst. virėjų; 
1,9 tūkst. padavėjų ir bufetininkų; 
1,1 tūkst. apsaugos darbuotojų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 11,4 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia: 
4,3 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų; 
2,5 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų; 
1,1 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių; 
0,8 tūkst. garo variklių ir katilų operatorių.

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

 Leidimų dirbti užsieniečiams skaičius mažėjo

Siekiant patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose arba esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Užimtumo tarnyba per 2009 m. išdavė 2239 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 1194 leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 411 leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams ir 21 leidimas dirbti jūrininkams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 613 leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu išduotų leidimų dirbti skaičius sumažėjo daugiau kaip tris su puse karto.

Per 2009 m. daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (49 proc.) ir pramonės sektoriuose (31 proc.). Statybos sektoriuje buvo įdarbinta 20 proc. visų užsieniečių. Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami / pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, vairuotojais-ekspeditoriais – 32 proc. leidimų dirbti; laivo metalinių konstrukcijų montuotojais – 14 proc. leidimų dirbti, suvirintojais – 9 proc. leidimų dirbti, betonuotojais, armatūrininkais, betono gaminių liejikais – 7 proc. leidimų dirbti, metalinių laivų korpusų surinkėjais – 6 proc. leidimų dirbti, nacionalinių virtuvių restoranų virėjais – 5 proc. leidimų dirbti, plytų mūrininkais– 3 proc. leidimų dirbti, konsultantais – 3 proc. leidimų dirbti, dažytojais – 3 proc. leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje.

2008 metų

Ryškus nedarbo augimas metų pabaigoje

Vidutinis metinis ieškančių darbo asmenų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2008 metais buvo 4,8 proc., tai yra nežymiai 0,2 proc. punkto daugiau negu vidutinis metinis 2007 metų nedarbo rodiklis. Tačiau 2008 metų paskutiniai mėnesiai pasižymėjo ryškiais ir staigiais nedarbo augimo pokyčiais. Per metus nedarbas išaugo 1,4 proc. punkto. Teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruoti asmenys 2008 metų pabaigoje sudarė 5,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Toks pat nedarbas buvo 2005 metų rugsėjo mėn. Aukščiausi nedarbo rodikliai buvo registruoti 2001 metų balandžio 1 d. – 13,2 proc.

 

Ieškančių darbo vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus išaugo nuo 3,4 proc. iki 5,9 proc., moterų – nuo 5,1 proc. iki 5,5 proc. Per 2008 m. spalio – gruodžio vyrų nedarbas augo ypač sparčiai ir pralenkė moterų nedarbo rodiklį.

 Padidėjo teritoriniai nedarbo skirtumai

  

Savivaldybės

Nedarbas 2008 m. pabaigoje

Pokytis su 2007 m.

Panevėžio m.

7,4

+3,2

Šiaulių m.

5,7

+2,8

Druskininkų

10,8

+2,4

Kupiškio

8,1

+2,4

Akmenės

10,9

+2,3

 

Jonavos

6,7

0,0

Šakių

4,8

0,0

Lazdijų

7,4

-0,3

Rokiškio

8,0

-0,3

Skuodo

5,9

-0,4

Jurbarko

8,3

-0,4

 

   

Per metus nedarbas šalyje išaugo 1,4 proc. punkto, tačiau išliko dideli teritoriniai nedarbo skirtumai.

Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis Užimtumo tarnybos klientais buvo Akmenės r. (10,9 proc.) Druskininkų (10,8 proc.) ir Ignalinos r. (8,9 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai ieškančių darbo asmenų buvo Elektrėnų (2,1 proc.), Neringos (2,2 proc.) ir Trakų r. (2,7 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo Kaune (4,3 proc.), didžiausias – Panevėžyje (7,4 proc.).

2008 metais nedarbas didžiojoje dalyje šalies teritorijų augo ir tik Rokiškyje, Lazdijuose, Skuode, ir Jurbarke nedarbo rodikliai mažėjo. Per metus nedarbas daugiausiai augo Panevėžio, Šiaulių, Druskininkų, Kupiškio ir Akmenės savivaldybėse.

 

Darbo pasiūla

Paskutinį 2008 m. ketvirtį sparčiai augo besikreipiančių asmenų skaičius

2008 metais į šalies teritorines Užimtumo tarnybas ieškodami darbo kreipėsi beveik 241 tūkst. asmenų. Tai per 29 proc. daugiau negu 2007 metais. Jei per pirmus devynis mėnesius buvo įregistruojama po 18,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai gruodžio mėnesį užfiksuotas didžiausias įregistruotų asmenų skaičius – 28,2 tūkst.

Kas antras bedarbis registruotas Užimtumo tarnyboje – darbo rinkoje papildomai remiamas asmuo, beveik kas ketvirtas darbo – vyresnis nei 50 metų amžiaus, beveik kas trečias – gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 48,2 proc., vyrai – 51,8 proc. visų įregistruotų bedarbių. Apie 40 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, per 16 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 18 proc.

2008 metų pabaigoje Užimtumo tarnybos klientais buvo 121,3 tūkst. asmenų, iš jų bedarbio statusą turėjo 95 tūkst. Palyginti su 2007 m. ieškančių darbo asmenų skaičius išaugo trečdaliu.

Teigiama 2008 metų tendencija – palyginti su 2007 metais vidutinė bedarbystės trukmė sumažėjo nuo 4,5 mėn. iki 1,3 mėn., ilgalaikių bedarbių sumažėjo beveik tris kartus.

Darbo paklausa

 Daugiau ieškančių darbo asmenų padėta įsidarbinti

Užimtumo tarnybai didelį dėmesį skiriant tarpininkavimui įdarbinant ir operatyviam darbo vietų užpildymui per 2008 metus darbą susirado 122,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 9,5 proc. daugiau negu pernai (2007 metais – 111,9 tūkst.).

Apie 89 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Daugiau kaip kas antras (52,6 proc.) įdarbintasis –  darbo rinkoje papildomai remiamas bedarbis, kas penktas – vyresnis kaip 50 m., kas šeštas – septintas – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų (55,7 proc. įdarbintųjų). Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 5 proc. tarp visų įdarbintųjų.

Beveik 16 tūkst. bedarbių 2008 m. pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.

Darbo jėgos paklausa sumažėjo

2008 metais buvo įregistruota apie 120 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 88 proc. buvo skirtos nuolatiniam įdarbinimui. Ekonominį nestabilumą šalyje atspindėjo darbo pasiūlymų, palyginti su 2007 metais sumažėjimas apie 17 proc. ir  terminuoto darbo paklausa išaugo 7 proc.

Spalio – gruodžio mėn. Užimtumo tarnyba duomenų bazėje registravo iki 12 tūkst. darbo pasiūlymų, kai tuo tarpu per devynis 2008 metų mėnesius turėjo po 19 tūkst. darbo pasiūlymų. Mažiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota gruodžio mėn. – apie 10 tūkst.

Didžiausias darbo jėgos poreikis – paslaugų sektoriuje

 Iš visų darbo vietų, kurias Užimtumo tarnybos specialistai 2008 metais galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia (per 60 proc.) buvo paslaugų sektoriuje. Palyginti su 2007 metais laisvų darbo vietų dalis paslaugų sektoriuje išaugo apie 2 proc. punktus, žemės ūkyje – 0,6 proc. punkto. Sumažėjo lyginamasis svoris laisvų darbo vietų pramonėje (1,7 proc. punkto) ir statybose (0,,6 proc. punkto.)

  

Per 2008 m. didžiausia darbo jėgos paklausa buvo:

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 32,9 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

3,3 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

2,6 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

2,5 tūkst. suvirintojų;

2,3 tūkst. mūrininkų;

2,2 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;

1,9 tūkst. metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų;

1,7 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų;

1,6 tūkst. kepėjų ir konditerių;

1,3 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;

1,3 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų;

1,2 tūkst. statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas;

1,2 tūkst. vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų;

0,9 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų darbininkų;

0,8 tūkst. tinkuotojų;

0,8 miškininkystės ir medienos ruošos darbininkų.

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 17,9 tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:

9,4 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų;

3,8 tūkst. virėjų;

2,0 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;

1,3 tūkst. apsaugos darbuotojų;

0,3 tūkst. kirpėjų, kosmetologų;

0,3 tūkst. gydymo ir socialinės rūpybos įstaigų asmens priežiūros darbuotojų.

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 23,1 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

2,4 tūkst. pardavimų vadybininkų;

1,7 tūkst. draudimo agentų;

1,4 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų giminiškų profesijų specialistų;

1,4 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų, konsultantų;

1,1 tūkst. buhalterių;

1,0 tūkst. apskaitos ir buhalterijos tarnautojų;

0,9 tūkst. paštininkų;

0,7 tūkst. sandėliavimo tarnautojų;

0,6 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų;

0,6 tūkst. prekybos agentų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 15,0 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

4,4 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų;

4,0 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;

1,0 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių;

0,7 tūkst. garo variklių ir katilų operatorių;

0,6 tūkst. medienos apdirbimo mašinų operatorių;

0,5 tūkst. krovininių platformų ir krautuvų operatorių;

0,5 tūkst. autobusų ir troleibusų vairuotojų;

0,3 tūkst. geležinkelio ratstabdininkų, signalizuotojų, iešmininkų ir sukabinėtojų;

0,3 laivų korpusų remontininkų.

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Tenkindama darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai Užimtumo tarnyba per 2008 metus išdavė 7819 leidimus užsienio piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, iš jų 4496 sudaro leidimai dirbti pagal darbo sutartis, 2733 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams, pratęsta 580 leidimų ir 10 leidimų dirbti jūrininkams laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava. Per 2008   metus Užimtumo tarnyba  išdavė 2133 leidimais dirbti  daugiau nei 2007 m.

Daugiausiai užsieniečių įdarbintų per 2008 metus dirbo statybos (3321), paslaugų (3096) ir pramonės  (1375) sektoriuose. Tarp jų daugiausia vairuotojų, mūrininkų, betonuotojų, suvirintojų, metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų montuotojų bei metalinių laivų korpusų surinkėjų.

Daugiausiai leidimų dirbti komandiruotiems užsieniečiams yra išduota darbui statybose (77 proc.). Daugiau kaip pusė visų komandiruotiems užsieniečiams išduotų leidimų dirbti – 1760 (64 proc.) – yra išduoti Turkijos piliečiams, komandiruotiems į Turkijos įmonės KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET ANONIM SIRKETI filialą Lietuvoje „KAYI CONSTRUCTION“, konkrečiam statybos projektui vykdyti.

2007 metų

Išliko teritoriniai nedarbo skirtumai

Vidutinis metinis ieškančių darbo asmenų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2007 metais buvo 4,6 proc., tai yra nežymiai 0,2 proc. punkto mažiau negu vidutinis metinis 2006 metų nedarbo rodiklis. Darbo rinka šalies teritorijoje kito netolygiai. Nedarbas šešiolikoje savivaldybių teritorijose augo, penkiose – nepakito. 2007 m vidutinis metinis nedarbas augo Kupiškio ir Pakruojo (po 0,6 proc. punkto), Prienų ir Molėtų (po 0,5 proc. punkto) rajonų savivaldybėse.

2008 m. sausio 1 d. tarp visų darbingo amžiaus gyventojų 4,3 proc. sudaro asmenys, kurie, ieškodami darbo, registravosi teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo Užimtumo tarnybos klientais Akmenės (8,6 proc.), Jurbarko (8,5 proc.), Druskininkų (8,4 proc.) bei Rokiškio (8,1 proc.) savivaldybėse.

Mažiausiai ieškančių darbo asmenų buvo tarp Elektrėnų bei Neringos (po 1,5 proc.), Trakų (1,7 proc.) ir Kazlų Rūdos (1,8 proc.) rajonų savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

2008 m. sausio 1 d. šalyje buvo 54,4 tūkst. ieškančių darbo moterų ir jos sudarė 5,1 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Didžiausias darbingo amžiaus ieškančių darbo moterų procentas registruotas Akmenės (10,9 proc.), Jurbarko (9,7 proc.), Rokiškio (8,7 proc.) ir Mažeikių bei Ignalinos (po 8,6 proc.) rajonų savivaldybėse.

Tarp šalies darbingo amžiaus vyrų buvo 3,4 proc. ieškančių darbo asmenų. Palyginti su 2007 m. sausio 1 d. šis rodiklis pakito nežymiai. Daugiausia darbingo amžiaus ieškančių darbo vyrų buvo Druskininkų (8,9 proc.), Rokiškio ir Švenčionių ( po 7,7 proc.), Jurbarko (7,4 proc.), Lazdijų (6,6 proc.) savivaldybėse.

1 pav. Ieškančių darbo asmenų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

Darbo pasiūla

Išaugo į Užimtumo tarnybas besikreipiančių asmenų skaičius

2007 m. pagalbos, ieškant darbo, į teritorines Užimtumo tarnybas kreipėsi 186,4 tūkst. asmenų. Tai yra 10 tūkst. arba 5,5 proc. daugiau negu 2006 m. Kas mėnesį buvo vidutiniškai įregistruojama po 15,5 tūkst. asmenų. Daugiausia besikreipiančių į Užimtumo tarnybą buvo sausio mėnesį – 22,2 tūkst., mažiausiai darbo ieškančių asmenų registravosi balandį – 12,1 tūkst. Paskutinįjį praėjusių metų mėnesį įregistruota daugiau kaip 12,5 tūkst. asmenų.

2 pav. Ieškančių darbo dinamika

Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys sudarė 57,6 proc. Apie 40 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, apie 22 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus. Jaunimas tarp besikreipiančių sudarė apie 18 proc. Kas ketvirtas-penktas darbo ieškantis asmuo vyresnis kaip 50 metų amžiaus, kas trečias – gyvena kaimo vietovėse. Moterys sudarė 54,3 proc., vyrai – 45,7 proc. visų įregistruotų bedarbių.

Per metus

2006

2007

Pokytis +/-

tūkst.

proc.

Įregistruota ieškančių darbo, iš jų:

176,7

186,4

+9,7

+5,5

bedarbių

160,8

166,7

+5,9

+3,7

moterų

87,5

90,5

+3,0

+3,4

vyrų

73,3

76,2

+2,9

+4,0

absolventų

5,8

5,9

+0,1

+1,7

jaunimo

26,1

29,6

+3,5

+13,4

neturinčių profesinio pasirengimo

59,9

66,3

+6,4

+10,7

pakartotinai per 1 m. laikotarpį

27,3

30,5

+3,2

+11,7

niekur nedirbusių

19,3

22,3

+3,0

+15,5

2007 m. pabaigoje darbo ieškojo 90,9 tūkst. asmenų, tarp jų 59,9 proc. moterų ir 40,1 proc. vyrų. Beveik 12 tūkst., arba kas septintas – aštuntas registruotas asmuo, Užimtumo tarnybos siuntimu gruodžio mėnesio pabaigoje dalyvavo laikino užimtumo priemonėse.

Bedarbių struktūroje didėjo vyrų ir jaunų bedarbių dalis

Ilgalaikių, vyresnių kaip 50 m. ir darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių dalis mažėjo

Sausio 1 d.

2006

2007

proc.

Moterų

62,3

60,6

Vyrų

37,7

39,4

Jaunimo

8,0

9,2

Vyresnių kaip 50 m.

36,7

34,1

Papildomai remiamų

66,9

63,1

Ilgalaikių bedarbių

16,8

9,0

 

Darbo paklausa

Darbo jėgos paklausa toliau augo

Registruota daugiau laisvų darbo vietų neterminuotam darbui

Daugiau ieškančių darbo asmenų padėta įsidarbinti

Išliko didelė darbo jėgos paklausa. Darbdaviai per 2007 m. teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistravo 121,2 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam darbui. Tai 11,6 tūkst. vietų daugiau negu 2006 m. Terminuotam darbui registruota 12,9 tūkst. vietų.

Per 2007 m. Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įsidarbinti 111,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 12,2 proc. daugiau 2006 m. Net 99,2 tūkst. iš jų, arba beveik 89 proc. įdarbintųjų, gavo nuolatinį darbą. 2006 m. buvo įdarbinta 99,7 tūkst. asmenų, iš jų apie 85 proc. pagal neterminuotas darbo sutartis. Kas penktas įdarbintasis – vyresnis kaip 50 m., kas šeštas-septintas – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus, kas dvyliktas – ilgalaikis bedarbis. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų. Jos sudaro apie 57 proc. įdarbintųjų.

Beveik 16 tūkst. bedarbių 2007 metais pradėjo savo verslą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Per tūkstantį daugiau negu 2006 m.

3 pav. Darbo vietų kitimas

Kas antras darbo pasiūlymas – kvalifikuotiems darbininkams

Kas ketvirta darbo vieta skirta nekvalifikuotiems darbininkams

Išaugo darbo vietų skaičius paslaugų sektoriuje

Didžiausias darbo jėgos poreikis buvo paslaugų sektoriuje – čia registruota apie 58 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonėje – beveik 24 proc., statybose – 14 proc. Palyginti su 2006 metais laisvų darbo vietų dalis paslaugų sektoriuje išaugo apie 5 proc. punkto. Šiek tiek sumažėjo darbo jėgos poreikis pramonėje ir statybose.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesinę kvalifikaciją

2006 m.

2007 m.

4 pav. Įregistruota laisvų darbo vietų pagal profesijų grupes, proc.

Per 2007 m. didžiausia darbo jėgos paklausa buvo:

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 41,5 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

 Profesijos pavadinimas

Skaičius 

 mūrininkų

 3,6 tūkst.

 dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų

 3,3 tūkst.

 statybininkų dailidžių ir stalių

 3,3 tūkst.

 suvirintojų

 3,1 tūkst.

 siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų

 2,6 tūkst.

 statybininkų, naudojančių tradicines medžiagas

 2,6 tūkst.

 betonuotojų, tinkuotojų

 1,9 tūkst.

 kepėjų ir konditerių

 1,8 tūkst.

 pastatų ir kitokių elektrikų

 1,8 tūkst.

 įrankininkų ir giminiškų profesijų darbininkų

 1,7 tūkst.

 variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų

 1,5 tūkst.

 vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų

 1,3 tūkst.

 tinkuotojų

 1,1 tūkst.

 statybininkų montuotojų

 1,0 tūkst.

   

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 22,1 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

Profesijos pavadinimas

Skaičius

parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų

10,9 tūkst.

 virėjų

4,2 tūkst.

 padavėjų ir bufetininkų

2,6 tūkst.

 apsaugos darbuotojų

1,6 tūkst.

 ugniagesių

0,5 tūkst.

 kirpėjų, kosmetologų

0,4 tūkst.

   

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 21,0 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

 Profesijos pavadinimas

Skaičius

pardavimų vadybininkų

2,3 tūkst.

administracijos sekretorių ir jaunesniųjų susijusių profesijų specialistų

1,4 tūkst.

buhalterių

1,3 tūkst.

apskaitos ir buhalterijos tarnautojų

1,3 tūkst.

verslo paslaugų vadybininkų

1,1 tūkst.

bendrojo ugdymo mokytojų

1,0 tūkst.

sandėliavimo tarnautojų

0,9 tūkst. 

jaunesniųjų socialinių darbuotojų

0,6 tūkst.

kasininkų ir bilietų pardavėjų

0,6 tūkst.

socialinių darbuotojų

0,5 tūkst.

darbų vadovų, projektų vadovų

0,5 tūkst. 

sekretorių

0,5 tūkst.

produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovų

0,5 tūkst. 

   

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 18,5 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

Profesijos pavadinimas

Skaičius

sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų

6,2 tūkst.

lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų

2,7 tūkst.

mašinų operatorių ir surinkėjų

1,2 tūkst.

žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operato

1,1 tūkst.

medienos apdirbimo mašinų operatorių

0,9 tūkst.

garo variklių ir katilų operatorių

0,8 tūkst.

kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatorių

0,7 tūkst.

krovininių platformų ir krautuvų operatoriai

0,6 tūkst.

autobusų ir troleibusų vairuotojų

0,5 tūkst.

geležinkelio ratstabdininkų, signalizuotojų, iešmininkų ir sukabinėtojų

0,4 tūkst.

   

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Tenkindama darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai, Užimtumo tarnyba per 2007 m. išdavė 5686 leidimus užsienio piliečiams dirbti Lietuvos Respublikoje, iš jų 1594 sudaro komandiruoti užsieniečiai, 3673 leidimai dirbti pagal darbo sutartis, 184 leidimai dirbti jūrininkams, taip pat pratęsti 235 leidimai. Palyginti su 2006 m. išduotų leidimų skaičius išaugo beveik dvigubai (2006 m. išduoti 2982 leidimai.).

Daugiausia užsieniečių 2007 m. dirbo statybos (47 %), transporto (37 %), ir paslaugų (10 %) sektoriuose. Palyginus su 2006 m. ženkliai sumažėjo užsieniečių dirbančių gamybos sektoriuje.

Daugiausiai leidimų dirbti išduota tarptautinių gabenimų vairuotojams (2357, tai sudaro 42 proc.) daugiausia iš Baltarusijos Ukrainos, Moldovos ir Rusijos, mūrininkams (705, 12 proc.) iš Ukrainos, Baltarusijos, suvirintojams (471, 8 proc.) iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, surinkėjams (375, 7 proc.) iš Ukrainos, Baltarusijos, betonuotojams (264, 5 proc.) iš Turkijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

2006 metų

Darbo rinka

Vidutinis metinis nedarbas mažėja

Išlieka teritoriniai nedarbo skirtumai

Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo nuo darbingo amžiaus gyventojų 2006 metais buvo 3,4 proc., tai yra 1,4 proc. punkto mažiau negu vidutinis metinis 2005 metų nedarbo rodiklis.

2007 m. sausio 1 d. teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruoti bedarbiai sudarė 3,7 procento šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 0,4 proc. punkto. Didžiausias bedarbių procentas nuo šalies darbingo amžiaus gyventojų fiksuotas vasario 1 d. – 4,1 proc., mažiausias 2,9 proc. – liepos 1 d.

Tarp šalies darbingo amžiaus vyrų buvo 2,8 proc. bedarbių, palyginus su 2006 m. sausio 1 d. šis rodiklis mažesnis 0,4 proc. punkto. Didžiausia darbingo amžiaus bedarbių vyrų dalis Ignalinos (7,8 proc.), Druskininkų (7,3 proc.) ir Lazdijų (7,1 proc.) rajonų savivaldybėse.

Moterų nedarbas metų pabaigoje daugiau kaip pusantro karto viršijo analogišką vyrų rodiklį. Bedarbių moterų dalis nuo darbingo amžiaus šalies moterų buvo 4,6 proc., ir per metus sumažėjo 0,5 proc. punkto. Didžiausias darbingo amžiaus bedarbių moterų procentas registruotas Akmenės (11,8 proc.), Ignalinos (9,8 proc.), ir Mažeikių (9,1 proc.) rajonų savivaldybėse.

Jaunų bedarbių dalis tarp visų 16 – 24 metų amžiaus šalies gyventojų 2007 m. sausio 1 d. sudarė 1,3 proc. Jaunimo nedarbas nesikeičia nuo rugpjūčio mėn. pabaigos. Prieš metus jaunimo nedarbas buvo 1,2 proc. Didžiausia jaunimo dalis registruota bedarbiais Jonavos (3,4 proc.), Druskininkų (2,9 proc.), Akmenės (2,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Darbo pasiūla

Darbo jėgos pasiūla kito nežymiai

Per 2006 m. šalyje buvo įregistruota 160,8 tūkst. bedarbių, vidutiniškai 13,4 tūkst. kiekvieną mėnesį. Palyginus su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančių į Užimtumo tarnybą bedarbių skaičius sumažėjo 3,1 tūkst. arba 1,9 proc. 2004 m. mažėjimas buvo 15,6 proc.

Kas šeštas įregistruotas bedarbis – asmuo iki 25 m. amžiaus, kas ketvirtas – vyresnis kaip 50 metų, kas trečias – kaimo gyventojas. Net per 37 proc. į Užimtumo tarnybas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo, 12 proc. anksčiau nėra dirbę, virš 23 proc. – nedirbę daugiau kaip 2 metus.

Per sausio – gruodžio mėn.

2005

2006

Pokytis +/-

tūkst.

proc.

Įregistruota bedarbių, iš jų:

163,9

160,8

-3,1

-1,9

moterų

85,0

87,5

+2,5

+2,9

vyrų

78,9

73,3

-5,6

-7,1

absolventų

6,6

5,8

-0,8

-12,1

jaunimo

29,1

26,1

-3,0

-10,4

neturinčių profesinio pasirengimo

56,7

59,9

+3,2

+5,6

pakartotinai per 1 m. laikotarpį

26,7

27,3

+0,6

+2,2

niekur nedirbusių

24,8

19,3

-5,5

-22,2

2007 metų sausio 1 d. Užimtumo tarnybose įregistruota 79,3 tūkst. bedarbių. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 7,9 tūkst. arba 9,1 proc. Didžiąją dalį, net 62,3 proc., bedarbių struktūroje sudaro moterys.

Sausio 1 d.

2006

2007

Pokytis +/-

tūkst.

proc.

Bedarbių sk.

87,2

79,3

-7,9

-9,1

moterų

53,3

49,4

-3,9

-7,3

vyrų

33,9

29,9

-4,0

-11,8

jaunimo

5,8

6,4

+0,6

+10,3

ilgalaikių bedarbių

23,6

13,3

-10,3

-43,6

Bedarbių struktūroje didėja moterų, jaunų bedarbių dalis

Ilgalaikių bedarbių dalis mažėja

Sausio 1 d.

2006

2007

proc.

Moterų

61,1

62,3

Vyrų

38,9

37,7

Jaunimo

6,7

8,0

Ilgalaikių bedarbių

27,0

16,8

 

Darbo paklausa

Vidutiniškai per mėnesį registruojama daugiau kaip 10,4 tūkst. laisvų darbo vietų

Auga neterminuotam darbui registruotų laisvų darbo vietų skaičius

Auga neužpildytų laisvų darbo vietų skaičius mėn. pabaigoje

Per 2006 m. teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 109,6 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam darbui. Tai 7,6 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu terminuotam darbui skirtų vietų skaičius sumažėjo 31,0 proc. Tokių vietų buvo registruota 15,3 tūkst. 2006 metais, esant palyginti aukštai darbo jėgos paklausai, ypač ryški buvo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema. Dėl šios priežasties ne visas laisvas darbo vietas pavyko operatyviai užpildyti.

Per 2006 m. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 99,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų, vidutiniškai 8,3 tūkst. kiekvieną 2006 metų mėnesį. Net 84, 9 tūkst. Iš jų arba beveik 85 proc. visų įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. Pernai buvo įdarbinta 109,7 tūkst., iš jų 80,1 proc. pagal neterminuotas darbo sutartis. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų. Jos sudaro apie 57 proc. įdarbintųjų. Kas septintas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 m. amžiaus, kas aštuntas – ilgalaikis bedarbis.

Dar 14,9 tūkst. bedarbių 2006 m. pradėjo savo verslą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.

Kas antras darbo pasiūlymas – kvalifikuotiems darbininkams

Kas penkta darbo vieta skirta nekvalifikuotiems darbininkams

Didžiausias darbo vietų augimas fiksuotas paslaugose

Daugiau kaip pusė visų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje. Palyginus su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai išaugo laisvų darbo vietų paslaugose (virš 6,0 proc.). Žemės ūkio sektoriuje registruotų vietų skaičius sumažėjo apie 22 proc.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesines kvalifikacijas

Įregistruotos laisvos darbo vietos pagal profesijų grupes (proc.)

Per 2006 m. didžiausia darbo jėgos paklausa buvo:

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 40,2 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

3,3 tūkst. dažytojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

3,1 tūkst. statybininkų dailidžių ir stalių;

2,8 tūkst. suvirintojų;

2,7 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir giminiškų profesijų darbininkų;

2,6 tūkst. mūrininkų;

2,2 tūkst. įrankininkų ir giminiškų profesijų darbininkų;

1,9 tūkst. statybininkų, naudojančių įprastines statybines medžiagas;

1,8 tūkst. kepėjų ir konditerių;

1,8 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų;

1,5 tūkst. pastatų ir kitokių elektrikų;

1,5 tūkst. betonuotojų;

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 24,9 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

10,1 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų;

4,1 tūkst. virėjų;

2,3 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;

1,5 tūkst. apsaugos darbuotojų;

0,4 tūkst. vaikų priežiūros darbuotojų;

0,3 tūkst. ugniagesių.

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 16,3 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

2,1 tūkst. pardavimų vadybininkų;

1,3 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;

1,3 tūkst. buhalterių;

1,3 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų susijusių profesijų specialistų;

1,0 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų;

0,5 tūkst. darbų vadovų, projektų vadovų;

0,5 tūkst. produktų gamybos ir paslaugų padalinių. vadovų;

0,4 tūkst. draudimo agentų;

0,4 tūkst. inžinierių ir giminiškų profesijų specialistų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 15,8 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

4,3 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų;

2,2 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;

1,6 tūkst. mašinų operatorių ir surinkėjų;

1,1 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių;

0,9 tūkst. medienos apdirbimo mašinų operatorių;

0,7 tūkst. kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatorių;

0,6 tūkst. autobusų ir troleibusų vairuotojų;

0,5 tūkst. geležinkelio ratstabdininkų, signalizuotojų, iešmininkų ir sukabinėtojų.

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekdama patenkinti darbdavių poreikius kvalifikuotai darbo jėgai, 2006 m. Užimtumo tarnyba išdavė leidimus laikinai dirbti Lietuvos Respublikoje beveik 3 tūkst. užsieniečių, iš jų 24 proc. sudarė komandiruojami užsieniečiai. Daugiausiai užsieniečių dirba gamybos (36 proc.), transporto (34 proc.), statybos (20 proc.) ir paslaugų (9 proc.) sektoriuose. Leidimų dirbti išduota daugiausia tarptautinių reisų vairuotojams iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kazachstano, Gruzijos ir Bulgarijos, laivų korpusų surinkėjams ir suvirintojams iš Ukrainos, Baltarusijos, Bulgarijos ir Rusijos, mūrininkams iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Uzbekistano, suvirintojams elektra iš Baltarusijos, Rumunijos, laivų šaltkalviams iš Rumunijos, virėjams iš Kinijos, Turkijos, Armėnijos. 2006 m. ypač išaugo poreikis tarptautinių gabenimų vairuotojams (19 proc.), aukštos kvalifikacijos mūrininkams (2 proc.), bei sumažėjo laivų korpusų surinkėjų ir suvirintojų (8 proc.), virėjų (4 proc.) poreikis.

2005 metų

Darbo rinka

Nedarbo rodikliai

2005 m. šalyje mažėjo registruotų bedarbių skaičius bei jų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas 2005 m. buvo 4,8 arba 2, 0 proc. punktais mažesnis negu 2004 m.

2006 m. sausio 1 d. teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruoti bedarbiai sudarė 4,1 procento šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 1,9 proc. punktais. Tarp šalies darbingo amžiaus vyrų buvo 3,2 proc. bedarbių, palyginti su 2005 m. sausio 1 d. šis rodiklis mažesnis 1,9 proc. punkto. Bedarbių moterų dalis nuo darbingo amžiaus šalies moterų buvo 5,1 proc., ir per metus sumažėjo 1,9 proc. punkto. Didžiausia darbingo amžiaus bedarbių vyrų dalis Ignalinos (11, 6 proc.), Druskininkų (9,3 proc.), Lazdijų (8,7 proc.) bei Akmenės (8,7 proc.) rajonų savivaldybėse. Didžiausias darbingo amžiaus bedarbių moterų procentas registruotas Akmenės (14,4 proc.), Ignalinos (12,6 proc.) ir Mažeikių (12,5 proc.) rajonų savivaldybėse.

Jaunų bedarbių dalis tarp visų 16 -25 metų amžiaus šalies gyventojų 2006 m. sausio 1 d. sudarė 1,2 proc. Prieš metus jaunimo nedarbas buvo 2,2 proc. Didžiausia jaunimo dalis registruota bedarbiais Akmenės (3,8 proc.), Jonavos (3,0 proc.) ir Ignalinos (2,9 proc.) rajonų savivaldybėse.

Darbo pasiūla

DARBO JĖGOS PASIŪLA 2005 M.

Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančių į Užimtumo tarnybą bedarbių skaičius sumažėjo 40,4 tūkst. arba 19,8 proc.

Kas šeštas bedarbis iki registracijos Užimtumo tarnyboje nėra dirbęs.

16,3 proc. bedarbių registruoti Užimtumo tarnyboje pakartotinai per 1 m. laikotarpį.

Per metus

2004

2005

Pokytis +/-

tūkst.

proc.

Įregistruota bedarbių, iš jų:

204,3

163,9

-40,4

-19,8

moterų

101,1

85,0

-16,1

-15,9

vyrų

103,2

78,9

-24,3

-23,5

absolventų

9,6

6,6

-3,0

-31,3

jaunimo

40,6

29,1

-11,5

-28,3

priešpensinio amžiaus

12,1

12,3

+0,2

+1,7

neturinčių profesinio pasirengimo

66,5

56,7

-9,8

-14,7

pakartotinai per 1 m. laikotarpį

34,5

26,7

-7,8

-22,6

darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių

6,7

62,5

-14,2

-18,5

   

Bedarbių struktūra

2006 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnybose įregistruota 87,2 tūkst. bedarbių. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 39,1 tūkst. arba 31,0 proc. Didžiąją dalį, net 61,1 proc., bedarbių struktūroje sudaro moterys.

Sausio 1 d.

2005

2006

Pokytis +/-

tūkst.

proc.

Bedarbių sk.

126,4

87,2

-39,2

-31,0

moterų

72,5

53,3

-19,2

-26,5

vyrų

53,9

33,9

-20,0

-37,1

jaunimo

10,3

5,8

-4,5

-43,7

ilgalaikių bedarbių

36,9

23,6

-13,3

-36,0

   

Sausio 1 d.

2005

2006

proc.

Moterų

57,4

61,1

Vyrų

42,6

38,9

Jaunimo

8,1

6,7

Ilgalaikių bedarbių

29,2

27,0

 

Darbo paklausa

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Per 2005 m. Užimtumo tarnybai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 109,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 87,9 tūkst. gavo nuolatinį darbą (80,1 proc.). Pernai buvo įdarbinta 125,5 tūkst., iš jų 77,5 proc. gavo nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 53,4 proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 14,6 proc. sudarė jaunimas, 16,9 proc. ilgalaikiai bedarbiai.

Auga neterminuoto darbo paklausa

Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, paklausa išliko aukšta. Per 2005 m. teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota 101,9 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam įdarbinimui ir 22,2 tūkst. – terminuotam. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo vietų neterminuotam darbui išaugo 0,7 tūkst., o terminuotam darbui sumažėjo 6,5 tūkst. 2005 m. net 75,7 proc. besikreipiančių bedarbių Užimtumo tarnyba galėjo pasiūlyti laisvas darbo vietas. 2004 m. šis rodiklis buvo 64 proc., 2003 m. – 54 proc.

Vidutiniškai per mėnesį registruojama daugiau kaip 10,3 tūkst. laisvų darbo vietų.

Darbo vietų struktūra

Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai daugiau kaip kas antras darbo pasiūlymas įsidarbinimui.

Kas ketvirtas darbo pasiūlymas – nekvalifikuotiems darbininkams.

Pusė visų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje ir beveik kas trečia – pramonėje.

Per 2005 m. įregistruotos laisvos darbo vietos

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesines kvalifikacijas.

Per 2005 m. didžiausia darbo jėgos paklausa buvo:

Kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams 38,7 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

3,9 tūkst. dailidžių statybininkų ir stalių;
3,0 tūkst. siuvėjų, siuvinėtojų ir susijusių profesijų darbininkų; 
2,8 tūkst. dažytojų ir susijusių profesijų darbininkų;
2,7 tūkst. suvirintojų;
2,3 tūkst. mūrininkų;
2,2 tūkst. įrankininkų ir susijusių profesijų darbininkų;
1,7 tūkst. kepėjų ir konditerių;
1,7 tūkst. variklinių transporto priemonių mechanikų ir derintojų;
1,6 tūkst. betonuotojų, tinkuotojų ir susijusių profesijų darbininkų,

Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojams 19,5 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

10,8 tūkst. parduotuvių pardavėjų ir prekių demonstruotojų;
3,7 tūkst. virėjų;
2,1 tūkst. padavėjų ir bufetininkų;
1,1 tūkst. apsaugos darbuotojų.
0,4 tūkst. kirpėjų, kosmetologų ir susijusių profesijų darbuotojų ,

Specialistams, jaunesniesiems specialistams ir technikams 15,6 tūkst. darbo vietų, iš jų daugiausia:

1,4 tūkst. pardavimų vadybininkų;
1,4 tūkst. buhalterių;
1,1 tūkst. verslo paslaugų vadybininkų;
0,9 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų;
0,9 tūkst. administracijos sekretorių ir jaunesniųjų susijusių profesijų specialistų; 
0,5 tūkst. produktų gamybos ir paslaugų padalinių vadovų; 
0,5 tūkst.. personalo ir profesinio orientavimo specialistų;
0,5 tūkst. projektų vadovų ir darbų vadovų;
0,4 tūkst. draudimo agentų,;
0,4 tūkst. inžinierių ir susijusių profesijų specialistų.

Įrengimų, mašinų operatoriams bei surinkėjams 15,5 tūkst. darbo vietų iš jų daugiausia:

3,6 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojų;
2,1 tūkst. lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų;
1,8 tūkst. mašinų operatorių ir surinkėjų;
1,6 tūkst. žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatorių;
1,0 tūkst. kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatorių;
0,9 tūkst. atliekų deginimo, vandens valymo ir kitokių įrengimų operatorių;
0,8 tūkst. medienos apdirbimo mašinų operatorių;
0,5 tūkst. autobusų ir troleibusų vairuotojų.

Pastaba: Profesijų ir profesijų grupių pavadinimai pateikti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK).

Siekiant aprūpinti darbdavius kvalifikuota darbo jėga, per 2005 m. daugiausia leidimų dirbti išduota : 150 suvirintojams elektra (2004 m. – 57), 241 sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių mašinų vairuotojams (pernai – 43) ir 88 mūrininkams ( 2004 m. – 13).

© Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biudžetinė įstaiga. Geležinio Vilko g. 3A, LT-03131, Vilnius Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190766619

Bendrasis konsultacijų numeris 1883
(+370) 5 250 0883
Faks.: (8 5) 236 0788, (8 5) 274 5883
El. paštas: info@uzt.lt, eures@uzt.lt
Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

Close Menu