Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti savo klientų poreikius. Kiekvienais metais teritorinėse Užimtumo tarnybose atliekamos darbdaviams ir ieškantiems darbo asmenims teikiamų paslaugų vertinimo apklausos, kurių rezultatų apibendrinimas pateikiamas šiame skyriuje.

Bedarbių apklausos

Bedarbių apklausos motyvacijai išsiaiškinti

Periodiškai atliekamų motyvacijos vertinimo apklausų rezultatai atskleidžia bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą motyvus, taip pat priežastis, dėl kurių bedarbiui nepasiseka įsidarbinti. Ilgesnį laiką nerasdami darbo, žmonės praranda pasitikėjimą savo jėgomis, įgyta kvalifikacija ir gebėjimais, sumažėja jų motyvacija darbo paieškai. Apklausų rezultatai parodo bedarbių lūkesčius ir padeda išsiaiškinti, ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos bedarbio įsidarbinimo galimybės.

Apklausos tikslas  išsiaiškinti, kokios bedarbių neįsidarbinimo priežastys, ir numatyti efektyviausias priemones, kurios padėtų bedarbiams integruotis į darbo rinką.    

Respondentai: 

Siekiant išsiaiškinti bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą tikslus ir priežastis, 2014 m. vasario – kovo mėn. buvo atlikta bedarbių apklausa, apklausta 4,8 tūkst. respondentų, šalies teritorinių Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose. 2014 m. vasario – kovo mėn. vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą pavaizduotas 1-4 pav.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (sk.)

 

Nedarbo ir darbo paieškos trukmė     

 

Apklausos rezultatai parodė, kad 68 proc. nuolatinio ar laikino darbo neturi beveik metus, 20 proc. – 1-2 metus, 12 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių, nedirba daugiau nei dvejus metus. Darbo paieškos trukmė pateikta grafike (žr. 5 pav.).

61 proc. respondentų, nedirbančių daugiau nei dvejus metus yra nekvalifikuoti, 22 proc. – įgiję profesinę kvalifikaciją, 17 proc. – baigę aukštąjį mokslą.

46 proc. respondentų, nedirbančių daugiau nei dvejus metus, yra 50 ir daugiau metų amžiaus, 30 proc. – 40-49 metų amžiaus.

Panevėžio, Šiaulių ir Utenos teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota daugiausiai asmenų, kurie darbo neranda daugiau kaip dvejus metus. Daugiausiai bedarbių darbo ieško iki 6 mėn. – 44 proc., 24 proc. – nuo 6 iki 12 mėnesių.

18 proc. respondentų Užimtumo tarnyboje registruoti pirmą kartą, 36 proc. – antrą kartą, 46 proc. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti daugiau nei 2 kartus.

5 pav. Registracijos Užimtumo tarnyboje trukmė (proc.)

Kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastys ir aktyvumas darbo paieškoje

6 pav. Kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastys (proc.)

Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai respondentai kreipiasi norėdami susirasti darbą (84 proc.) ir dėl socialinių garantijų (34 proc.). Palyginti su praėjusių metų apklausa, šios tendencijos išliko panašios. Žymiausias pokytis – 8 proc. punktais sumažėjo besikreipiančių į Užimtumo tarnybą dėl socialinių garantijų asmenų. 4 proc. punktais išaugo apklaustųjų, besikreipiančių dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, skaičius. Respondentų, siekiančių įgyti profesiją, persikvalifikuoti ar gauti lengvatą verslo liudijimui įgyti augo po 2 proc. punktus. Kitos priežastys, kurias bedarbiai įvardijo – privalomasis sveikatos draudimas ir kompensacijos už būsto renovaciją.

Daugiausiai respondentų, kurie į Užimtumo tarnybą kreipėsi ieškodami laikino ar nuolatinio darbo, buvo Panevėžio (89 proc.) bei Kauno, Marijampolės ir Šiaulių teritorinėse Užimtumo tarnybose (po 87 proc.). Respondentų, kurie kreipėsi į Užimtumo tarnybas dėl socialinių garantijų, daugiausiai buvo Telšių (40 proc.), Utenos (39 proc.) bei Panevėžio ir Šiaulių teritorinėse Užimtumo tarnybose (po 38 proc.).

Darbo paieškos būdai ir aktyvumas darbo paieškoje

7 pav. Darbo paieškos būdai (proc.)

Respondentai daugiausia darbo ieškojo skaitydami skelbimus Užimtumo tarnyboje, spaudoje, internete (80 proc.) bei pasitelkdami draugų, pažįstamų pagalbą (69 proc.). 30 proc. apklaustųjų ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje ir siuntė savo CV darbdaviams. 23 proc. respondentų dalyvavo įdarbinimo pokalbiuose su potencialiais darbdaviais (4 proc. punktais mažiau nei 2013 metais). Savo verslą organizuoti bandė 9 proc. respondentų. Palyginti su praėjusiais metais, bandžiusių organizuoti savo verslą asmenų skaičius išaugo 3 proc. punktais. Ieškodami darbo, kaip ir 2013 metais, 8 proc. respondentų kreipiasi į kitas įdarbinimo agentūras. Respondentų, kurie darbo ieškojo užsienyje, buvo 17 proc. (1 proc. punktu mažiau nei 2013 m.).

Jaunimas iki 29 metų aktyviau naudoja praktiškai visus savarankiškos darbo paieškos būdus. Jaunimas iki 29 metų dažniau siuntė savo CV darbdaviams (20 proc. punktų), ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (16 proc. punktų) bei ieškojo darbo užsienyje (10 proc. punktų). Populiariausi savarankiškos paieškos būdai tarp vyresnių respondentų – skelbimų skaitymas Užimtumo tarnyboje, spaudoje ir internete (79 proc.), draugų, pažįstamų pagalba (70 proc.) bei darbo pasiūlymų paieška Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (25 proc.).

Neįsidarbinimo priežastys ir priemonės, padedančios įsidarbinti

8 pav. Neįsidarbinimo priežastys (proc.)

Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai neranda darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą: darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka (33 proc.), nepalankios darbo sąlygos (32 proc.) bei nepakankamas išsilavinimas (31 proc.).

Palyginti su 2013 metais, 5 proc. punktais išaugo apklaustųjų, manančių, kad pagrindinės neįsidarbinimo priežastys – darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka bei nežinojimas, kokį darbą dirbti, 4 proc. punktais – nepakankamai aktyvus darbo ieškojimas, 3 proc. punktais – nepalankios darbo sąlygos. 2 proc. punktais sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad pagrindinė neįsidarbinimo priežastis – nepakankamas išsilavinimas.

Bedarbiai taip pat nurodė, kad įsidarbinti trukdo vyresnis amžius, mažamečiai vaikai, neįgalumas, susisiekimo arba atvykimo į darbą problemos.

 

1 lentelė: Priemonės, didinančios įsidarbinimą

Priemonės, didinančios įsidarbinimą

Proc.

Mano, kad kol kas pagalbos nereikia

29%

Įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti

29%

Dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse

25%

Susipažinti su darbo paieškos būdais, išmokti prisistatyti darbdaviui

23%

Pagalbos, organizuojant savo verslą

10%

Kita

3%

 

Kaip ir praėjusiais metais, beveik trečdalio apklaustų bedarbių nuomone, įsidarbinimo galimybės padidėtų, įgijus profesiją ar persikvalifikavus (29 proc. bedarbių). Taip pat beveik trečdalis respondentų (29 proc.) teigė, jog jiems kol kas nereikia jokios pagalbos. 25 proc. mano kad dalyvaudami aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jie padidintų įsidarbinimo galimybes. 23 proc. norėtų, kad Užimtumo tarnyba supažindintų juos su darbo paieškos būdais ir konsultuotų, kaip prisistatyti darbdaviui.

Palyginti su 2013 m. rezultatais, 3 proc. punktais išaugo apklaustųjų dalis, norinčių susipažinti su darbo paieškos būdais, išmokti prisistatyti darbdaviui, tačiau 2 proc. punktais sumažėjo respondentų, kurie mano, kad įgyta profesija, pakelta kvalifikacija ar persikvalifikavimas bei dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse padidintų jų įsidarbinimo galimybes.

Vertinant bedarbių motyvaciją darbui ir mokymuisi pagal 2013 m. apklausos rezultatus išryškėjo tokios tendencijos:

  • Dažniausiai respondentai į Užimtumo tarnybą kreipiasi norėdami susirasti darbą ir dėl socialinių garantijų;
  • Palyginti su 2013 metais, sumažėjo besikreipiančių į Užimtumo tarnybą dėl socialinių garantijų asmenų, tačiau šiek tiek išaugo apklaustųjų, besikreipiančių dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, skaičius;
  • Kitos priežastys, kurias bedarbiai įvardijo – privalomasis sveikatos draudimas ir kompensacijos už būsto renovaciją;
  • Respondentai daugiausia darbo ieškojo skaitydami skelbimus Užimtumo tarnyboje, spaudoje, internete bei pasitelkdami draugų, pažįstamų pagalbą;
  • Jaunimas iki 29 metų aktyviau naudoja praktiškai visus savarankiškos darbo paieškos būdus. Jaunimas iki 29 metų dažniau siuntė savo CV darbdaviams, ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos interneto svetainėje bei ieškojo darbo užsienyje;
  • Populiariausi savarankiškos paieškos būdai tarp vyresnių respondentų – skelbimų skaitymas Užimtumo tarnyboje, spaudoje ir internete, draugų, pažįstamų pagalba bei darbo pasiūlymų paieška Užimtumo tarnybos interneto svetainėje;
  • Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai neranda darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą: darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka, nepalankios darbo sąlygos bei nepakankamas išsilavinimas;
  • Bedarbiai nurodė, kad įsidarbinti trukdo vyresnis amžius, mažamečiai vaikai, neįgalumas, susisiekimo arba atvykimo į darbą problemos;
  • Beveik trečdalis apklaustųjų mano, kad jiems nereikia pagalbos įsidarbinant;
  • Pagrindinės priemonės, apklaustųjų nuomone, labiausiai didinančios įsidarbinimo galimybes – profesijos įgijimas, kvalifikacijos kėlimas ar persikvalifikavimas bei dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimas 2014 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti klientų poreikius, teikti jiems kokybiškas paslaugas. 2014 m. buvo atlikta bedarbių apklausa Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybei įvertinti, siekiant plėsti bedarbiams teikiamų paslaugų apimtis ir gerinti jų aptarnavimą. Reguliari klientams teikiamų paslaugų kokybės ir jų aktualumo stebėsena leidžia numatyti tolesnes paslaugų tobulinimo kryptis ir operatyviai modifikuoti veiklą, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbiams teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas ir jų kokybę, išsiaiškinti priežastis, kodėl bedarbiai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokių naujų paslaugų jie pageidauja ir kokias reikėtų tobulinti.

Respondentai. Apklausa vyko tiesioginių interviu būdu, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai ir ieškantys darbo asmenys, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 4,7 tūkst. klientų.

2014 m. vasario-kovo mėn. vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą pavaizduotas 1-4 pav.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (sk.)

 

DARBO BIRŽOS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, kad klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, būtų pakankamai gerai apie jas informuoti, gautų kokybiškas ir tikslingas, į individualius poreikius orientuotas, paslaugas. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip jie vertina pagrindines Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas?

5 pav. Darbo biržos teikiamų darbo rinkos paslaugų vertinimas (proc.)

Apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dauguma respondentų Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas vertina gerai. Geriausiai vertinamos paslaugos – individualus bendravimas su aptarnaujančiu Užimtumo tarnybos specialistu (94,2 proc.) ir informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas bei laisvas darbo vietas (atitinkamai 92,1 proc. ir 89,2 proc.). Mažiau palankiai vertinamos – konsultavimo grupėms/darbo klubų (78,9 proc.) bei individualiu užimtumo veiklos planų sudarymo paslaugos (73,7 proc.).

Paklausti, ką mano apie Užimtumo tarnybose esančiose atviro informavimo vietose pateiktos informacijos kokybę, 86,4 proc. respondentų patvirtino, kad informacija yra pateikta suprantamai ir išsamiai.

ELEKTRONINĖS DARBO BIRŽOS PASLAUGOS

Elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis (toliau – e-paslaugomis), kaip ir ankstesniais metais, naudojosi kiek daugiau nei pusė (52,3 proc.) respondentų.

6 pav. Elektroninių darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas (proc.)

Pagal apklausų rezultatus, tarp respondentų, kurie naudojosi e-paslaugomis, populiariausios e-paslaugos – laisvų darbo vietų paieška (95,3 proc.), galimybė įvesti savo CV (74,4 proc.) bei el. pašto žinučių užsakymas apie dominančias laisvas darbo vietas (65 proc.). Mažiausiai populiarios – informacijos apie išmokas peržiūrėjimo (41,2 proc.) bei dalyvavimo laikino užimtumo priemonėse laiko peržiūrėjimo (42,7 proc.) e-paslaugos. 98,1 proc. respondentų, kurie naudojosi e-paslaugomis, jas įvertino gerai.

87,3 proc. respondentų teigė, kad jiems pakanka informacijos apie e-paslaugas, tačiau kaip rodo apklausų rezultatai, ne visi respondentai mėgina jomis naudotis. Dauguma respondentų, nesinaudojančių e-paslaugomis, teigė, kad neturi techninių galimybių jomis naudotis (57,9 proc.), neturi poreikio naudotis (27,8 proc.), trūksta kompiuterinio raštingumo žinių ir įgūdžių (24,9 proc.) arba e-paslaugų naudojimas yra sudėtingas (14,3 proc.).

INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TELEFONU PASLAUGOS VERTINIMAS    

Siekiant išsiaiškinti paslaugos „informavimo ir konsultavimo telefonu“ populiarumą ir naudą, respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jie naudojasi šia paslauga ir kokios informacijos daugiausia teiraujamasi, paskambinus Užimtumo tarnybos specialistams. Kaip ir praėjusiais metais, tik kiek daugiau nei pusė (51,7 proc.) respondentų, siekdami gauti informacijos ar pasikonsultuoti, į Užimtumo tarnybą kreipiasi telefonu.

Paskambinę telefonu Užimtumo tarnybos specialistams, apklaustieji daugiausia teiraujasi informacijos apie esamas laisvas darbo vietas (63,4 proc.), siekia pasitikslinti ar pasikeisti apsilankymo Užimtumo tarnyboje laiką (47,8 proc.), ieško informacijos apie registracijos Užimtumo tarnyboje aplinkybes (32 proc.), darbo rinkos priemones (17 proc.), nedarbo socialinio draudimo išmokas (15,3 proc.) bei galimybes įsidarbinti užsienyje (11,2 proc.).

DARBO BIRŽOS VEIKLOS VERTINIMAS

Vertinant Užimtumo tarnybos veiklą, respondentų buvo prašoma atsakyti, kaip jie bendrai vertina visą Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektrą, kokia, jų manymu, yra juos aptarnaujančio Užimtumo tarnybos specialisto kompetencija bei ar darbo biržų patalpos yra tinkamos kokybiškam darbo rinkos paslaugų teikimui.

 

7 pav. Bendras Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektro vertinimas (proc.)

Apklausų rezultatai parodė, kad 89 proc. respondentų teigė, kad juos tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektro kokybė.

Darbo biržos specialisto aptarnavimo kokybę ir kompetenciją apsilankymo metu kaip aukštą įvertino 85,2 proc. respondentų, kaip vidutinę – 14,7 proc.

Darbo biržos patalpų įrengimą kokybiškam darbo rinkos paslaugų teikimui teigiamai įvertino 86,7 proc. respondentų. Iš dalies su tuo sutiko 11,2 proc. apklaustųjų. 2,1 proc. respondentų Užimtumo tarnybos patalpų būklę įvertino neigiamai – daugiausiai registruoti Utenos Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Utenos skyriuje ir Vilniaus Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Vilniaus miesto bei Trakų skyriuose.

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

  • 89 proc. respondentų teigė, kad juos tenkina bendro Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektro kokybė;
  • Geriausiai vertinamos paslaugos – individualus bendravimas su aptarnaujančiu Užimtumo tarnybos specialistu ir informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas bei laisvas darbo vietas. Mažiau palankiai vertinamos – konsultavimo grupėms/darbo klubų bei individualiu užimtumo veiklos planų sudarymo paslaugos;
  • E-paslaugomis naudojosi 52,3 proc. respondentų;
  • Populiariausios e-paslaugos – laisvų darbo vietų paieška, galimybė įvesti savo CV bei el. pašto žinučių užsakymas apie dominančias laisvas darbo vietas. Mažiausiai populiarios – informacijos apie išmokas peržiūrėjimo bei dalyvavimo laikino užimtumo priemonėse laiko peržiūrėjimo e-paslaugos;
  • 98,1 proc. respondentų, kurie naudojosi e-paslaugomis, jas įvertino gerai;
  • Dauguma respondentų, nesinaudojančių e-paslaugomis, teigė, kad neturi techninių galimybių ar poreikio jomis naudotis arba negali naudotis e-paslaugomis dėl kompiuterinio raštingumo žinių ir įgūdžių trūkumo;
  • Paskambinę telefonu Užimtumo tarnybos specialistams, apklaustieji daugiausia teiraujasi informacijos apie esamas laisvas darbo vietas, siekia pasitikslinti ar pasikeisti apsilankymo Užimtumo tarnyboje laiką, ieško informacijos apie registracijos Užimtumo tarnyboje aplinkybes;
  • 85,2 proc. respondentų juos aptarnaujančių Užimtumo tarnybos specialistų aptarnavimo kokybę ir kompetenciją įvertino kaip aukštą;
  • Darbo biržos patalpų įrengimą kokybiškam darbo rinkos paslaugų teikimui teigiamai įvertino 86,7 proc. respondentų.

Profesijos neturinčių jaunuolių motyvacijos mokytis ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją apklausa

Kelią įsitvirtinti darbo rinkoje dažnam jaunuoliui užkerta darbo patirties stoka, nepakankamas profesinis pasirengimas ar įgyto profesinio pasirengimo neatitikimas darbo rinkos reikmėms. Darbo paieškose neturėtų būti nuvertinama ir motyvacijos bei iniciatyvumo reikšmė arba sugebėjimo tinkamai prisistatyti darbdaviui svarba. Įdarbindami žmogų darbdaviai kelia klausimą kokią pridėtinę vertę asmuo jiems gali sukurti.

Lietuvoje su didžiausiomis įsidarbinimo problemomis susiduria profesinės kvalifikacijos neturintys darbo ieškantys jaunuoliai, kurių darbdaviams kuriama pridėti vertė yra maža arba nepakankama. Šalies teritorinėse Užimtumo tarnybose 2013 m. birželio 1 d. nekvalifikuotų jaunų bedarbių asmenų iki 25 m. amžiaus buvo registruota daugiau nei pusė – 57,5 proc. (11,4 tūkst.). Paklausios profesijos įgijimas šiems jaunuoliams atvertų galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

2013 m. balandžio–gegužės mėn. Užimtumo tarnyba vykdė Užimtumo tarnyboje registruotų profesinės kvalifikacijos neturinčių jaunų asmenų iki 25 m. amžiaus (toliau – respondentai) apklausą. Anketavimo būdu apklausta 4,9 tūkst. respondentų.

Apklausos tikslas – nustatyti ir įvertinti respondentų registravimosi Užimtumo tarnyboje tikslus, profesiją įgyti trukdančias priežastis, motyvaciją mokymuisi ir profesinės kvalifikacijos įgijimui.

Respondentų pasiskirstymas pagal lytį: 58 proc. apklausos dalyvių buvo vyrai, 42 proc. – moterys (žr. 1 pav.). Didesnė dalis respondentų – 21 metų ir vyresnio amžiaus jaunuoliai (51,4 proc.). Kaimo gyventojai sudarė pusę apklausos dalyvių (50,4 proc.). Pradinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai tarp visų respondentų sudarė 1,7 proc., 14 proc. respondentų turėjo pradinį, 31,1 proc. pagrindinį, daugiau nei pusė – vidurinį išsilavinimą (52,5 proc.) (žr. 2 pav.). 40,9 proc. apklaustųjų neturėjo jokios darbo patirties, o 14 proc. nurodė turintys didesnę nei 2 metų darbo patirtį (žr. 3 pav.)

   


1 pav. 
Respondentai pagal lytį ir gyvenamąją vietą (proc.)


2 pav. 
Respondentai pagal išsilavinimą (proc.)

   

3 pav. Respondentai pagal turimą darbo patirtį (proc.)

   

Klausiami apie darbo paieškų trukmę trečdalis respondentų (39,7 proc.) nurodė, jog darbo neranda nuo 1 iki 6 mėn., penktadalis, arba 23,3 proc., – nuo 6 iki 12 mėn. (žr. 4 pav.). Apklausos rezultatai rodo, kad kvalifikacijos ir darbo patirties neturintys jauni asmenys darbo ieškojo ilgiau nei kvalifikacijos neturintys, bet darbinės patirties įgiję jaunuoliai. Kas antras apklausoje dalyvavęs jokios darbinės patirties neturintis jaunas bedarbis darbo ieškojo ilgiau nei pusę metų.


4 pav. 
Respondentų darbo paieškų trukmė (proc.)


5 pav. 
Veikla, kuria šiuo metu respondentai užsiima (proc.)

Į klausimą kokia veikla šiuo metu užsiima, beveik pusė respondentų atsakė intensyviai ieškantys darbo (44 proc.), vienas iš penkių apklaustųjų užsiminė apie ketinimus vykti į užsienį – darbo paieškas užsienyje pažymėjo 19 proc. respondentų. Pažymėtina, jog tik 13,9 proc. apklaustų jaunuolių planavo artimiausiu metu įgyti profesiją, taip padidindami savo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.


6 pav.
 Respondentų registravimosi Užimtumo tarnyboje tikslai (proc.)

Registruotis Užimtumo tarnyboje respondentus skatino skirtingi tikslai. 76,3 proc. apklaustųjų darbo paieškas nurodė prie pagrindinių registravimosi Užimtumo tarnyboje tikslų. 42,3 proc. respondentų labiausiai motyvuojančiu veiksniu pažymėjo socialines garantijas ir paramą, ir tik vienas iš penkių apklaustųjų (19,7 proc.) išskyrė, jog registruotis Užimtumo tarnyboje juos paskatino siekis įgyti profesiją. Kiti pažymėti registravimosi Užimtumo tarnyboje tikslai – privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis, galimybė nemokamai gauti medicinos paslaugas, laikino darbo vasaros laikotarpiu paieškos, noras dirbti viešuosius darbus (žr. 6 pav.).


7 pav.
 
Respondentų nuomone, priežastys trukdančios įgyti profesiją (žymėta ne daugiau 3 atsakymų) (proc.)

Sunkią materialinę padėtį (29,6 proc. atsakymų), nežinojimą kokią profesiją rinktis (23,2 proc. atsakymų) ir blogą pasisekimą moksluose (21,8 proc. atsakymų) respondentai įvardijo prie svarbiausių veiksnių, trukdančių įgyti profesiją. 17,9 proc. respondentų taip pat pažymėjo susisiekimo problemą – per toli nuo gyvenamosios vietos nutolusios mokymo įstaigos, apklaustųjų nuomone, užkerta kelią įgyti profesiją. Atkreiptinas dėmesys, jog 18,9 proc. respondentų nežinojo ar vis dar abejojo kokią profesiją pasirinkti. Prie kitų profesiją įgyti trukdančių priežasčių dažniausiai buvo įvardijamas neįgalumas, maži vaikai, sveikatos problemos ir pan. (7 pav.).


8 pav. Respondentų nuomonė apie profesijos turėjimą, kaip vieną veiksnių greitesniam įsidarbinimui (proc.)

9 pav. Respondentų pasiryžimas mokytis, jei artimiausiu metu būtų sudarytos visos tam tinkamos sąlygos (proc.)

   

81 proc. respondentų klausiami pripažino, kad turėdami profesiją įsidarbintų greičiau, tačiau pasiryžę mokytis buvo tik 63 proc. apklaustų profesijos neturinčių jaunuolių. Apklausos rezultatai rodo, kad respondentų, kurie mano, kad turint profesiją greičiau įsidarbinti nepavyktų, atlyginimų lūkesčiai yra dideli, ir daugiau nei pusė (50,2 proc.) tikisi daugiau nei 2 tūkst. litų atlyginimo įsidarbinus.

Paprašyti įvardinti, kokią profesiją norėtų įgyti, nemaža dalis (15 proc.) respondentų negalėjo nurodyti tiksliai ir konkrečiai – į klausimą neatsakė arba atsakė neapibrėžtai: „jokios“, „neapsisprendęs“, „nežinau“, „nenoriu“ ir pan. Vis dėlto, tarp atsakiusiųjų populiariausios pageidaujamos įgyti profesijos buvo: vairuotojas (112 asmenų), kirpėjas ir manikiūrininkas (72 asmenys), virėjas (53 asmenys), statybininkas (44 asmenys), pardavėjas (37 asmenys), automobilių mechanikas (34 asmenys), apdailininkas (27 asmenys), buhalteris (23 asmenys), stalius (21 asmuo). Prie mokymosi įstaigų, su kurių atstovais norėtų susitikti ir daugiau sužinoti apie profesijos įgijimo galimybes, respondentai dažniausiai žymėjo profesinius mokymo centrus.

10 pav. Respondentų atlyginimo lūkesčiai (proc.)

Nors respondentai neparodė itin didelės motyvacijos mokytis profesijos, pastebėtina, jog jų atlyginimo už darbą lūkesčiai buvo nepagrįstai aukšti: daugiau nei pusė (53,4 proc.) respondentų pageidautų uždirbti iki 2 tūkst. Lt, ir tik mažiau nei trečdalis (29 proc.) jų sutiktų dirbti už minimalųjį atlygį (žr. 10 pav.).

Išvados ir rekomendacijos  

  • 81 proc. respondentų pripažino, kad turėdami profesiją įsidarbintų greičiau, tačiau pasiryžę mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją buvo apie 63 proc. apklaustųjų.
  • Beveik trečdalis respondentų pažymėjo, jog yra neapsisprendę dėl profesijos pasirinkimo – tai, respondentų nuomone, pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją.
  • Tarp respondentų darbo paieška priskirtina prie svarbiausių registravimosi Užimtumo tarnyboje tikslų, kai profesijos įsigijimas pagal svarbumą liktų trečioje vietoje.
  • Apklausos rezultatai rodo būtinumą numatyti atskirą veiksmų planą darbui su asmenimis, kurie nėra įgiję pradinio arba yra įgiję tik pradinį išsilavinimą.
  • Būtina aktyviau motyvuoti įgyti profesinę kvalifikaciją tuos asmenis, kurie suvokia, jog profesijos turėjimas padidintų jų šansus įsidarbinti, tačiau tam dėl kokių nors priežasčių nesiryžta. Šiems asmenims siūlytini profesinio informavimo ir orientavimo užsiėmimai, organizuotini susitikimai su mokymo įstaigų atstovais pagal pageidaujamas įsigyti profesijas.
  • Apklausos rezultatai rodo, kad Užimtumo tarnyboje registruotiems profesijos neturintiems jauniems asmenims iki 25 m. nepakanka informacijos apie profesijų įsigijimo galimybes, mokymo įstaigas, profesijų paklausą. Teritorinių darbo biržų dėmesys artimiausiu metu telktinas būtent šiose srityse.

Bedarbių apklausos motyvacijai išsiaiškinti rezultatai 2013 m.

Periodiškai atliekamų motyvacijos vertinimo apklausų rezultatai atskleidžia bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą motyvus, taip pat priežastis, dėl kurių bedarbiui nepasiseka įsidarbinti. Ilgesnį laiką nerasdami darbo, žmonės praranda pasitikėjimą savo jėgomis, įgyta kvalifikacija ir gebėjimais, sumažėja jų motyvacija darbo paieškai. Apklausų rezultatai parodo bedarbių lūkesčius ir padeda išsiaiškinti, ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos bedarbio įsidarbinimo galimybės.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokios bedarbių neįsidarbinimo priežastys, ir numatyti efektyviausias priemones, kurios padėtų bedarbiams integruotis į darbo rinką.    

Respondentai: 

1 pav. Bedarbiai pagal išsilavinimą (proc.)

Siekiant išsiaiškinti bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą tikslus ir priežastis, 2013 m. sausio – vasario mėn. buvo atlikta bedarbių apklausa, apklausta 5,1 tūkst. respondentų, šalies teritorinių Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose:

  • Moterų apklausta daugiau nei vyrų (51 proc.).
  • Didesnę dalį sudarė miesto gyventojai (51 proc.).
  • Daugiausia buvo apklausta 35-44 metų amžiaus bedarbių (27 proc.).
  • Kas trečias respondentas turėjo profesinį išsilavinimą (31 proc.).
  • Kas trečias Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 1 iki 6 mėn (36 proc.).

Beveik pusė apklaustų bedarbių buvo registruoti daugiau nei du kartus (43 proc.), tarp kurių daugiausiai turėjo profesinį arba vidurinį išsilavinimą.

Nedarbo ir darbo paieškos trukmė

Apklausos rezultatai parodė, kad kas trečias bedarbis (32 proc.) nuolatinio ar laikino darbo neturi nepilnus metus, kita dalis – 26 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių, nedirba daugiau nei dvejus metus. Darbo paieškos trukmė pateikta grafike (žr. 2 pav.).

Tarp bedarbių, kurie yra registruoti daugiau nei dvejus metus daugiausiai asmenų turinčių vidurinį išsilavinimą (kas trečias), ir neturinčių jokios profesijos (kas ketvirtas), todėl galima teigti, jog išsilavinimo stoka trukdo asmenims greičiau įsidarbinti.

Kas trečias asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje ilgiau nei dvejus metus yra 45 – 54 metų amžiaus (33 proc.), kas ketvirtas (27 proc.) 35 – 44 metų amžiaus.

Panevėžio, Kauno ir Vilniaus teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruota daugiausiai asmenų, kurie darbo neranda daugiau kaip dvejus metus. Daugiausiai bedarbių darbo ieško iki 6 mėn. – kas trečias (32 proc.), kas ketvirtas (21 proc.) – nuo 6 iki 12 mėnesių.

2 pav. Registracijos Užimtumo tarnyboje trukmė (proc.)

Kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastys ir aktyvumas darbo paieškoje

3 pav. Kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastys (proc.)

Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai respondentai kreipiasi norėdami susirasti darbą (83 proc.) ir dėl socialinių garantijų (42 proc.) (3 pav.). Lyginant su praėjusių metų apklausa, šios tendencijos išlieka beveik nepakitusios, tik 3 proc. išaugo besikreipiančių į Užimtumo tarnybą dėl socialinių garantijų ir 1 proc. punktu išaugo besikreipiančių dėl nedarbo draudimo išmokos. Beveik 2 proc. punktais sumažėjo norinčių susirasti darbą ir 1 proc. punktu– norinčių persikvalifikuoti ar įgyti profesiją. Kitos priežastys, kurias bedarbiai įvardijo– Užimtumo tarnybose registruojasi dėl privalomojo sveikatos draudimo ir dėl galimybės susirasti darbą užsienyje.

Daugiausiai respondentų, kurie į Užimtumo tarnybą kreipėsi ieškodami laikino ar nuolatinio darbo, buvo Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Utenos teritorinėse dar biržose. Respondentų, kurie kreipėsi į Užimtumo tarnybas dėl socialinių garantijų, daugiausiai buvo Kauno, Vilniaus ir Šiaulių teritorinėse Užimtumo tarnybose.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad kas antras bedarbis (50 proc.), registruotas Užimtumo tarnyboje ilgiau nei dvejus metus, registruojasi Užimtumo tarnyboje tik dėl socialinių garantijų, 78 proc.– ieško nuolatinio arba laikino darbo.

Darbo paieškos būdai ir aktyvumas darbo paieškoje

Respondentų prašyta įvertinti savarankiškos darbo paieškos intensyvumą. Keturi iš penkių (80 proc.) respondentų per pastaruosius 6 mėnesius aktyviai ieškojo darbo (2012 m. — 82 proc.) ir 20 proc. prisipažino buvę neaktyvūs, savarankiškai darbo neieškoję. Aktyvių bedarbių dalis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 2 proc. punkto.


4 pav. 
Darbo paieškos būdai (proc.)

Aktyvūs bedarbiai daugiausia darbo ieškojo skaitydami skelbimus (74 proc.) bei draugų, pažįstamų pagalbą (66 proc.). Kas trečias bedarbis ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje (34 proc.)– jų dalis per metus išaugo 3 proc. punktais. Kas ketvirtas (27 proc.) dalyvavo įdarbinimo pokalbiuose su potencialiais darbdaviais. Savo verslą organizuoti bandė 6 proc. respondentų. Palyginti su praėjusiais metais, bandžiusių organizuoti savo verslą asmenų 1 proc. punktu mažiau. Ieškodami darbo 8 proc. respondentų kreipiasi į kitas įdarbinimo agentūras, t.y. 1 proc. punktu mažiau. Respondentų, kurie darbo ieškojo užsienyje, buvo apie 18 proc. (1 proc. punktu mažiau nei 2012 m.).

Darbo paieškos būdai amžiaus grupėse skiriasi: vyresni asmenys daugiausiai darbo ieškojo skaitydami skelbimus Užimtumo tarnyboje, spaudoje, internete ir klausinėdami draugų, pažįstamų, giminių, kur galėtų rasti darbą, o jauni asmenys iki 25 m. amžiaus aktyviau siuntinėjo CV darbdaviams. Tokį atsakymą jaunimo pasirinko ketvirtadaliu daugiau respondentų. Jaunimas taip pat aktyviau darbo ieško internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje (jaunimas – 45 proc., vyresni – 24 proc.). Taip pat daugiau jaunimo, palyginti su vyresniais bedarbiais, buvo ieškančių darbo užsienyje – 25 proc. pasirinko tokį atsakymą, tuo tarpu vyresni nei 45 m. amžiaus – 9 proc.

Neįsidarbinimo priežastys ir priemonės, padedančios įsidarbinti

5 pav. Neįsidarbinimo priežastys (proc.)

Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai neranda darbo ir kreipiasi į Užimtumo tarnybą: nepakankamas išsilavinimas ir mažas siūlomas darbo užmokestis.

Kaip pagrindinę neįsidarbinimo priežastį – nepakankamą išsilavinimą – nurodė 33 proc. respondentų, mažas siūlomas atlyginimas – 31 proc.

 

Palyginti su praėjusiais metais, 2 proc. punktais sumažėjo bedarbių dalis, manančių, kad nepakankamas išsilavinimas yra pagrindinė jų neįsidarbinimo priežastis. Tačiau 2 proc. punktais išaugo bedarbių dalis, manančių, kad pagrindinė neįsidarbinimo priežastis – nepalankios darbo sąlygos.

 

Bedarbiai taip pat nurodė, kad įsidarbinti trukdo vyresnis amžius, maži vaikai, sunki sveikatos būklė, jie kaip neįsidarbinimo priežastis įvardijo susisiekimą arba atvykimo į darbą problemas, pageidauja daugiau nekvalifikuoto darbo ir kt.


1 lentelė: 
Priemonės, didinančios įsidarbinimą

Priemonė

Proc.

Įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti

30,9

Kol kas man nereikia jokios pagalbos

29,8

Dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse

27,0

Susipažinti su darbo paieškos būdais, išmokti prisistatyti darbdaviui

19,4

Pagalbos, organizuojant savo verslą

9,5

Kita

2,7

Kaip ir praėjusiais metais, beveik trečdalio apklaustų bedarbių nuomone, įsidarbinimo galimybės padidėtų, įgijus profesiją ar persikvalifikavus (31 proc. bedarbių). Taip pat beveik trečdalis respondentų (30 proc.) teigė, jog jiems kol kas nereikia jokios pagalbos. Kas ketvirtas bedarbis (27 proc.) mano kad dalyvaudami aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jie padidintų įsidarbinimo galimybes. Kas penktas apklausoje dalyvavęs bedarbis (20 proc.) norėtų, kad Užimtumo tarnyba supažindintų jį su darbo paieškos būdais ir konsultuotų, kaip prisistatyti darbdaviui.

Palyginti su 2012 m. rezultatais, 2 proc. punktais išaugo bedarbių dalis, norinčių dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, tačiau 3 proc. sumažėjo bedarbių, kurie mano, kad įgyta profesija, pakelta kvalifikacija ar persikvalifikavimas padidintų jų įsidarbinimo galimybes.


Vertinant bedarbių motyvaciją darbui ir mokymuisi pagal 2013 m. apklausos rezultatus išryškėjo tokios tendencijos:

  • Keturi iš penkių atėjusių į Užimtumo tarnybą bedarbių pagrindine kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastimi laiko galimybę susirasti nuolatinį ar laikiną darbą, tačiau 40 proc. įvardijo ir kreipimąsi į Užimtumo tarnybą tik dėl socialinių garantijų, tai rodo asmenų pasyvumą.
  • Duomenys rodo, kad kas antras bedarbis (50 proc.), registruotas Užimtumo tarnyboje ilgiau nei dvejus metus, registruojasi tik dėl socialinių garantijų.
  • Aktyvūs bedarbiai daugiausia darbo ieškojo skaitydami skelbimus (74 proc.) ir naudojosi draugų, pažįstamų pagalba (66 proc.). Kas trečias bedarbis ieškojau darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje (34 proc.).
  • Darbo rinkoje aktyviai ieškantys darbo asmenys sudaro didžiąją dalį– 81 proc.
  • Stebima tendencija, kad nemaža dalis apklaustų respondentų mano, jog nepakankamai aktyviai ieško darbo bei kol kas nežino kokio darbo norėtų (17 proc.).
  • Darbo rinkoje situacija išlieka įtempta – ieškantys darbo asmenys neturi pakankamo išsilavinimo ir darbo patirties. Nors pragyvenimo lygis šalyje auga, darbdaviai siūlo nemotyvuojančias darbo sąlygas ir per mažą darbo užmokestį.
  • Profesijos įgijimas, kvalifikacijos kėlimas ar persikvalifikavimas padėtų ieškantiems darbo žmonėms greičiau integruotis į darbo rinką.

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimas 2012 m.

ietuvos Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti klientų poreikius, teikti jiems kokybiškas paslaugas. 2012 m. buvo atlikta bedarbių apklausa Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybei įvertinti, siekiant plėsti bedarbiams teikiamų paslaugų apimtis ir gerinti jų aptarnavimą. Reguliari klientams teikiamų paslaugų kokybės ir jų aktualumo stebėsena leidžia numatyti tolesnes paslaugų tobulinimo kryptis ir operatyviai modifikuoti veiklą, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbiams teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas ir jų kokybę, išsiaiškinti priežastis, kodėl bedarbiai nesinaudoja tam tikromis Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokių naujų paslaugų jie pageidauja ir kokias reikėtų tobulinti.

Respondentai. Apklausa vyko tiesioginių interviu būdu, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai ir ieškantys darbo asmenys, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 4,8 tūkst. klientų.

2013 m. vasario mėnesį vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir registracijos Užimtumo tarnyboje dažnumą pavaizduotas 1, 2, 3 pav.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą (proc.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

 

DARBO BIRŽOJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PAKANKAMUMAS

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, kad klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, būtų pakankamai gerai apie jas informuoti. Respondentų buvo pasiteirauta, ar Užimtumo tarnyboje jie gauna pakankamai reikalingos informacijos?

Informavimo paslaugų gerinimas – tai vienas iš pagrindinių uždavinių, siekiant suteikti klientams kokybiškas paslaugas. Plečiant paslaugų spektrą, svarbu apie tai klientus tinkamai ir laiku informuoti, kad jie galėtų jomis pasinaudoti.

Apklausti bedarbiai teikė esantys gerai informuojami apie visas Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Palyginti su ankstesniaisiais metais, gerai vertinančių informavimą apie Užimtumo tarnybos paslaugas skaičius beveik nepakito.

4 pav. Informacijos pakankamumas (proc.)

Apklausos rezultatai parodė, kad daugiausia reikiamos informacijos respondentai gauna bendraudami su juos aptarnaujančiu specialistu (94 proc.) ir randa Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose – 81 proc. Tuo tarpu mažiausiai naudojasi Savarankiškos informacijos paieškos sistemomis (SIP ir PIC) – 44 proc. Be to, klientai ir patys aktyviai ieško informacijos Užimtumo tarnybos atviro informavimo prieigose (4 pav.).

ELEKTRONINĖS DARBO BIRŽOS PASLAUGOS

Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.uzt.lt interneto svetainėje skelbiama informacija. Daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų naudojasi informacija, paviešinta Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Palyginti su praėjusiais metais, besinaudojančių interneto svetaine skaičius beveik nepakito.

Užimtumo tarnybos interneto svetainėje 60 proc. klientų lankosi kartą per savaitę arba dažniau, kartą per dvi savaites – 27 proc. Interneto svetaine daugiausia naudojasi 25-34 m. amžiaus respondentai.

5 pav. Elektroninių Užimtumo tarnybos paslaugų vertinimas (proc.)

Dauguma besinaudojančių interneto svetainės informacija teigiamai vertino šią paslaugą. Respondentai teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, 74 proc. respondentų teigė, kad rado užtektinai informacijos apie Užimtumo tarnybos elektronines paslaugas internetinėje svetainėje.

Beveik pusė nesinaudojančių Užimtumo tarnybos paslaugomis teigė neturintys techninių galimybių jomis naudotis. Kas penktas pripažino, jog elektroninėmis paslaugomis naudotis nemoka (trūksta žinių ir įgūdžių).

INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO TELEFONU PASLAUGOS VERTINIMAS    

Siekiant išsiaiškinti paslaugos „informavimo ir konsultavimo telefonu“ populiarumą ir naudą, respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jie naudojasi šia paslauga ir kokios informacijos daugiausia teiraujamasi paskambinus Užimtumo tarnybos specialistams. Apklausos rezultatai parodė, kad tik 50 proc. respondentų informuojami telefonu.

Paskambinę telefonu Užimtumo tarnybos specialistams, daugiausia apklaustieji teiraujasi informacijos apie esamas laisvas darbo vietas (53 proc.), registraciją Užimtumo tarnyboje (31 proc.) ir galimybes įsidarbinti užsienyje (11 proc.).

INDIVIDUALAUS UŽIMTUMO VEIKLOS PLANO VERTINIMAS

Individualus užimtumo veiklos planas – pagrindinis ir kryptingas darbo ieškančio asmens individualios darbinės veiklos planavimo dokumentas.

Tyrimo dalyvių paprašyta įvertinti Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui sudaromą „Individualų užimtumo veiklos planą“. 67 proc. respondentų jį įvertino gerai ir mano, kad planas naudingas, nes planuojant karjerą kryptingai pasirenkami užimtumo tikslai ir veikla siekiant galutinio tikslo – įsidarbinti. 17 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių nesupranta tokio plano paskirties, 17 proc. – mano kad jis nereikalingas. Palyginti su 2012 m. atlikta apklausa, duomenys nedaug keitėsi.

DARBO BIRŽOS PASLAUGŲ VERTINIMAS

Vertinant Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, respondentų buvo prašoma atsakyti, kokiomis Užimtumo tarnybos paslaugomis jie naudojosi ir kaip įvertino suteiktų paslaugų kokybę.

Populiariausios šios paslaugos: konsultanto/tarpininko individualus darbas, konsultavimas grupėms, informavimas ir konsultavimas telefonu, pagalbą veiklai pagal verslo liudijimus. Paslaugų įvertinimas pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė: Darbo biržos paslaugų vertinimas

 

Gerai

Patenkinamai

Blogai

Nesinaudojau

Konsultanto-tarpininko individualus darbas

95,1

4,4

0,5

0,7

Konsultavimas grupėms

82,5

17,0

0,4

27,7

Informavimas ir konsultavimas telefonu

91,8

7,7

0,5

38,3

Talentų bankas

77,1

19,8

3,0

82,9

Profesinis mokymas

84,5

12,8

2,7

73,4

Įdarbinimas subsidijuojant

85,9

12,6

1,5

72,9

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas

87,7

10,9

1,5

72,9

Viešieji darbai

88,3

10,2

1,5

46,1

Savarankiško užimtumo rėmimas

83,3

15,7

0,9

75,5

Darbo rotacija

80,5

17,6

1,9

81,4

Pagalbą veiklai pagal verslo liudijimus

90,9

8,6

0,4

67,2

 

95 proc. respondentų palankiai įvertino konsultanto – tarpininko individualaus darbo paslaugą. Geriausiai konsultanto/tarpininko individualų darbą vertina Kauno Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Kėdainių sk., Panevėžio Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Pasvalio sk., Plungės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Mažeikių sk., Vilniaus Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus trakų sk. Elektrėnų poskyris (100 proc.) respondentai. Kiek prasčiau konsultanto/tarpininko individualų darbą palankiai įvertino respondentai Vilniaus Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus Vilniaus miesto ir rajono skyriai. Kiek blogiau Užimtumo tarnybos klientai vertino Talentų banką, profesinio mokymo ir darbo rotacijos priemones.

Daugiausia respondentų naudojasi konsultavimo grupėms, informavimo ir konsultavimo telefonu paslaugomis, viešųjų darbų ir pagalbą veiklai pagal verslo liudijimus priemonėmis. Iš aktyvių darbo rinkos politikos priemonių gerai vertinami viešieji darbai – 88 proc., darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – 88 proc., įdarbinimas subsidijuojant – 86 proc.

Apibendrinant apklausos rezultatus, būtų galima teigti, kad dauguma respondentų Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas įvertino palankiai (žr. 1 lentelę), tačiau dėmesys šioms paslaugoms tobulinti turi būti teikiamas nuolat.


6 pav.
 Ar Jus tenkina Užimtumo tarnybos paslaugų kokybė? (proc.)

 

Darbo biržos teikiamos paslaugos didžioji dauguma bedarbių vertina gerai. Jomis patenkinti 83 proc. apklaustųjų. Nepatenkintų Užimtumo tarnybos paslaugų kokybe buvo mažiau nei 1 proc., o neapsisprendusių – 1 proc.

 

Apklausoje dalyvavę respondentai pateikė pasiūlymų Užimtumo tarnybos paslaugoms gerinti. Bedarbiai pageidauja daugiau skelbimų ir išsamesnės informacijos apie galimas laisvas darbo vietas, profesinį mokymą taip pat pageidauja individualiai išnagrinėti kiekvieno žmogaus situaciją. Bedarbiai pageidauja daugiau bendravimo su tarpininkais ir konsultantais, siūlė didinti konsultantų skaičių, kad jie aptarnautų mažiau bedarbių. Jų nuomone, tada darbas būtų efektyvesnis, taip pat bedarbiai siūlė ilginti apsilankymo pas tarpininkus laiką labiau išsiaiškinant žmonių pageidavimus. Bedarbiai norėtų daugiau ir įvairesnių mokymo kursų ir pageidavo, kad tarpininkai daugiau laiko skirtų pokalbiams su jais ir kt. Bedarbiams vis dar yra sunku naudotis elektroninėmis paslaugomis, todėl apklaustieji nurodė, jog pageidautų aiškesnės informacijos ar paaiškinimo, kaip geriau naudotis elektroninėmis paslaugomis ir internetu.

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

  • Apibendrinant apklausos rezultatus, galima teigti, kad visomis Darbo biržos teikiamomis paslaugomis yra naudojamasi, dauguma respondentų šias paslaugas įvertino palankiai. Tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybe.
  • Populiariausiomis informacijos gavimo priemonėmis respondentai laiko bendravimą su juos aptarnaujančiu specialistu, informacinius susirinkimus ir Užimtumo tarnybos stendus.
  • Populiariausia Užimtumo tarnybos teikiama paslauga – individuali konsultacija su aptarnaujančiu specialistu, šios konsultacijos metu bedarbiai gauna daugiausiai informacijos apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas.
  • Didžioji dalis elektroninėmis paslaugomis naudojasi kartą per savaitę ar dažniau. Tarp visų Užimtumo tarnybos teikiamų elektroninių paslaugų, populiariausios yra laisvų darbo vietų paieška bei el. pašto žinučių užsakymas apie dominančias laisvas darbo vietas. Bedarbiai, nesinaudojantys elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis, dažniausia nurodė priežastis, jog nėra techninių galimybių ir poreikio naudotis. Todėl tikslinga organizuoti naudojimosi elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis mokymus bedarbiams, nes 11 proc. respondentų teigė, jog nemoka jomis naudotis.
  • Respondentų siūlymai Užimtumo tarnybos paslaugoms gerinti: didinti klientus aptarnaujančio personalo kompetenciją, skirti didesnį tarpininkų dėmesį individualiam darbui su asmenimis, labiau įvertinti Užimtumo tarnyboje įsiregistravusio asmens galimybes ir poreikius mažinant dokumentų pildymo naštą.

Absolventų motyvacijos dirbti bei galimybių įsidarbinti tyrimas 2010 m.

2010 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo registruota 11,7 tūkst. absolventų ir tai 4,7 tūkst. daugiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Jaunimui įsidarbinti tampa vis sudėtingiau. Todėl ieškoma priežasčių ir būdų, padedančių sėkmingai integruotis darbo rinkoje ir sėkmingai joje konkuruoti.

 

2010 m. birželio – rugsėjo mėn. buvo atliekamas teritorinėse Užimtumo tarnybose registruotų absolventų motyvacijos ir įsidarbinimo galimybių tyrimas. Apklausta 4830 asmenų, tame tarpe moterų – 52 proc., jaunuolių 19-24 m. – 94 proc. Didžioji dalis apklaustųjų turi profesinį išsilavinimą (žr. 1 pav.). Darbo patirties neturi 64 proc. apklaustų absolventų, 25 proc. yra dirbę trumpiau nei metus, likę 11 proc. turi didesnį darbo stažą.

1 pav. Respondentų išsilavinimas (proc.)

 

2 pav. Dėl kokių priežasčių registruotasi Užimtumo tarnyboje (proc.)

Tyrimas parodė, jog asmenis registruotis Užimtumo tarnyboje labiausiai skatina noras greičiau įsidarbinti. Tokią priežastį nurodo 96 proc. respondentų. Pastebėtina, jog lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei trečdaliu padaugėjo besiregistruojančių Užimtumo tarnyboje dėl gaunamos finansinės naudos – socialinių garantijų ir paramos. Šiuo metu tokių asmenų yra apie 74 proc. (2009 m. – 43 proc.). Registruotis skatina ir noras tobulinti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti (40 proc.) bei parama individualios veiklos kūrimui (10 proc.). Dažniausios kitos paminėtos priežastys – noras gauti sveikatos draudimą ir nemokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.

 

Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje absolventai labiausiai norėtų dalyvauti Užimtumo tarnybose siūlomoje darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje (65 proc.) (žr. 3 pav.). Kas trečias sutiktų dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, profesiniame mokyme ar darbo rotacijoje. Viešuosiuose darbuose norėtų dirbti 9 proc. apklaustųjų, o 20 proc. jokiose užimtumo priemonėse dalyvauti nenorėtų.

3 pav. Kokiose Užimtumo tarnybos siūlomose priemonėse pageidaujama dalyvauti (proc.)

 

Paklausti, kas yra atsakingas už jaunimo įdarbinimą (žr. 4 pav.), 66 proc. nurodė, jog visiškai atsakingi yra jie patys, 36 ir 23 proc. atitinkamai nurodė, jog gana daug ar net visiškai atsakinga yra valstybė. Tuo tarpu mažai ar visai neatsakingi yra tėvai (po 36 proc. apklaustųjų), dar mažiau, kaip teigia apie 88 proc. respondentų – giminės ir draugai.

4 pav. Kas atsakingas už jaunimo įsidarbinimą (proc.)

 

Absolventai nėra linkę pasiduoti negatyvumui, jiems netrūksta optimizmo. Beveik 15 proc. apklaustųjų tikisi susirasti darbą per 1 mėn. (pastebėtina, jog 2008 m., kai apie krizę dar tik kildavo pirmosios kalbos, taip manančių buvo trečdalis), per 2-3 mėn. – 32 proc., per pusę metų – 20 proc., per metus – 6 proc. Pesimistinių nuotaikų nestokoja apie 3 proc. absolventų, kurie apskritai abejoja, jog ras darbą, tuo tarpu 25 proc. tiesiog nežino kada tai gali atsitikti.

5 pav. Ar domimasi darbo užsienyje galimybėmis (proc.)

Jaunimas ieško nuolatinio darbo – taip teigia 85 proc. apklaustųjų, 3 proc. tenkintų laikinas, 2 proc. – sutrumpintos darbo dienos, o 9 proc. – bet koks siūlomas darbas. 1 proc. absolventų planuoja pradėti savo verslą.

Galimybėmis įsidarbinti užsienyje (žr. 5 pav.) domisi 54 proc. respondentų, 34 proc. tai neįdomu, o 12 proc. jau ieško darbo užsienyje.

 

Kokio darbo tikisi absolventai, kas lemia jų pasirinkimą? Atsakydami į šį klausimą respondentai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus (žr. 6 pav.). Rezultai beveik nesiskiria nuo apklausos, vykdytos 2009 m. Reikšmingiausi veiksniai, nulemiantys darbo pasirinkimą, yra atitikimas turimai kvalifikacijai ir galimybės siekti karjeros, aukštesnio statuso ar didesnio atlyginimo (po 58 proc.). Kas antram absolventui svarbios yra tobulėjimo galimybės. 40 proc. apklaustųjų darbo pasirinkimą lemtų darbo užmokestis, tenkinantis asmeninius ir šeimos poreikius. Pastebėtina, jog lyginant su 2008 m., kai ekonomika vis dar buvo pakilime, darbo užmokesčio dydžio svarba krito 10 proc. Apie dešimtadalį (11 proc.) apklausos dalyvių darbą rinktųsi atsitiktinai, o 24 proc. būtų svarbios geros sąlygos bendravimui ir harmoningiems tarpusavio santykiams.

6 pav. Absolventų darbo lūkesčiai (proc.)

 

7 pav. iliustruojama kokiais dar būdais Užimtumo tarnyboje registruoti absolventai patys ieško darbo:dažniausiai skelbimuose internete ir spaudoje (68 proc.) bei su pažįstamų ir giminaičių pagalba (62 proc.). Dalis apklaustųjų patys tiesiogiai kreipiasi į darbdavį siūlydami savo paslaugas (45 proc.), arba skelbia savo informaciją internete ir spaudoje (31 proc.). Kiti registruojasi privačiose įdarbinimo agentūrose (9 proc.) ar bando kurti nuosavą verslą (3 proc.).

 

7 pav. Absolventų darbo lūkesčiai (proc.)

 

 

Kiti klausimai užduoti siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais susiduria jaunas žmogus, dar tik pradedantis savo darbinę veiklą. Ar pakanka studijų metu įgyto profesinio pasirengimo sėkmingam įsidarbinimui ir būsimai karjerai? Daugiau nei pusė absolventų mano, jog pakanka (žr. 8 pav.), nuomonės neturi 13 proc., neigiamai atsakė 11 proc.

Apklaustieji teigia, jog pradedant profesinę veiklą labiausiai stinga praktinio pasirengimo (83 proc.), bendrųjų gebėjimų (33 proc.), teorinių žinių (17 proc.). Paminėtos ir kitos priežastys, tokios kaip – darbo patirties trūkumas, specialybės neatitikimas rinkos paklausai (darbo vietų trūkumas pagal konkrečią specialybę), trūksta darbdavio supratingumo ir pasitikėjimo.

Pastebėtina, jog darbo patirtis nurodoma ir kaip labiausiai įtakojanti jaunimo įsidarbinimą (70 proc.) (žr. 9 pav.). Tarp lemiančių faktorių paminėta įgyta kvalifikacija, profesinis pasirengimas (59 proc.), asmeninės savybės (39 proc.), pažintys ir ryšiai (22 proc.). Beveik 12 proc. respondentų mano, jog jaunimo įsidarbinimą lemią regiono ekonominė situacija, o 15 proc. – Užimtumo tarnyba ir jos teikiamos paslaugos.

8 pav. Ar studijos duoda pakankamą profesinį pasirengimą (proc.)

9 pav. Jaunimo įsidarbinimą įtakojantys faktoriai (proc.)

Absolventai, kurie iki registracijos Užimtumo tarnyboje ieškojo darbo, tačiau jo nerado, kaip trukdį įsidarbinimui (žr. 10 pav.) dažniausiai minėjo darbo patirties stoką (43 proc.), darbdavių nepasitikėjimą jaunų žmonių sugebėjimais (27 proc.). 20 proc. respondentų nerado darbo pagal studijų metu įgytą kvalifikaciją, 14 proc. nerado jokio darbo, o 8 proc. – darbo arti namų. Apklaustieji nurodo, jog jiems nepakanka darbo paieškos įgūdžių (8 proc.), turi nepaklausią profesiją (6 proc.) ir tai trukdo susirasti darbą. 22 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad jų netenkino siūlomas darbo užmokestis, kuris dažniausiai svyruodavo nuo 600 iki 800 Lt. Dalis apklaustųjų neieškojo darbo dėl mažų vaikų ar sveikatos problemų. Kiti – nes savanoriavo, buvo užsienyje, dėl sunkumų derinant darbą ir studijas.

10 pav. Absolventų neįsidarbinimo priežastys (proc.)

 

Anot apklaustųjų, kreipiantis į darbdavį, būna išsakomas pageidavimas (žr. 11 pav.) įdarbinti žmogų, turintį tam tikrą praktinį patyrimą, o ne pradedantį dirbti jaunimą (72 proc.). Taip pat pageidaujama konkrečios mokymosi įstaigos diplomo (8 proc.), kvalifikuotų specialistų (23 proc.), reikalaujama geresnio praktinio pasirengimo (26 proc.), mokėti užsienio kalbą (8 proc.). Pastebėta, jog darbdaviai nenori priimti jaunų žmonių be rekomendacijų iš pažįstamų ar jiems autoritetingų asmenų (17 proc.) arba, pavyzdžiui, bijo investuoti į jauną specialistą, nes jis vėliau gali perbėgti pas konkurentus.

11 pav. Darbdavių nuomonės dėl jaunimo įdarbinimo (proc.)

 

Apibendrinant rezultatus galima teigti:

  • Absolventai registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekdami kuo greičiau įsidarbinti (96 proc.) bei dėl socialinių garantijų ir paramos (74 proc.)
  • Darbo įgūdžių rėmimas yra labiausiai pageidaujama aktyvios darbo rinkos politikos priemonė (65 proc.)
  • Manoma, jog už jaunimo įdarbinimą visiškai ar bent iš dalies atsakingi patys jaunuoliai (90 proc.) ir valstybė (59 proc.)
  • Jaunimo įsidarbinimą labiausiai įtakojantis veiksnys – darbo patirtis (70 proc.) ir kvalifikacija, profesinis pasirengimas (59 proc.) Tokios pačios pozicijos, anot apklaustųjų, laikosi ir darbdaviai.
  • Lyginant su 2009 m. auga absolventų aktyvumas ieškant darbo – tiesiogiai į darbdavį kreipėsi 45 proc. (2009 m. 24 proc.), duomenis internete ir spaudoje paskelbė 31 proc. (2009 m. 24 proc.), bandė kurti nuosavą verslą 3 proc. (2009 m. 1 proc.)
  • Jaunimas ieško nuolatinio darbo (85 proc.), domisi įsidarbinimo galimybėmis ar jau ieško darbo užsienyje (66 proc.)

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimas 2010 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti klientų poreikius, teikti jiems kokybiškas paslaugas. 2010 m. buvo atlikta bedarbių apklausa Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybei įvertinti, siekiant plėsti bedarbiams teikiamų paslaugų apimtis ir gerinti jų aptarnavimą. Reguliari klientams teikiamų paslaugų kokybės ir jų aktualumo stebėsena leidžia numatyti tolimesnes paslaugų tobulinimo kryptis ir operatyviai modifikuoti veiklą, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbiams teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas ir jų kokybę, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių bedarbiai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokių naujų paslaugų jie pageidauja ir kurias reikėtų tobulinti.

Respondentai. Apklausa vyko tiesioginių interviu būdu, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai ir ieškantys darboasmenys, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 4,4 tūkst. klientų.


 

1 Pav. Apklausos respondentų pasiskirstymas

52 proc. apklaustųjų sudarė moterys, 48 proc. – vyrai.  59 proc. respondentų nurodė gyvenantys mieste, 41 proc. – kaime. Kas šeštas apklaustas asmuo – jaunuolis iki 25 m. amžiaus. Pagal amžių didžiausią apklausos dalyvių grupę sudarė 35-44 m. amžiaus asmenys (27 proc.).

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, kad klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, būtų pakankamai gerai apie jas informuoti. Respondentų buvo pasiteirauta, ar Užimtumo tarnyboje jie gauna pakankamai Jiems reikalingos informacijos?

Septyni iš dešimties apklaustųjų atsakė, kad yra gerai informuojami apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Lyginant su ankstesniaisiais metais, gerai vertinančių informavimą apie Užimtumo tarnybos paslaugas vis daugėja, todėl, galima teigti, kad informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas gerėja.

Duomenų analizė parodė, kad daugiausia informacijos bedarbis gauna, bendraudamas su tarpininku/konsultantu (96,4 proc.). Taip pat klientai ir patys aktyviai ieško informacijos Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose ir ten randa naudingos informacijos (83,9 proc.). Atėję į informacinius susirinkimus bedarbiai taip pat teigia gaunantys reikiamą informaciją (81,2 proc.).

Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.uzt.lt interneto svetainėje skelbiama informacija. Daugiau nei pusė ( 55 proc.) respondentų naudojasi informacija, paviešinta Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Lyginant su praėjusiais metais išaugo besinaudojančių interneto svetaine skaičius. LDB interneto svetainėje 59 proc. klientų lankosi kartą per savaitę ar dažniau, ja daugiausia naudojasi 25-34 m. amžiaus respondentai. Tarp nesinaudojančių – 45 m. ir vyresnio amžiaus bedarbiai. Galima teigti, kad šiai amžiaus grupei sunkiai sekasi naršyti internete, todėl reikėtų juos motyvuoti ir mokyti naudotis LDB interneto svetaine.

Dauguma besinaudojančių interneto svetainės informacija teigiamai vertino šią paslaugą. Respondentai teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, 74 proc. respondentų teigė, kad rado užtektinai informacijos apie Užimtumo tarnybos elektronines paslaugas internetinėje svetainėje.

 1 lentelė. Elektroninės paslaugos

Geriausiai vertinamos elektroninės paslaugos: 

procentai 

Darbo vietų paieška 

94,09 

Savo CV įvedimas bei redagavimas

53,41 

El. pašto žinučių užsisakymas apie dominančias laisvas darbo vietas

51,09 

Informacijos apie išmokas peržiūrėjimas 

35,82 

Darbo vietų paieškos parametrų išsaugojimo galimybė 

35,68 

Apsilankymo laiko keitimas 

35,13 

         

Nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis dažniausia teigė neturį galimybių jomis naudotis (35 proc.), kas ketvirtas prisipažino, kad nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis, nes trūksta žinių ir įgūdžių.

Populiarėja Užimtumo tarnybos paslauga „informavimas telefonu“. Šia paslauga 2009 m. naudojosi 54 proc. respondentų. Dažniausia skambinantys teiraujasi apie esamas laisvas darbo vietas (47 proc.), apie registraciją Užimtumo tarnyboje (23 proc.), apie darbo rinkos priemones ir galimybes jose dalyvauti (18 proc.).

         

Darbo biržos teikiamas paslaugas didžioji dauguma bedarbių vertina gerai. Taip teigė 78 proc. apklaustųjų. Nepatenkintų Užimtumo tarnybos paslaugų kokybe buvo mažiau nei 1 proc.

Vertinant Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, respondentų buvo prašoma atsakyti, kokiomis Užimtumo tarnybos paslaugomis jie naudojosi ir kaip įvertino suteiktų paslaugų kokybę. Devyni iš dešimties respondentų teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas vertino gerai, 9 proc. – patenkinamai, 1 proc. – nepatenkinamai.

 2 lentelė. Populiariausios Užimtumo tarnybos paslaugos

Daugiausiai respondentų nurodė, jog naudojasi šiomis paslaugas:

procentai 

Konsultanto individualus darbas  

93,7 

Konsultavimas grupėse  

57,9 

Konsultavimas telefonu  

56,7 

Viešieji darbai  

42,4 

Pagalba veiklai pagal verslo liudijimą  

27,8 

         


2 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Apklausoje dalyvavę respondentai pateikė pasiūlymų Užimtumo tarnybos paslaugoms gerinti. Neįgalieji asmenys nurodė, jog pageidautų daugiau darbo vietų neįgaliesiems, nemažai asmenų nurodė, jog pageidautų išsamesnės informacijos konsultuojantis telefonu. Bedarbiai pageidauja daugiau skelbimų apie laisvas darbo vietas, taip pat daugiau aktyvių priemonių vyresnio kaip 50 m. amžiaus žmonėms. Bedarbiai pageidauja daugiau bendravimo su tarpininkais ir konsultantais, siūlė didinti konsultantų kiekį, kad jie aptarnautų mažiau bedarbių, jų nuomone, tuomet darbas būtų efektyvesnis. Bedarbiams vis dar yra sunku naudotis elektroninėmis paslaugomis, todėl jie nurodė, jog pageidautų aiškesnės informacijos ar paaiškinimo, kaip geriau naudotis elektroninėmis paslaugomis, kaip naudotis internetu. Bedarbiai taip pat norėtų daugiau ir įvairesnių mokymo kursų, taip pat pageidavo, kad tarpininkai daugiau laiko skirtų pokalbiams su jais ir kt.

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

• Daugiausia informacijos apie teikiamas paslaugas bedarbiai gauna, bendradarbiaudami su savo tarpininku ar konsultantu, Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose, informacijos ir konsultacijų centruose.

• Informacijos apie laisvas darbo vietas pateikimo būdai tenkino 79 proc., o iš dalies tenkino 20 proc. apklaustų bedarbių.

• Bedarbių dalis, besinaudojančių informacija Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje, palyginus su 2009 m. beveik nepakito (išliko 55 proc. besinaudojančių), tačiau išaugo besinaudojančių dažnumas. Kartą per savaitę Užimtumo tarnybos internetine svetaine naudojasi daugiau nei pusė respondentų (2010 m. 59 proc. – 2009 m. 55 proc.).

• Daugiausia naudojamos paslaugos 2010 m. buvo: darbo vietų paieška internete, el. pašto žinučių užsisakymas apie dominančias laisvas darbo vietas, savo CV įvedimas bei redagavimas, išankstinis registravimasis Užimtumo tarnyboje. Mažiausia respondentai naudojo šias Užimtumo tarnybos paslaugas: pažymų užsisakymas, dalyvavimo laikino užimtumo priemonėse laiko peržiūrėjimas, informacijos apie išmokas peržiūrėjimas, apsilankymo laiko keitimas.

Apklausos bedarbių motyvacijai išsiaiškinti rezultatai 2010 m.

APKLAUSOS BEDARBIŲ MOTYVACIJAI IŠSIAIŠKINTI REZULTATAI
(pagal 2010 m. vasario mėn. atliktą apklausą)

Kad taikomos priemonės ir programos atitiktų darbo rinkos poreikius, būtų įvertintas jų efektyvumas, Užimtumo tarnyba atlieka klientų apklausas. 2010 metų vasario mėnesį buvo apklausti 4,4 tūkst. bedarbių.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokios bedarbių neįsidarbinimo priežastys, ir numatyti efektyviausias priemones, kurios padėtų bedarbiams integruotis į darbo rinką.

Respondentai


1 Pav. Respondentų pasiskirstymas motyvacijos apklausoje

 

  • Kas ketvirtas apklaustas buvo ilgalaikis bedarbis, darbo neturėjęs 12 mėn. ir ilgiau.
  • Daugiausia respondentų (33 proc.) turėjo profesinį išsilavinimą.
  • Kas ketvirtas bedarbis turėjo vidurinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (23 proc.) – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.
  • Daugiausia apklausta buvo 34–44 metų amžiaus bedarbių.
  • Kas trečias apklaustas bedarbis buvo registruotas antrą kartą.
  • Beveik pusė apklausoje dalyvavusių bedarbių Užimtumo tarnyboje buvo registruoti iki pusės metų.
  • Vyrų dalis apklausoje sudarė – 51,9 proc. moterų – 48,1 proc.

 

Kas antras bedarbis į Užimtumo tarnybą kreipėsi, norėdamas greitai susirasti darbą

Apklausos parodė, kad padaugėjo bedarbių, norinčių kuo greičiau įsidarbinti. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, daugiau bedarbių kreipiasi į Užimtumo tarnybą, norėdami susirasti darbą. Tyrimas parodė, kad Užimtumo tarnybos duris atvėrė 84 proc. bedarbių, tikėdamiesi rasti darbą (pernai – 78 proc.). Antrasis pagal svarbą motyvas registruotis Užimtumo tarnyboje – tai socialinės garantijos. Tokį tikslą, kaip pagrindinę registravimosi Užimtumo tarnyboje priežastį, nurodė 35 proc. apklaustųjų (2009 m. – 27 proc.). 17 proc. bedarbių į darbą biržą kreipėsi, norėdami įgyti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti.

Bedarbių, kurie į Užimtumo tarnybą kreipėsi dėl nedarbo draudimo išmokos, dalis lyginant su praėjusiais metais išliko nepakitusi (17 proc.). 

2 Pav. Bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą motyvai

 

Darbo rinkoje mažėja pasyvių bedarbių

Respondentų prašyta įvertinti savarankiškos darbo paieškos intensyvumą. Keturi iš penkių bedarbių teigė, kad per pastaruosius 6 mėnesius darbo ieškojo aktyviai ir mažiau nei 20 proc. prisipažino buvę neaktyvūs, savarankiškai darbo neieškoję. Aktyvių bedarbių dalis, palyginti su praėjusių metu atitinkamu laikotarpiu, išaugo 2 proc. punkto. Ši tendencija stebima jau keletą metų iš eilės.

Aktyvūs bedarbiai daugiausia darbo ieškojo, skaitydami skelbimus Užimtumo tarnyboje, spaudoje ir internete (75 proc.), klausinėdami draugų, giminių, pažįstamų (71 proc.) ir ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (33 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, mažiau bedarbių kreipėsi į privačius įdarbinimo tarpininkus – 2010 m. tokių buvo 8 proc.

3 Pav. Neįsidarbinimo priežastys

Pagrindine nedarbo priežastimi bedarbiai laiko nepakankamą išsilavinimą. Taip teigė beveik kas trečias apklausoje dalyvavęs bedarbis. Šiemet į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiau pasirengusių, t.y. jau su profesiniu išsilavinimu bedarbių, tačiau 24 proc. nurodė, jog jiems trūksta profesijos ar profesinių įgūdžių, ir tai jiems sutrukdė įsidarbinti. Reikėtų paminėti, kad lyginant su praėjusiais metais 7 proc. išaugo teigiančių, kad jie neįsidarbino, nes buvo siūlomas mažas darbo užmokestis 2010 m. taip teigė 25 proc. Prie kitų neįsidarbinimo priežasčių bedarbiai nurodė, kad įsidarbinti trukdo vyresnis amžius, darbo pasiūlymų trūkumas, dėl išaugusios konkurencijos darbo rinkoje, dėl prastos ekonominės situacijos, susisiekimo problemos, taip pat bedarbiai pageidauja daugiau nekvalifikuoto darbo ir kt.

1 lentelė. Priemonės, didinančios įsidarbinimą

Bedarbių nuomone, jų įsidarbinimo galimybes padidintų:

(proc.)

Įgyta profesija, pakelta kvalifikacija ar persikvalifikavimas

34,85

Dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse

31,29

Mano, kad kol kas nereikia jokios pagalbos

23,5

Supažindinimas su darbo paieškos būdais ir gebėjimas prisistatyti darbdaviui

19,77

Pagalba, organizuojant savo verslą

8,22

Kita

5,42

 

Kaip ir praėjusiais metais, beveik trečdalio apklaustų bedarbių nuomone, įsidarbinimo galimybės padidėtų, įgyta profesiją ar persikvalifikavus. Taip pat beveik trečdalis respondentų (31 proc.) mano, kad, dalyvaudami aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jie padidintų įsidarbinimo galimybes. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs bedarbis (24 proc.) teigia, kad jiems nereikia jokios pagalbos – tai pasyvūs asmenys, kurie registruojasi Darbo biržoje dėl socialinių pašalpų ir gydymo lengvatų, jų dalis per metus išaugo 4 proc. Kas penktas bedarbis norėtų, kad Užimtumo tarnyba supažindintų jį su darbo paieškos būdais ir konsultuotų, kaip prisistatyti darbdaviui.

 

Vertinant bedarbių motyvaciją darbui ir mokymuisi pagal 2010 m. apklausos rezultatus išryškėjo tokios tendencijos:

Noras kuo greičiau susirasti darbą – pagrindinė priežastis, dėl kurios darbo netekę asmenys kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Lyginant su 2009 m. apklausų rezultatais bedarbių, kurie kreipiasi į Užimtumo tarnybą, siekdami greičiau įsidarbinti, dalis išaugo nuo 77  iki 84 proc. Reikėtų pabrėžti, kad daugiau bedarbių atėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje dėl nedarbo draudimo išmokos ir pažymų socialinei pašalpai gauti.

Kaip pagrindinės kliūtys, dėl kurių nepavyko bedarbiams įsidarbinti, nurodytas nepakankamas išsilavinimas (32 proc.),  nepalankios siūlomo darbo sąlygos (21 proc.), darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka (21 proc.).

Populiariausi darbo paieškos būdai buvo skelbimų Užimtumo tarnyboje ir spaudoje skaitymas (75 proc.), darbo pasiūlymų paieška internete (33 proc.), gyvenimo aprašymo (CV) darbdaviams siuntimas (30 proc.).

Absolventų motyvacijos dirbti bei galimybių įsidarbinti tyrimas 2009 m.

Ekonominio sunkmečio, didėjančio nedarbo ir socialinės įtampos sąlygomis jaunimui tampa vis sudėtingiau integruotis į darbo rinką ir sėkmingai konkuruoti joje. Dažna jaunimo nedarbo priežastis – darbo patirties, praktinių įgūdžių trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms. 2009 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo įregistruota daugiau nei 8 tūkst. absolventų, beveik keturis kartus daugiau nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Siekiant išsiaiškinti aukštąsias ir profesines mokyklas baigusių ir pradedančių darbinę veiklą jaunuolių motyvaciją dirbti, lūkesčius susijusius su planuojama karjera, sužinoti kaip jie suvokia darbdavių keliamus reikalavimus, 2009 m. liepos – rugsėjo mėn. atlikta teritorinėse Užimtumo tarnybose registruotų absolventų apklausa.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti absolventų, įsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, motyvaciją bei galimybes įsidarbinti.

Apklausoje dalyvavo:

  • 3381 absolventai,
  • iš jų:
  • moterys – 54 proc.;
  • 19-24 m. jaunuoliai – 93 proc.;
  • neturėjo darbo patirties – 53 proc.

Absoliuti dauguma (98 proc.) apklausoje dalyvavusių absolventų registravosi Užimtumo tarnyboje, nes nori įsidarbinti. Nors ekonominės krizės sąlygomis išsilavinimą įgijusių jaunuolių įsidarbinimo procesas tapo sudėtingesnis, laikotarpis – ilgesnis, svarbiausias aukštąsias ir profesines mokyklas baigusių jaunuolių registravimo Užimtumo tarnyboje motyvas – įsidarbinti. Finansinės priežastys – galimybė gauti nedarbo išmoką ar pažymą socialinei paramai gauti – nulėmė 43 proc. apsisprendimą. Daugiau nei trečdalis absolventų (36 proc.), įgijusių kvalifikaciją aukštojoje ar profesinėje mokykloje, pageidavo patobulinti kvalifikaciją, lyginant su 2008 m. jų buvo 9 proc. punktais daugiau. Absolventai neturi pakankamai žinių pradėti savo verslą, tik 7 proc. apklausos dalyvių norėtų pasinaudoti parama savo verslui pradėti.

Mažėjo absolventų pasitikėjimas savo galimybėmis, lyginant su 2008 m. tik 16 proc. apklaustųjų darbą tikisi rasti per 1 mėn., praėjusiais metais taip manė beveik trečdalis, kas trečias tikisi įsidarbinti per 2-3 mėn. Ketvirtadalis apklausos dalyvių nežino ar suras darbą, 3 proc. apklaustųjų abejoja ar suras darbą, 2008 m. nežinojo ar abejojo 17 proc. Dauguma (89 proc.) tyrime dalyvavusių absolventų pageidauja nuolatinio darbo.

Darbo pasirinkimą lemia

2009 m. apklausti absolventai, kaip ir praėjusiais metais nurodė, kad reikšmingiausias veiksnys, nulemiantis darbo pasirinkimą – darbas atitinkantis kvalifikaciją (60 proc.). Daugiau nei pusė (58 proc.) absolventų lemiamu pasirinko galimybę siekti karjeros, aukštesnio statuso ar didesnio darbo užmokesčio, galimybės tobulėti nulėmė kas antro apklausos dalyvio apsisprendimą renkantis darbą. Darbo užmokestis, tenkinantis absolvento ir jo šeimos poreikius, pagal atsakymų dažnumą liko ketvirtoje vietoje (37 proc.), 2008 m. tai buvo svarbu beveik pusei respondentų. Daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklausos dalyvių darbą rinktųsi atsitiktinai. Jiems nesvarbu, kokį darbą pasirinkti, jie tik norėtų įsidarbinti. Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus.

Jaunimo įsidarbinimą labiausiai įtakoja

Absolventų nuomonė, vertinant veiksnius, labiausiai įtakojančius absolventų įsidarbinimą, pasikeitė, lyginant su praėjusiais metais. 2009 m. apklausos dalyvių nuomone svarbiausias veiksnys – darbo patirtis ir įgūdžiai (64proc.). Įgytą kvalifikaciją ir profesinį pasirengimą, kaip vieną svarbiausių veiksnių nurodė daugiau nei pusė apklausos dalyvių, praėjusiais metais taip manė daugiau nei du trečdaliai absolventų. Kas trečias absolventas svarbiu veiksniu įsidarbinant nurodo pažintis ir ryšius (35 proc.), asmenines savybes (31 proc.). Penktadalis absolventų išskiria regiono ekonominę situaciją (23 proc.). Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus.

Nedarbo priežastys. Absolventai, kurie ieškojo darbo, tačiau jo nerado, kaip trukdį įsidarbinimui dažniausiai minėjo darbo patirties stoką (44 proc.), beveik kas ketvirtas nerado darbo pagal įgytą kvalifikaciją (23 proc.), 14 proc. apklaustųjų nerado jokio darbo. Kas ketvirtas (26 proc.) arba du kartus daugiau nei 2008 m., apklausoje dalyvavusių absolventų, darbdavių nepasitikėjimą jaunu žmogumi, nurodė kaip vieną iš neįsidarbinimo priežasčių.

Apklausoje dalyvavusių absolventų nuomone vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių įsidarbinimą, yra darbo patirtis/įgūdžiai, tačiau nepakanka mokymo įstaigoje įgytų praktinių įgūdžių, norint sėkmingai įsidarbinti. Dauguma (84 proc.) apklausoje dalyvavusių absolventų nurodė, kad pradedant profesinę veiklą jiems labiausiai trūksta praktinio pasirengimo. Kas trečio (30 proc.) apklausos dalyvio nuomone – sėkmingam įsidarbinimui nepakanka bendrųjų gebėjimų, 14 proc. mano, kad trūksta teorinių žinių. Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus.

Absolventų išgirstos darbdavių nuomonės apie jaunimo įdarbinimą

Darbdaviai pirmenybę teikia patirčiai, o ne išsilavinimui. Paklausti, kokias darbdavių nuomones teko išgirsti apie jaunimo galimybes įsidarbinti, apklausos dalyviai akcentavo, kad darbdaviai labiau linkę priimti darbuotojus, turinčius darbo patirties, o ne pradedantį darbinę veiklą jaunuolį (74 proc.), 8 proc. daugiau nei 2008 m. svarbiu laiko darbuotojų praktinį pasirengimą. Absolventai išgirdo nuomones, kad specialistų kvalifikaciją, kaip vieną iš darbdavio pasirinkimą nulemiančių veiksnių, vertina tik kas ketvirtas darbdavys, praėjusiais metais taip manė beveik pusė darbdavių, 17 proc. vertina jų pažįstamų arba autoritetingų žmonių rekomendacijos. Sumažėjus darbo paklausai ir išaugus pasiūlai, darbdaviai turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia didesnius reikalavimus asmens praktiniam pasirengimui, dėl to mažėja absolventų įsidarbinimo galimybės. Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus.

Darbo biržos organizuojamų priemonių populiarumas

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kurioje norėtų dalyvauti daugiausiai (68 proc.) absolventų, 16 proc. punktų daugiau nei 2008 m. Kas trečias absolventas norėtų dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje (32 proc.) arba profesiniame mokyme (29 proc.). Priemonėmis nesidomi kaip ir praėjusiais metais 17 proc. apklausos dalyvių.

Populiariausi darbo paieškos būdai: kreiptis į teritorinę Užimtumo tarnybą (82 proc.), skaityti skelbimus spaudoje, internete (77 proc.), beveik pusė (42 proc.) kreipėsi pagalbos į pažįstamus ir giminaičius. Siekiantys integruotis į darbo rinką absolventai suvokia darbdavių lūkesčius ir reikalavimus, tačiau nepakankamai išnaudoja galimybesTik ketvirtadalis absolventų darbo ieškojo aktyviai, t.y. kreipėsi tiesiogiai į darbdavius (24 proc.), paskelbė duomenis internete, spaudoje (24 proc.), bandė pradėti savo verslą (1 proc.). Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti po kelis atsakymų variantus.

 

Atsakomybė už jaunimo įsidarbinimą

Verta pažymėti, kad dauguma (93 proc.) apklausoje dalyvavusių absolventų jaučiasi visiškai atsakingi už įsidarbinimą (atsakymai visiškai atsakingas, gana daug atsakingas), kas antras absolventas mano, kad už jų įsidarbinimą gana daug atsakinga valstybė. Vertindami tėvų vaidmenį, apklausos dalyviai mano, kad tėvai yra visiškai neatsakingi (31 proc.) arba mažai atsakingi ( 37 proc.) už vaikų įdarbinimą.

Absolventų nuomonės apibendrinimas

  • Darbo patirtis ir praktiniai įgūdžiai labiausiai įtakoja absolventų įsidarbinimą, mano 64 proc. apklausos dalyvių. Absolventų ir darbdavių nuomonės sutapo. Darbdaviai labiausiai vertina darbuotojų darbo patirtį, jų praktinį pasirengimą.
    • Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas – aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, kurioje norėtų dalyvauti daugiausiai (68 proc.) absolventų.
    • Pagrindinę registravimosi Užimtumo tarnyboje priežastį – įsidarbinti – nurodė absoliuti dauguma (98 proc.) apklausoje dalyvavusių absolventų.
    • Darbas atitinkantis kvalifikaciją – reikšmingiausias veiksnys, nulemiantis darbo pasirinkimą, mano 60 proc. apklausos dalyvių.
    • Mažėjo absolventų pasitikėjimas savo galimybėmis. 2009 m. 16 proc. apklaustųjų darbą tikisi rasti per 1 mėn., praėjusiais taip manė trečdalis. Ketvirtadalis apklausos dalyvių nežino ar suras darbą.
    • Absolventai suvokia darbdavių lūkesčius ir reikalavimus, tačiau nepakankamai išnaudoja galimybes. Tik ketvirtadalis absolventų darbo ieškojo aktyviai, t.y. kreipėsi tiesiogiai į darbdavius (24 proc.), paskelbė duomenis internete, spaudoje (24 proc.), bandė pradėti savo verslą (1 proc.).

    Atsakomybę už įsidarbinimą prisiima dauguma (93 proc.) apklausoje dalyvavusių absolventų.

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimas 2009 m. I pusmetis

Kad taikomos priemonės ir programos atitiktų darbo rinkos poreikius, būtų įvertintas jų efektyvumas, Užimtumo tarnyba atlieka klientų apklausas. 2009 metų vasario mėnesį buvo apklausti 8,7 tūkst. bedarbių.

Atliekant bedarbių apklausas siekiama šių tikslų:
· Gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
· Didinti teikiamų paslaugų efektyvumą.
· Geriau patenkinti klientų poreikius.

 Bedarbių motyvacijos vertinimo tyrimas 2009 m. I pusmetis

Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokios bedarbių neįsidarbinimo priežastys, ir numatyti efektyviausias priemones, kurios padėtų bedarbiams integruotis į darbo rinką.

 
1 Pav. Respondentų pasiskirstymas motyvacijos apklausoje

· Trečdalį respondentų sudarė 34 – 44 metų amžiaus bedarbiai.
· Daugiausiai respondentų (t.y. 31 proc.) turėjo profesinį išsilavinimą.
· Kas trečias apklaustas bedarbis buvo registruotas antrą kartą.
· Beveik ½ apklausoje dalyvavusių bedarbių Užimtumo tarnyboje buvo registruoti iki pusės metų.
· Šeši iš dešimties apklaustų bedarbių buvo miesto gyventojai. 

Pagrindinę kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastį – norą susirasti darbą – nurodė kas antras bedarbis.

Apklausos parodė, kad padaugėjo bedarbių, norinčių pagerinti įsidarbinimo galimybes. Lyginant su praėjusių metų duomenis išaugo bedarbių dalis, kurie į Užimtumo tarnyba kreipiasi, norėdami susirasti darbą.

Kas trečias besikreipiantis į Užimtumo tarnybą asmuo norėtų įgyti profesija, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Reikėtų paminėti, jog išaugus nedarbo lygiui, padaugėjo respondentų dalis, kurie į Užimtumo tarnybą kreipėsi dėl nedarbo draudimo išmokos. 

 
2 Pav. Bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą motyvai

  Mažėja pasyvių darbo paieškoje bedarbių dalis darbo rinkoje

 
3 Pav. Bedarbių aktyvumas ieškant darbo

Respondentų buvo prašoma įvertinti darbo paieškos intensyvumą. Keturi iš penkių bedarbių teigė, kad per pastaruosius 6 mėnesius darbo ieškojo aktyviai. Tik vienas iš penkių bedarbių pripažino, kad darbo paieška nebuvo aktyvi.

Aktyvių bedarbių dalis, lyginant su 2008 m. duomenimis išaugo 12 proc. Ši tendencija pradėjo ryškėti nuo 2008 m. I pusmetį.Aktyvūs bedarbiai daugiausia darbo ieškojo skaitydami skelbimus Užimtumo tarnyboje (28 proc.), klausinėdami draugų, giminių, pažystamų (25 proc.) ir ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje (11 proc.).

Daugiau nei pusė bedarbių Užimtumo tarnyboje registruoti dar palyginti trumpą laikotarpį – iki pusės metų. Pagrindine nedarbo priežastimi bedarbiai laiko nepakankamą išsilavinimą. Taip teigė kad ketvirtas apklausoje dalyvavęs bedarbis, o praėjusiais metais taip teigė kas trečias bedarbis. Šiemet į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiau pasirengusių, t.y. jau su profesiniu išsilavinimu bedarbių. Kas šeštas bedarbis teigė, jog įsidarbinti sutrukdė darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka, nepalankios darbo sąlygos. Prie kitų neįsidarbinimo priežasčių bedarbiai nurodė, jog įsidarbinti trukdo vyresnis amžius, darbdavių nesupratingumas, darbo pasiūlymų mažas pasirinkimas, susisiekimo problemos, taip pat bedarbiai pageidauja daugiau nekvalifikuoto darbo ir kt.

· Respondentai daugiausia kreipiasi į Užimtumo tarnybą, norėdami įgyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Taip teigė beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų.
· Ketvirtadalis respondentų teigė, kad jų įsidarbinimo galimybes padidintų dalyvavimas aktyviose darbo rinkos priemonėse.
· Kas penktam bedarbiui kol kas nereikia jokios pagalbos.
· Bedarbiai teigė, kad jų įsidarbinimo galimybės padidėtų, jei būtų daugiau darbo vietų, jei jie įgytų daugiau patirties, jei būtų suteikta lengvatų verslo liudijimams.


4 Pav. Ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės 

 2009 m. teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

   

Siekiant išsiaiškinti teikiamų paslaugų kokybę, 2009 m. teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo apklausti 4,3 tūkst. bedarbių.

 
5 Pav. Respondentų pasiskirstymas paslaugų vertinimo apklausoje

 · Didžioji dauguma respondentų buvo 35 – 44 metų amžiaus.
· Daugiau nei pusė apklaustų bedarbių buvo miesto gyventojai.

· Kas antras respondentas buvo moteris.
· Kas trečias bedarbis turėjo profesinį išsilavinimą.
· Keturi iš dešimties bedarbiai buvo registruoti antrą kartą, jie sudaro didžiąją dalį.

Apklausoje dalyvavo daugiau kvalifikuotų bedarbių. Į Užimtumo tarnybą ateina labiau kvalifikuoti ieškantys darbo asmenys. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu daugiau registravosi su aukštuoju, aukštesniuoju ir profesiniu išsilavinimu.

Bedarbiai daugiausia informacijos gauna bendraudami su tarpininkais

    
6 Pav. Bedarbių informavimas

Beveik visi apklausti bedarbiai nurodė, jog geriausiai juos informuoja apie Užimtumo tarnybos paslaugas Užimtumo tarnybos tarpininkai. 88 proc. respondentai teigė, kad taip pat informacijos daug randa Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose ir gauna informaciniuose susirinkimuose. Kiek mažiau bedarbiai informacijos ieško savarankiškos informacijos paieškos sistemoje (SIP).

 Bedarbiai dažniau naudojasi internetine svetaine www.uzt.lt

 
7 Pav. Respondentų pasiskirstymas paslaugų vertinimo apklausoje

    

Iš visų darbo paieškos būdų nuolat populiarėja internetinė darbo paieška.

2009 m. I pusmetį daugiau nei kas antras bedarbis (54 proc.) naudojosi Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis nuolat auga, lyginant su praėjusiais metais besinaudojančių išaugo daugiau nei 7 proc. punktais.

Daugiau nei pusė besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, naudojasi kartą per savaitę ar dažniau.

Besinaudojantys elektroninėmis paslaugomis teigia, kad informacijos apie elektronines paslaugas pakanka (73,5 proc.).  kad trūksta informacijos nurodė 2 proc.

Prie nesinaudojimo priežasčių didžioji dalis (beveik kas trečias bedarbis) nurodė, kad neturi techninių galimybių, kas ketvirtas nesinaudoja, nes nemoka.

Auga paslaugos „Informavimas telefonu“ poreikis

2009 m. I pusmetį atlikto tyrimo duomenimis trys iš penkių respondentų informuojami telefonu. Palyginti su praėjusiais metais šios paslaugos paklausa išaugo 14 proc.

Bedarbiai dažniausiai telefonu teiraujasi apie laisvas darbo vietas – kas antras bedarbis. Kas ketvirtas bedarbis telefonu teiraujasi apie registraciją Užimtumo tarnybose, kas penktas apie darbo rinkos priemones.

Lyginant su praėjusių metų apklausos duomenimis išaugo dalis bedarbių, besiteiraujančių apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje.


8 Pav. Paslaugos „Informavimas telefonu“ vertinimas 

 
9 Pav. Įsidarbinimo plano vertinimas

Trys iš keturių bedarbių pripažįsta ir supranta įsidarbinimo plano naudą. Įsidarbinimo plano paskirtis neaiški buvo 12 proc. respondentų. Palyginus su ankstesnių metų rezultatais rezultatai beveik nekinta.

Geriausiai bedarbiai įvertino individualų darbą ir konsultavimąsi grupėse

  
10 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto individualus darbas, konsultavimas grupėse, konsultavimas telefonu, viešieji darbai ir profesinis mokymas.

Tyrimo rezultatų analizė parodė

Daugiau bedarbių kreipėsi į Užimtumo tarnybą, norėdami  susirasti darbą. Pagrindinė nedarbo priežastis – išsilavinimo ir kvalifikacijos stoka.

Didžioji dalis respondentų į Užimtumo tarnybą kreipiasi, norėdami susirasti pastovų ar laikiną darbą, darbo paieškai žmonės naudojo daugiau ir įvairesnių būdų bei galimybių, prasiplėtė darbo paieškos sritys. Tyrimo duomenimis 78 proc. bedarbių Užimtumo tarnybos duris atveria, tikėdamiesi susirasti nuolatinį arba laikiną darbą (2008 m. I pusmetį – 73 proc.).  Darbo jėgos paklausa mažėja, tačiau bedarbiai darbo ieško vis aktyviau. Populiariausi darbo paieškos būdai: skaitė skelbimus Užimtumo tarnyboje, klausinėjo draugų, siuntė savo gyvenimo aprašymą darbdaviams, ieškojo darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Bedarbiai taip pat darbo ieškojo kitose interneto svetainėse.

Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių neįsidarbinimą – nepakankama išsilavinimas, taip mano kas ketvirtas arba 23 proc. apklaustų bedarbių. Apklausos metu išryškėjo tendencija, kad ieškantiems darbo asmenims didelę neigiamą įtaką padarė sunkėjanti Lietuvos ekonomikos situacija. Daugelis mano, kad jiems dėl to nesiseka įsidarbinti.

Bedarbiai naudojasi Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pateikiama informacija ir ja naudojasi vis dažniau – besinaudojančių kartą per savaitę dalis išaugo nuo 47 iki 55 proc.

Paslaugos „informavimas telefonu“ paklausa išlieka panaši kaip ir praėjusių metų I pusmetį – šia paslauga teigė besinaudojantys daugiau kaip pusė  bedarbių (59 proc.). Dažniausiai telefonu teiraujamasi informacijos apie laisvas darbo vietas ar registravimosi Užimtumo tarnyboje klausimais, galimybes dalyvauti darbo rinkos programose .

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimas 2008 m.

Norėdami įvertinti Užimtumo tarnybos veiklą ir efektyvinti teikiamas paslaugas bedarbiams, 2008 metų vasario/lapkričio mėnesiais tiesioginiais interviu teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo atliktas bedarbių nuomonės tyrimas apie suteiktų paslaugų kokybę.

Apklausos tikslas – suteiktų paslaugų kokybės tyrimas ir jų gerinimo priemonių numatymas atsižvelgiant į apklausos rezultatus.

Temos aktualumas – reguliariai stebėti, kokių paslaugų bedarbiai pageidauja, ir operatyviai modifikuoti veiklą atsižvelgiant į kintančius poreikius.

Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos

 
1 Pav. Respondentų pasiskirstymas

Siekiant 90 proc. apklausos rezultatų patikimumo 2008 m. buvo apklausti 8143 bedarbiai.

  • Kas antra apklausoje dalyvavo moteris.
  • Kaimo gyventojai sudarė 44 proc.
  • Kas šeštas apklausoje dalyvavo vyresnis nei 55 amžiaus bedarbis.
  • Kas šeštas bedarbis Užimtumo tarnyboje buvo registruotas ilgalaikis bedarbis (nedarbo trukmė daugiau nei 12 mėnesių).
  • Vienas iš dešimties buvo jaunesnis nei 25 m. amžiaus.

Darbo biržos paslaugų vertinimas

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, ar klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, yra pakankamai gerai apie jas informuoti. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja juos apie teikiamas paslaugas ir ar informacijos yra pakankamai. Devyni iš dešimties apklaustųjų atsakė, kad yra gerai informuojami apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Lyginant su ankstesniais metais, gerai vertinančių informavimą apie Užimtumo tarnybos paslaugas vis daugėja, todėl, galima teigti, kad informavimo apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas kokybė gerėja.


2 pav. Informacijos pakankamumas Užimtumo tarnyboje

Geriausiai bedarbiai yra informuojami apie teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas informaciniuose susirinkimuose. Taip pat bedarbiai aktyviai ieško informacijos informaciniuose stenduose, kiek mažiau – Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.

 
3 Pav. Interneto svetaines populiarumas

  • Kas antras apklausoje dalyvavęs bedarbis naudojasi internetine svetaine.
  • Keturi iš penkių bedarbių interneto svetaine naudojasi dažniau nei kartą per mėnesį.
  • Septyni iš dešimties bedarbiai teigia, kad informacijos interneto svetainėje pakanka.
  • Trečdalis apklaustų bedarbių internetinėje svetainėje buvo užsisakę paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus į el. paštą siuntimas.

Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.uzt.lt interneto svetainėje skelbiama informacija. Daugiau nei pusė ( 51 proc.) respondentų naudojasi informacija Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Lyginant su praėjusiais metais išaugo besinaudojančių interneto svetaine skaičius.
LDB interneto svetainėje daugiausiai lankosi kartą per savaitę – 50 proc. respondentų, o 30 proc. apklaustųjų – kartą per dvi savaites.
Interneto svetaine daugiausiai naudojasi 25-45 amžiaus respondentai. Tarp nesinaudojančių 45 ir vyresnio amžiaus bedarbiai. Ši amžiaus grupė nemoka naudotis internetu, todėl reikėtų labiau juos mokyti ir motyvuoti naudotis LDB interneto svetaine.
Dauguma besinaudojančių interneto svetainės informacija teigiamai vertino šią paslaugą. 67 proc. teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, 30 proc. – pakanka iš dalies, 3 proc. – nepakanka. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, 6 proc. punktais padaugėjo LDB interneto svetainėje užsisakiusių paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimą į elektroninį paštą, 2007 m. jų buvo 24 proc.
Darbo biržos interneto svetaine daugiausiai naudojasi Kauno (90 proc.), Radviliškio (88 proc.), Marijampolės (79 proc.), Mažeikių (76 proc.), Trakų (73 proc.) Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai. Mažiausiai besinaudojančių Užimtumo tarnybos svetaine yra Druskininkų (39 proc.), Jonavos (38 proc.), Pakruojo (37 proc.), Kėdainių (33 proc.), Tauragės (28 proc.) Užimtumo tarnybose.

Dauguma bedarbių Užimtumo tarnyboje registruojasi dėl darbo paieškos, todėl bene svarbiausia tampa informacija apie laisvas darbo vietas. Panašiai kaip ir per praėjusią apklausą, 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti ir gerai vertina informaciją apie laisvų darbo vietų pateikimą. 22 proc. respondentų – patenkinti iš dalies. Šie rezultatai rodo, kad šiuolaikinių technologijų taikymas teikiant informavimo paslaugas pasitvirtina.

 
4 Pav. Informacijos pateikimas apie laisvas darbo vietas

 

 
5 Pav. Informavimas telefonu

Beveik pusė (48 proc.) respondentų nurodė, kad naudojasi paslauga „informavimas telefonu“. Lyginant su praėjusia apklausa, šis rodiklis padidėjo 3 punktais. Skambinantieji telefonu dažniausia domisi laisvomis darbo vietomis, registravimosi Užimtumo tarnyboje galimybėmis. 2008 metais bedarbiai, kurie domėjosi laisvomis darbo vietomis, sudarė 62 procentus visų besinaudojusių informavimo telefonu paslaugomis – tai šeštadaliu daugiau nei 2007 m. Registravimo Užimtumo tarnyboje klausimais telefonu konsultavosi 20 procento respondentų. Darbo rinkos programomis domėjosi 10 procento telefoninių paslaugų naudotojų. Apie įsidarbinimo užsienyje galimybes teiravosi 5 procento telefoninių paslaugų naudotojų, arba perpus mažiau nei 2007 m. (buvo 11 proc.). Įvairiais kitais klausimais informacijos ieškojo 3 procento telefoninių paslaugų naudotojų.

 

Įsidarbinimo plano pagrindinis tikslas – įsidarbinimas arba bedarbio konkurencinių galimybių darbo rinkoje didinimas – įgyti paklausią profesiją, įsidarbinti. Vis daugiau skiriant dėmesį įsidarbinimo plano kokybei, respondentai pajunta, kad jis padeda laipsniškai artėti prie galutinio tikslo – įsidarbinimo.
Veiksminga priemonė didinant bedarbių užimtumą yra bedarbio įsidarbinimo individualaus plano sudarymas. Kad įsidarbinimo planas naudingas ir padeda ieškoti darbo pasisakė 77 proc. apklaustųjų, 11 proc. – nesuprato jo paskirties, 10 proc. apklaustųjų pareiškė, kad toks planas nėra reikalingas. Verta paminėti, kad nors ir nežymiai, tačiau lyginant su 2007 m. rezultatais, sumažėjo asmenų teigiamai vertinančių šio plano sudarymo veiksmingumą.
Reikėtų pabrėžti, kad ne visi bedarbiai supranta įsidarbinimo plano paskirtį, todėl būtina konkrečiai paaiškinti, kodėl bedarbiui jis yra naudingas.

 
6 Pav. Įsidarbinimo plano vertinimas


PASLAUGOS


7 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Anketoje respondentai buvo paprašyti įvertinti jiems pasiūlytas Užimtumo tarnybos paslaugas ir jų kokybę.
Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto/ tarpininko darbas (97 proc.), Užimtumo tarnyba internete (95 proc.), viešieji darbai (93 proc.), pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimas elektroniniu paštu (92 proc.), SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas (92 proc.).
Prasčiau bedarbiai vertino įsidarbinimo planą (19 proc.) ir konsultacijas grupėse (11 proc.).
Įvertinus apklausos apie suteiktų paslaugų kokybę rezultatus, galima teigti, kad didžioji dauguma bedarbių, kurie dalyvavo priemonėse, suteiktas Užimtumo tarnybos paslaugas vertina palankiai.

IŠVADOS

Ši apklausa, kaip ir praėjusioji, parodė, kad daugiausia informacijos respondentai gauna, tiesiogiai bendraudami su tarpininkais ir konsultantais, o taip pat patys susiranda reikalingą informaciją Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose, informaciniuose – konsultaciniuose kabinetuose, naudodamiesi savarankiška informacijos paieškos sistema SIP. Akivaizdu, kad lyginant su kitomis apklausomis, respondentų informacijos paieškos sritys prasiplėtė. 92 proc. respondentų teigė, kad jie yra gerai informuojami apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Tai rodo, kad nuolatinis informavimo paslaugų tobulinimas davė teigiamų rezultatų.
Bedarbiai dažniau naudojasi informacija LDB internetinėje svetainėje www.uzt.lt. Kas antras apklaustas bedarbis naudojasi LDB interneto svetainės informacija. Lyginant su praeitų metų apklausų rezultatais daugiau bedarbių, kurie šia informacija naudojosi kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites iki 80 proc. (2007 m. – 68 proc.). Taip pat daugėja LDB interneto svetainėje užsisakiusių paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimą į elektroninį paštą.
Populiariausios šios bedarbiams teikiamos paslaugos: konsultanto / tarpininko darbas, Užimtumo tarnyba internete, viešieji darbai, pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimas elektroniniu paštu ir SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas. Mažesnio įvertinimo sulaukė įsidarbinimo plano sudarymas, konsultavimas grupėse ir neformalusis švietimas.

Absolventų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje, apklausa 2008 m.

Norėdami įvertinti Užimtumo tarnybos veiklą ir efektyvinti teikiamas paslaugas bedarbiams, 2008 metų vasario/lapkričio mėnesiais tiesioginiais interviu teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo atliktas bedarbių nuomonės tyrimas apie suteiktų paslaugų kokybę.

Apklausos tikslas – suteiktų paslaugų kokybės tyrimas ir jų gerinimo priemonių numatymas atsižvelgiant į apklausos rezultatus.

Temos aktualumas – reguliariai stebėti, kokių paslaugų bedarbiai pageidauja, ir operatyviai modifikuoti veiklą atsižvelgiant į kintančius poreikius.

Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos

 
1 Pav. Respondentų pasiskirstymas

Siekiant 90 proc. apklausos rezultatų patikimumo 2008 m. buvo apklausti 8143 bedarbiai.

  • Kas antra apklausoje dalyvavo moteris.
  • Kaimo gyventojai sudarė 44 proc.
  • Kas šeštas apklausoje dalyvavo vyresnis nei 55 amžiaus bedarbis.
  • Kas šeštas bedarbis Užimtumo tarnyboje buvo registruotas ilgalaikis bedarbis (nedarbo trukmė daugiau nei 12 mėnesių).
  • Vienas iš dešimties buvo jaunesnis nei 25 m. amžiaus.

Darbo biržos paslaugų vertinimas

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, ar klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, yra pakankamai gerai apie jas informuoti. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja juos apie teikiamas paslaugas ir ar informacijos yra pakankamai. Devyni iš dešimties apklaustųjų atsakė, kad yra gerai informuojami apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Lyginant su ankstesniais metais, gerai vertinančių informavimą apie Užimtumo tarnybos paslaugas vis daugėja, todėl, galima teigti, kad informavimo apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas kokybė gerėja.


2 pav. Informacijos pakankamumas Užimtumo tarnyboje

Geriausiai bedarbiai yra informuojami apie teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas informaciniuose susirinkimuose. Taip pat bedarbiai aktyviai ieško informacijos informaciniuose stenduose, kiek mažiau – Užimtumo tarnybos interneto svetainėje.

 
3 Pav. Interneto svetaines populiarumas

  • Kas antras apklausoje dalyvavęs bedarbis naudojasi internetine svetaine.
  • Keturi iš penkių bedarbių interneto svetaine naudojasi dažniau nei kartą per mėnesį.
  • Septyni iš dešimties bedarbiai teigia, kad informacijos interneto svetainėje pakanka.
  • Trečdalis apklaustų bedarbių internetinėje svetainėje buvo užsisakę paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus į el. paštą siuntimas.

Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.uzt.lt interneto svetainėje skelbiama informacija. Daugiau nei pusė ( 51 proc.) respondentų naudojasi informacija Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. Lyginant su praėjusiais metais išaugo besinaudojančių interneto svetaine skaičius.
LDB interneto svetainėje daugiausiai lankosi kartą per savaitę – 50 proc. respondentų, o 30 proc. apklaustųjų – kartą per dvi savaites.
Interneto svetaine daugiausiai naudojasi 25-45 amžiaus respondentai. Tarp nesinaudojančių 45 ir vyresnio amžiaus bedarbiai. Ši amžiaus grupė nemoka naudotis internetu, todėl reikėtų labiau juos mokyti ir motyvuoti naudotis LDB interneto svetaine.
Dauguma besinaudojančių interneto svetainės informacija teigiamai vertino šią paslaugą. 67 proc. teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, 30 proc. – pakanka iš dalies, 3 proc. – nepakanka. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, 6 proc. punktais padaugėjo LDB interneto svetainėje užsisakiusių paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimą į elektroninį paštą, 2007 m. jų buvo 24 proc.
Darbo biržos interneto svetaine daugiausiai naudojasi Kauno (90 proc.), Radviliškio (88 proc.), Marijampolės (79 proc.), Mažeikių (76 proc.), Trakų (73 proc.) Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai. Mažiausiai besinaudojančių Užimtumo tarnybos svetaine yra Druskininkų (39 proc.), Jonavos (38 proc.), Pakruojo (37 proc.), Kėdainių (33 proc.), Tauragės (28 proc.) Užimtumo tarnybose.

Dauguma bedarbių Užimtumo tarnyboje registruojasi dėl darbo paieškos, todėl bene svarbiausia tampa informacija apie laisvas darbo vietas. Panašiai kaip ir per praėjusią apklausą, 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti ir gerai vertina informaciją apie laisvų darbo vietų pateikimą. 22 proc. respondentų – patenkinti iš dalies. Šie rezultatai rodo, kad šiuolaikinių technologijų taikymas teikiant informavimo paslaugas pasitvirtina.

 
4 Pav. Informacijos pateikimas apie laisvas darbo vietas

 

 
5 Pav. Informavimas telefonu

Beveik pusė (48 proc.) respondentų nurodė, kad naudojasi paslauga „informavimas telefonu“. Lyginant su praėjusia apklausa, šis rodiklis padidėjo 3 punktais. Skambinantieji telefonu dažniausia domisi laisvomis darbo vietomis, registravimosi Užimtumo tarnyboje galimybėmis. 2008 metais bedarbiai, kurie domėjosi laisvomis darbo vietomis, sudarė 62 procentus visų besinaudojusių informavimo telefonu paslaugomis – tai šeštadaliu daugiau nei 2007 m. Registravimo Užimtumo tarnyboje klausimais telefonu konsultavosi 20 procento respondentų. Darbo rinkos programomis domėjosi 10 procento telefoninių paslaugų naudotojų. Apie įsidarbinimo užsienyje galimybes teiravosi 5 procento telefoninių paslaugų naudotojų, arba perpus mažiau nei 2007 m. (buvo 11 proc.). Įvairiais kitais klausimais informacijos ieškojo 3 procento telefoninių paslaugų naudotojų.

 

Įsidarbinimo plano pagrindinis tikslas – įsidarbinimas arba bedarbio konkurencinių galimybių darbo rinkoje didinimas – įgyti paklausią profesiją, įsidarbinti. Vis daugiau skiriant dėmesį įsidarbinimo plano kokybei, respondentai pajunta, kad jis padeda laipsniškai artėti prie galutinio tikslo – įsidarbinimo.
Veiksminga priemonė didinant bedarbių užimtumą yra bedarbio įsidarbinimo individualaus plano sudarymas. Kad įsidarbinimo planas naudingas ir padeda ieškoti darbo pasisakė 77 proc. apklaustųjų, 11 proc. – nesuprato jo paskirties, 10 proc. apklaustųjų pareiškė, kad toks planas nėra reikalingas. Verta paminėti, kad nors ir nežymiai, tačiau lyginant su 2007 m. rezultatais, sumažėjo asmenų teigiamai vertinančių šio plano sudarymo veiksmingumą.
Reikėtų pabrėžti, kad ne visi bedarbiai supranta įsidarbinimo plano paskirtį, todėl būtina konkrečiai paaiškinti, kodėl bedarbiui jis yra naudingas.

 
6 Pav. Įsidarbinimo plano vertinimas


PASLAUGOS


7 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Anketoje respondentai buvo paprašyti įvertinti jiems pasiūlytas Užimtumo tarnybos paslaugas ir jų kokybę.
Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto/ tarpininko darbas (97 proc.), Užimtumo tarnyba internete (95 proc.), viešieji darbai (93 proc.), pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimas elektroniniu paštu (92 proc.), SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas (92 proc.).
Prasčiau bedarbiai vertino įsidarbinimo planą (19 proc.) ir konsultacijas grupėse (11 proc.).
Įvertinus apklausos apie suteiktų paslaugų kokybę rezultatus, galima teigti, kad didžioji dauguma bedarbių, kurie dalyvavo priemonėse, suteiktas Užimtumo tarnybos paslaugas vertina palankiai.

IŠVADOS

Ši apklausa, kaip ir praėjusioji, parodė, kad daugiausia informacijos respondentai gauna, tiesiogiai bendraudami su tarpininkais ir konsultantais, o taip pat patys susiranda reikalingą informaciją Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose, informaciniuose – konsultaciniuose kabinetuose, naudodamiesi savarankiška informacijos paieškos sistema SIP. Akivaizdu, kad lyginant su kitomis apklausomis, respondentų informacijos paieškos sritys prasiplėtė. 92 proc. respondentų teigė, kad jie yra gerai informuojami apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. Tai rodo, kad nuolatinis informavimo paslaugų tobulinimas davė teigiamų rezultatų.
Bedarbiai dažniau naudojasi informacija LDB internetinėje svetainėje www.uzt.lt. Kas antras apklaustas bedarbis naudojasi LDB interneto svetainės informacija. Lyginant su praeitų metų apklausų rezultatais daugiau bedarbių, kurie šia informacija naudojosi kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites iki 80 proc. (2007 m. – 68 proc.). Taip pat daugėja LDB interneto svetainėje užsisakiusių paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimą į elektroninį paštą.
Populiariausios šios bedarbiams teikiamos paslaugos: konsultanto / tarpininko darbas, Užimtumo tarnyba internete, viešieji darbai, pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus siuntimas elektroniniu paštu ir SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas. Mažesnio įvertinimo sulaukė įsidarbinimo plano sudarymas, konsultavimas grupėse ir neformalusis švietimas.

Bedarbiams teikiamų Užimtumo tarnybos paslaugų vertinimas 2008 m. I pusm.

Siekdami gerinti bedarbiams teikiamų paslaugų kokybę, teritorinių darbo biržų darbuotojai anketinės apklausos būdu 2008 m. I pusmetyje (vasario mėnesį) atliko bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimo apklausą. Buvo apklausti 4076 ieškantys darbo asmenys, iš jų: 

• 60 proc. – apklaustųjų sudarė moterys. 
• 8 proc. – jaunuoliai iki 25 m. amžiaus. 
• 16 proc. – vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys. 
• 56 proc. – miesto gyventojai. 
• 7 proc. – ilgalaikiai bedarbiai Užimtumo tarnyboje registruoti ilgiau nei 1 metus. 

Trys iš keturių (75 proc.) apklaustų bedarbių į teritorines Užimtumo tarnybas kreipėsi pakartotinai ir maždaug kas ketvirtas bedarbis registruotas naujai. Pusė apklaustų bedarbių (48 proc.) turėjo vidurinį išsilavinimą, 14 proc. – profesinį, 21 proc. – aukštesnįjį, 10 proc. – pagrindinį išsilavinimą. 
Parinkta respondentų struktūra atitinka Užimtumo tarnyboje įregistruotų bedarbių struktūrinę sudėtį pagal lytį, amžiaus struktūrą bei gyvenamąją vietą.

                                                 

Darbo biržoje gaunama pakankamai informacijos 

Daugiausia naudojasi šiomis Užimtumo tarnybos paslaugomis: 
• Bendraudami su tarpininku/ konsultantu ( 99 proc.). 
• Informaciniame susirinkimuose (91 proc.). 
• Darbo biržos informaciniame stende ( 88 proc.). 
• Informaciniuose – konsultaciniame centre ( 83 proc.). 
• Savarankiškos informacijos paieškos centre (SIP) (63 proc.). 

Atlikta apklausa parodė, jog nevisiems bedarbiams pakanka jaunimo centruose (6 proc.), internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje (6 proc.), konsultuojantis telefonu (6 proc.). 

Bedarbiai patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis 

   

   

Klausimas „Ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė“ leidžia įvertinti suteiktų paslaugų kokybę. Dauguma respondentų Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybe buvo patenkinti (78 proc.). Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, patenkinamumas vis auga (2007 I pusm. 75,2 proc., 2006 m. I pusm. 74 proc.). Atitinkamai mažėja respondentų, kurių paslaugų kokybė netenkina (2008 m. I pusm. 0,2 proc., 2007 m. I pusm. 0,7 proc., 2006 m. I pusm. 0,7 proc.).

   

 

   

Darbo biržos paslaugų spektras vis labiau plečiasi, todėl labai svarbu, ar klientai, kurie turi galimybę jomis naudotis, pakankamai gerai apie jas informuoti. Šiam tikslui pasiekti, respondentų buvo pasiteirauta, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja juos apie teikiamas paslaugas. Didžioji dalis respondentų informavimo liko patenkinti ir vertino „gerai“ (91 proc.), o 9 proc. – patenkinamai. Galima teigti, kad informavimo apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas kokybė gerėja, nes pernai buvo 0,8 proc. respondentai, kurie paslaugas vertino „blogai“, o 2008 m. I pusm. blogai vertinančių buvo 0,1 proc. Lyginant su praeitos apklausos rezultatais, gerai vertinančių Užimtumo tarnybos informavimą apie Užimtumo tarnybos paslaugas respondentų skaičius išaugo nuo 86 iki 91 proc.

Kadangi dauguma bedarbių Užimtumo tarnyboje registruojasi dėl darbo paieškos, bene svarbiausia tampa informacija apie laisvas darbo vietas. Patenkinti informacija apie laisvas darbo vietas buvo 77 proc. respondentų, kas penktas respondentas – iš dalies patenkinti. Šie rezultatai rodo, kad šiuolaikinių technologijų taikymas informavimo paslaugų teikime duoda laukiamų rezultatų. 

Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje www.uzt.lt skelbiama informacija 2008 m. I pusm. naudojosi beveik pusė apklaustųjų (palyginus su tuo pačių 2007 m. laikotarpiu skaičius nepakito). 
Šiuo adresu veikia darbo paieškos – pasiūlos sistema, kurioje galima pasiūlyti darbą ir jo ieškoti. 65 proc. respondentų, pasinaudojusių interneto svetainės paslauga, teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą pakanka.

    

   

   

   

Respondentai vis dažniau informacijos ieško internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje 

Respondentai vis dažniau ieško informacijos internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje: 47 proc. apklaustųjų atsakė, kad internetiniame puslapyje pateikta informacija naudojasi kartą per savaitę ir dažniau (praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo 15 proc. mažiau), 31 proc. – kartą per dvi savaites, 22 proc. – kartą per mėnesį arba rečiau. Du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų, besinaudojantis interneto svetaine, teigė, kad jie randa pakankamai reikiamos informacijos, trečdalis (32 proc.), kad pakanka iš dalies. Reikėtų paminėti, jog palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, manančių, kad informacijos internetinėje svetainėje pakanka sumažėjo 7 proc. punktais, tai galėjo nulemti, tai, jog bedarbiai dažniau naudojasi informacija esančia internetinėje svetainėje.

   

   

   

Informavimo telefonu paslauga naudojosi 45 proc. apklaustų bedarbių. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, jų padaugėjo 1 proc. punktu. Daugiausia besinaudojantys šia paslauga teiravosi apie laisvas darbo vietas (62 proc.). Šios informacijos besiteiraujančių išaugo 16 proc. Penktadalis respondentų telefonu teiraujasi registravimosi Užimtumo tarnyboje klausimais. 

   

   

Įsidarbinimo planas – tai bedarbio strateginis veiklos planas, kuris sudaromas kartu su tarpininku – konsultantu, aptariant žingsnius, lemiančius sėkmingą įsidarbinimą. Vertindami įsidarbinimo planą, 77 proc. respondentų pripažino, kad jis naudingas, nes padeda ieškoti darbo, 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems įsidarbinimo plano paskirtis nėra aiški, o 10 proc. respondentų mano, kad toks planas nereikalingas. 

   

   

Darbo biržos teikiamų paslaugų kokybę bedarbiai vertina gerai 

Norint įvertinti Užimtumo tarnybos paslaugų kokybę, respondentų buvo prašoma atsakyti, kokiomis Užimtumo tarnybos paslaugomis jie naudojosi ir kaip įvertino suteiktų paslaugų kokybę. 

Daugiausiai respondentų nurodė, jog naudojasi šiomis paslaugas: 
• Konsultanto/tarpininko individualus darbas (99 proc.). 
• Įsidarbinimo plano sudarymas ( 97 proc.). 
• Konsultavimas grupėse ( 68 proc.). 
• Užimtumo tarnyba internete (47 proc.). 
• Viešieji darbai (44 proc.). 

Apibendrinus duomenis išaiškėjo, kad respondentai mažiausiai naudojasi pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus el. paštu siuntimas (84 proc. nesinaudoja). 


Siekiant sužinoti, kaip respondentai vertina Užimtumo tarnybos paslaugas buvo pasiteirauta jų, apie teikiamas paslaugas. Devyni iš dešimties respondentų teikiamas Užimtumo tarnybos paslaugas vertino „gerai“, 9 proc. – „patenkinamai“, o „blogai“ paslaugas vertinančių, buvo tik 1 proc. Palankiausiai Darbo biržos klientai vertina konsultantų/tarpininkų individualų darbą su klientu (97 proc. vertina gerai). Taip pat gerai respondentai vertina Užimtumo tarnyba internete (94 proc.), viešuosius darbus bei SMS žinučių į mobilųjį telefoną siuntimą (po 92 proc.). Respondentai blogai vertina šias Užimtumo tarnybos paslaugas: įsidarbinimo plano sudarymas (2,1 proc.), įdarbinimas subsidijuojant (1,7 proc.) ir neformalų švietimą (1,6 proc.). 
Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, padaugėjo LDB internetinėje svetainėje užsisakiusių paslaugą – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus į elektroninį paštą siuntimą, 2008 m. I pusm. jų buvo 16,3 proc. (padaugėjo 2,7 proc. punktais). Taip pat išaugo ir užsisakančių SMS žinutes į mobilųjį telefoną 2008 m. I pusm. – 40,5 proc. (2007 I pusm. 29,3 proc.). 
Apklausoje dalyvavę respondentai pateikė pasiūlymus Užimtumo tarnybos paslaugoms gerinti. Neįgalieji asmenys nurodė, jog pageidautų daugiau darbo vietų neįgaliesiems, nemažai asmenų nurodė, jog pageidautų išsamesnės informacijos konsultuojantis telefonu. Bedarbiai pageidauja daugiau skelbimų apie laisvas darbo vietas, taip pat daugiau aktyvių priemonių vyresnio amžiaus žmonėms (t.y. virš 50 m. amžiaus). Bedarbiams vis dar yra sunku naudotis elektroninėmis paslaugomis, todėl jie nurodė, jog pageidautų aiškesnės informacijos ar paaiškinimo kaip geriau naudotis elektroninėmis paslaugas, ar kaip naudotis internetu. Bedarbiai taip pat pageidavo daugiau ir įvairesnių mokymo kursų, taip pat pageidavo, kad tarpininkai daugiau laiko skirti pokalbiams su jais ir kt. 

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS 

• Daugiausia informacijos apie teikiamas paslaugas bedarbiai gauna bendradarbiaudami su savo tarpininku ar konsultantu, Užimtumo tarnybos informaciniuose stenduose bei informacijos ir konsultacijų centruose. 
• Informavimą apie teikiamas paslaugas gerai vertino 91 proc. ieškančių darbo asmenų. 
• Informacijos apie laisvas darbo vietas pateikimo būdai tenkino 77 proc., o iš dalies tenkino 22 proc. apklaustų bedarbių. 
• Bedarbių dalis, besinaudojančių informacija Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje, palyginus su 2007 m. I pusmečiu nepakito, tačiau išaugo besinaudojančių dažnumas. Kartą per savaite Užimtumo tarnybos internetine svetaine naudojasi beveik pusė respondentų (2007 m. I pusm. buvo tik trečdalis), nežymiai, tačiau išaugo ir besinaudojančiu paslauga “ Informavimas telefonu“. 
• Daugiausiai naudojamos paslaugos 2008 m. I pusm. buvo: konsultanto/tarpininko individualus darbas, įsidarbinimo plano sudarymas ir konsultavimas grupėse. Mažiausiai respondentai naudojo šias Užimtumo tarnybos paslaugas: įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus el. paštu siuntimas. 
• Aštuoni iš dešimties bedarbių suprato įsidarbinimo plano reikšmę ir svarbą, jų nuomone, toks planas yra naudingas, nes padeda ieškoti darbo.

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimas 2007 m.

Apklausų tikslas – išsiaiškinti darbo rinkos priemonių ir Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę, sužinoti bedarbių nuomonę ir teikti jiems paslaugas, atsižvelgiant į jų pageidavimus.

Respondentai – teritorinėse Užimtumo tarnybose įregistruoti bedarbiai. 2007 metais teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo registruota daugiau nei 16 tūkstančių bedarbių. Buvo apklausta 8713 asmenų. moterys sudarė 61 proc. apklaustųjų, kaimo gyventojai – 45 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 23 proc., asmenys, vyresni nei 55 m . ir daugiau – 16 proc. ir jaunimas (iki 25 m .) – 11 proc. Parinkta respondentų struktūra atspindi įregistruotų bedarbių struktūrinę sudėtį.

Trečdalis (31 proc.) apklaustų bedarbių turėjo profesinę kvalifikaciją, kas ketvirtas buvo įgijęs vidurinį, aukštesnįjį – 19 proc., aukštąjį – 6 proc. Likusi dalis respondentų (18 proc.) turėjo pagrindinį, pradinį arba neturėjo jokio išsilavinimą.

Pirmą kartą besiregistruojančių bedarbių dalis sudaro 26 proc., tuo tarpu 2006 m .. apklaustų bedarbių pirmą kartą besiregistruojančių buvo 23 proc. Antrą ir trečią kartą besiregistruojantys bedarbiai sudaro 58 proc. apklaustųjų, 2006 m . tokių bedarbių buvo 61. Ketvirtą ir daugiau kartų besiregistruojančių skaičius nepakito.

Daugiausia informacijos gaunama bendraujant su tarpininku/konsultantu (91 proc.) ir Užimtumo tarnybos informaciniame stende (75 proc.). Jau keletą metų iš eiles apklausose dalyvaujantys respondentai tarpininką/konsultantą nurodo kaip pagrindinį informacijos šaltinį. Teigti, kad pastaroji informacija vertinama geriausiai.

Respondentų buvo pasiteirauta, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja bedarbius apie teikiamas paslaugas. Daugiausiai respondentų vertino gerai – 87 proc.

Darbo biržos informavimo paslaugų kokybę gerai įvertino 87 proc. apklaustųjų, tai 22 proc. daugiau nei 2006 m ., todėl, galima teigti, kad informavimo apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas  kokybė gerėja.

   


Vienas iš aktualiausių bedarbių apklausos klausimų, ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė. Didžiąją daugumą (76 proc.) Užimtumo tarnybos paslaugos tenkino. Tik mažiau nei 1 proc. respondentų teigė, kad jų netenkina Užimtumo tarnybos paslaugų kokybė.

Dauguma į Užimtumo tarnybą kreipėsi, norėdami įsidarbinti, todėl informacija apie laisvas darbo vietas yra svarbiausia. Dauguma respondentų (78 proc.) šia paslauga liko patenkinti.

   

   

   

Tarp įvairių darbo paieškos būdų vis labiau populiarėja internetinė darbo paieška ir www.uzt.lt internetinėje svetainėje skelbiama informacija. 47 proc. (2006 m. – 42 proc.) respondentų teigė, kad jie naudojasi Užimtumo tarnybos svetainėje esama informacija. 17 proc. respondentų informacija esančia internetinėje svetainėje, naudojasi kartą per savaitę.

Interneto svetainėje veikia vieninga darbo paieškos – pasiūlos sistema, kurioje galima pasiūlyti darbą ir jo ieškoti. Dauguma besinaudojančių internetinės svetainės informacija, teigiamai vertina šią paslaugą. 35 proc. (2006 – 29 proc.) teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, 13 proc. – kad pakanka iš dalies. Pagausėjus interneto svetainės lankytojams, daugiau išaugo ir internetinės paslaugos – pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus į elektroninio paštą naudotojų skaičius (nuo 10 proc. iki 14 proc.).

Kas antras bedarbis naudojasi „Informavimo telefonu“ paslauga. Tyrimo duomenimis, naudojimasis „informavimas telefonu“paslauga lyginant su praėjusiais metais išaugo 6 proc.

 Daugiausiai klientai telefonu teiraujasi apie:

         laisvas darbo vietas (47 proc.);

         apie įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje sąlygas (24 proc.);

         pageidauja sužinoti apie darbo rinkos priemones (12 proc.);

         įsidarbinimo užsienyje galimybes (11 proc.).

   

   

   

Įsidarbinimo planas – tai bedarbio strateginis veiklos planas, kuris sudaromas kartu su tarpininku/ konsultantu, aptariant žingsnius, lemiančius sėkmingą įsidarbinimą. Įsidarbinimo planas naudingas ir padeda ieškoti darbo, teigė 80 proc. respondentų. 10 proc. apklaustųjų nesuprato jo paskirties.

Lyginant su praėjusio tyrimo duomenimis 2 proc. padidėjo respondentų, manančių, jog įsidarbinimo planas yra naudingas.

Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto/ tarpininko darbas (89 proc.), įsidarbinimo plano sudarymas (81 proc.), darbo klubai (58 proc.) ir verslo pagrindų kursai, pagalba sudarant verslo planą (45 proc.).

Išvados ir pokyčiai

Absoliuti dauguma (97,9 proc.) respondentų nurodė, kad juos tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė.

  Beveik visi respondentai nurodė, kad informacijos gauna pakankamai tiesiogiai bendraudami su tarpininku ar konsultantu (apie 98 proc. respondentų).

  Auga besinaudojančių internetine LDB svetaine bedarbių skaičius, ir  daugumai informacijos pakanka.

  Daugiau bedarbių naudojasi paslauga „Informavimas telefonu“.

  Absoliučią daugumą respondentų tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė, informacijos apie laisvas darbo vietas pateikimo būdai, informuotumas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas.

  proc. respondentų teigė, kad Įsidarbinimo planas yra naudingas.

  Populiariausios bedarbiams Užimtumo tarnybos paslaugos šios: Konsultanto/tarpininko, individualus darbas, įsidarbinimo plano sudarymas ir darbo klubai.

  Mažiau populiarios – Užimtumo tarnyba internete, SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas, pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus elektroniniu paštu siuntimas.

Darbdavių apklausos

Darbdavių pasitenkinimo Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatai 2014 m.

Užimtumo tarnyba, siekdama kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius ir tobulinti savo veiklą, 2014 m. pabaigoje atliko darbdavių apklausą. Jos tikslas – sužinoti darbdavių nuomonę apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir jų kokybę bei išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbdaviai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, taip pat numatyti priemones, kurios pagerintų teikiamų paslaugų kokybę, tobulinti sąveiką su darbdaviais, atsižvelgiant į kintančius jų poreikius.

Darbdavių nuomonės tyrimas buvo atliktas anketavimo būdu, apklausiant darbdavius telefonu, elektroniniu paštu, darbdavių apsilankymo teritorinėje Užimtumo tarnyboje metu bei tikslinių vizitų pas darbdavius metu.

2014 metų pabaigoje Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus nuolatinius ryšius palaikė su 70 tūkst. šalies darbdavių. Siekdami išsiaiškinti, kaip darbdaviai vertina teikiamų paslaugų kokybę, darbo biržų darbuotojai per 2014 m. lapkričio mėnesį apklausė 4067 darbdavius. Iš apklaustų darbdavių 11 proc. veikė žemės ūkyje, 17 proc. – pramonėje, 10 proc. – statyboje, 62 proc. – paslaugų sektoriuje. Daugumoje (44 proc.) apklaustų darbdavių dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų, 27 proc. – mažiau nei 10 darbuotojų.

Dauguma darbdavių ieškodami darbuotojų pirmenybę teikė Užimtumo tarnybos tarpininkavimu

image

1 pav. Dažniausiai naudojami darbuotojų paieškos būdai (proc.)

Ieškodami darbuotojų 81 proc. darbdavių vienu metu derina kelis kandidatų paieškos būdus. Darbuotojų paieška tarpininkaujant Užimtumo tarnybai išlieka dažniausiai apklaustų darbdavių naudojamu darbuotojų apsirūpinimo būdu – jį 2014 metais naudojo 86 proc. respondentų (per metus jų skaičius padidėjo 3 proc. punktais). 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie darbuotojais apsirūpina darbuotojui asmeniškai kreipiantis į įmonę (tai 5 proc. punktais daugiau nei 2013 metais). Lyginant su 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, 5 proc. išaugo darbdavių dalis, kurie naudojasi nemokama ieškančių darbo asmenų duomenų baze, prieinama internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje. Dabar tai sudaro 31 proc. Pagal reklaminius skelbimus spaudoje ir internete darbuotojų ieškojusių bei privačių įdarbinimo agentūrų paslaugomis besinaudojančių darbdavių dalis, lyginant su 2013 metais, nepakito.

Darbdaviai gerai vertina Užimtumo tarnybos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybę

Absoliuti dauguma apklaustų darbdavių, kurie naudojosi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, jas įvertino gerai. Informavimo paslaugas gerai įvertino 94 proc. respondentų, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas – 91 proc., galimybę laisvas darbo vietas skelbti telefonu 8-700-55155 – 87 proc.

Informavimo ir tarpininkavimo paslaugomis naudojosi atitinkamai 96 proc. ir 93 proc. apklaustų darbdavių. Galimybe laisvas darbo vietas skelbti telefonu 8-700-55155 pasinaudojo tik 29 proc. respondentų.

81 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad įregistravę laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje, reikiamu (pageidaujamu) laiku gavo reikalingą darbuotoją. Tai yra net 5 proc. punktais daugiau nei 2013 metais.

Dauguma (57 proc.) respondentų, kurie nesinaudojo Užimtumo tarnybos darbo rinkos paslaugomis, teigė, kad neturėjo poreikio kreiptis į Užimtumo tarnybą, o likusi dalis respondentų patys sėkmingai vykdė darbuotojų paieškas.

Auga elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių darbdavių skaičius

Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis naudojosi 59 proc. apklaustų darbdavių. Tai yra net 7 proc. punktais daugiau nei 2013 metais.

image

2 pav. Naudojimasis elektroninėmis paslaugomis (proc.)

Vidutiniškai, apie 97 proc. visų apklaustų darbdavių, kurie naudojosi Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis, jas įvertino gerai. Kaip ir pastaraisiais metais, populiariausios elektroninės paslaugos išlieka darbo vietų skelbimų įvedimas bei darbuotojų paieška – jas pasirinko apie 91 proc. respondentų, naudojusių elektronines paslaugas.

Absoliuti dauguma (89 proc.) apklaustų darbdavių, kurie nesinaudojo elektroninėmis paslaugomis teigė, kad neturėjo poreikio jomis naudotis, o likę respondentai susidūrė su įvairiomis problemomis (trūko kompiuterių naudojimo įgūdžių, neturėjo techninių galimybių ar trūko informacijos apie e. paslaugų naudojimą).

Darbdavių nuomonė apie bendro Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektro kokybę nekito

Kaip ir praėjusiais metais, didžioji dauguma (84 proc.) apklaustų darbdavių bendrą Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektrą vertino gerai. Tiek pat (84 proc.) darbdavių manė, kad Užimtumo tarnybos darbuotojų kompetenciją yra aukšta, o likusi dalis respondentų Užimtumo tarnybos darbuotojų kompetenciją įvertino vidutiniškai. 88 proc. apklaustų darbdavių Užimtumo tarnybos patalpas įvertino kaip tinkamas paslaugoms teikti.


Vertinant darbdavių pasitenkinimo Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatus išryškėjo šios tendencijos:

· Darbuotojų paieška tarpininkaujant Užimtumo tarnybai išlieka dažniausiai apklaustų darbdavių naudojamu darbuotojų apsirūpinimo būdu – jį naudojo 86 proc. respondentų (3 proc. punktais daugiau nei 2013 metais);

· Ieškodami darbuotojų 81 proc. darbdavių vienu metu derina kelis kandidatų paieškos būdus;

image

3 pav. Darbo biržos paslaugų kokybės vertinimas (proc.)

· Absoliuti dauguma apklaustų darbdavių, kurie naudojosi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, jas įvertino gerai: informavimo paslaugas gerai įvertino 94 proc. respondentų, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas – 91 proc., galimybę laisvas darbo vietas skelbti telefonu 8-700-55155 – 87 proc.;

· 81 proc. apklaustų darbdavių reikiamu laiku gavo reikalingą darbuotoją (5 proc. punktais daugiau nei 2013 metais);

· Per metus Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių darbdavių skaičius išaugo nuo 52 proc. iki 59 proc.;

· Populiariausios elektroninės paslaugos išlieka darbo vietų skelbimų įvedimas bei darbuotojų paieška – jas pasirinko apie 91 proc. respondentų, naudojusių elektronines paslaugas;

· 84 proc. apklaustų darbdavių bendrą Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų spektrą vertino gerai;

· 84 proc. repondentų manė, kad Užimtumo tarnybos darbuotojų kompetenciją yra aukšta;

· 88 proc. apklaustų darbdavių Užimtumo tarnybos patalpas įvertino kaip tinkamas paslaugoms teikti;

· Dažniausiai darbdaviai Užimtumo tarnybos paslaugomis nesinaudoja, nes neturi poreikio arba geba darbuotojų surasti savarankiškai, tačiau elektroninių paslaugų vartotojai vis dar susiduria su problemomis (trūksta kompiuterių naudojimo įgūdžių, nėra techninių galimybių ar trūksta informacijos apie e. paslaugų naudojimą).

2012 m. darbdaviams teiktų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

Užimtumo tarnyba, siekdama kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius ir tobulinti savo veiklą, 2012 m. pabaigoje atliko darbdavių apklausą.

Apklausos tikslas. Sužinoti darbdavių nuomonę apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir jų kokybę bei išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbdaviai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, taip pat numatyti priemones, kurios pagerintų teikiamų paslaugų kokybę.

Tyrimo aktualumas. Sąveikos su darbdaviais tobulinimas, atsižvelgiant į kintančius poreikius.

Tyrimo atlikimo būdas. Darbdavių nuomonės tyrimas buvo atliktas anketavimo būdu, apklausiant darbdavius telefonu, elektroniniu paštu, darbdavių apsilankymo teritorinėje Užimtumo tarnyboje metu bei tikslinių vizitų pas darbdavius metu.

Tyrimo apimtis ir patikimumas. 2012 metų pabaigoje Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus nuolatinius ryšius palaikė su 76,2 tūkst. šalies darbdavių. Siekdami išsiaiškinti, kaip darbdaviai vertina teikiamų paslaugų kokybę, darbo biržų darbuotojai per 2012 m. lapkričio mėnesį apklausė 4035 darbdavius, (apklausos rezultatų patikimumas – 90 proc.) iš jų: – 14 proc. – valstybinio sektoriaus, – 86 proc. – privataus sektoriaus. Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal veiklos šakas: – 12 proc. – žemės ūkio, – 18 proc. – pramonės, – 11 proc. – statybos, – 59 proc. – paslaugų sferos.

 

1 pav. Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal dydį

 

Dauguma darbdavių ieškodami darbuotojų pirmenybę teikė Užimtumo tarnybos tarpininkavimui

Ieškodami darbuotojų darbdaviai vienu metu taiko kelis kandidatų paieškos būdus. Darbuotojų paieška tarpininkaujant Užimtumo tarnybai išlieka dažniausiai darbdavių naudojamu darbuotojų apsirūpinimo būdu – per metus jų skaičius padidėjo 4 procentiniais punktais. 70 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie darbuotojais apsirūpina darbuotojui asmeniškai kreipiantis į įmonę. Lyginant su 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 1 proc. išaugo darbdavių dalis, kurie naudojasi nemokama ieškančių darbo asmenų duomenų baze, prieinama internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje. Dabar tai sudaro 29 proc. Pagal reklaminius skelbimus darbuotojus surado 26 proc. darbdavių. 1 proc. sumažėjo (dabar 3 proc.) darbdavių dalis, kurie naudojosi įdarbinimo agentūrų paslaugomis. Apklausa parodė, kad stengdamiesi apsirūpinti kvalifikuota darbo jėga, dalis darbdavių naudoja kelis darbuotojų paieškos būdus.

90 proc. darbdavių naudojasi Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo ir kitomis paslaugomis (skelbia laisvas darbo vietas, dalyvauja darbo mugėse parenkant darbuotojus, kreipiasi dėl aktyvių darbo rinkos priemonių ir kt.).

Darbo biržos tarpininkavimo paslaugomis nesinaudoja 10 proc. visų respondentų. Pagrindinė priežastis kodėl nesinaudoja – nebuvo poreikio kreiptis (naujų darbuotojų nereikėjo).

2 pav. Darbdavių naudojami kandidatų paieškos būdus

 

Apklausa parodė, kad daugėjo darbdavių, kurie naudojosi elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis (2011m. naudojosi 51 proc. darbdavių, 2010 m. 49 proc.). 2012 metais 52 proc. apklaustų darbdavių nurodė, kad naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir jas vertina gerai.

Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos (Vilniaus TDB Širvintų sk., Klaipėdos TDB Klaipėdos sk., Plungės TDB Mažeikių sk., Kauno TDB Kauno m. sk.,Vilniaus TDB Vilniaus m. sk. ir Panevėžio TDB Pasvalio sk.) darbdaviai daugiausiai naudojasi elektroninėmis paslaugomis.

Elektroninių paslaugų naudojimo dažnumas mažai keitėsi: 50,8 proc. apklaustų darbdavių į Užimtumo tarnybą kreipėsi vieną, du kartus per metus. Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis darbdaviai dažniausiai naudojasi vieną, du kartus per metus (53 proc. apklaustųjų).

3 pav. Darbdavių naudojimosi Užimtumo tarnybos tarpininkavimo ir kitomis paslaugomis dažnumas

Darbdaviams vis sudėtingiau rasti reikiamą darbuotoją

4 pav. Darbdavių naudojimosi Užimtumo tarnybos

tarpininkavimo ir kitomis paslaugomis dažnumas

86 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad tarpininkaujant Užimtumo tarnybai į registruotą laisvą darbo vietą reikalingas darbuotojas buvo pasiūlytas laiku. Pastebima tendencija, jog mažėja darbdavių, kurie registravę laisvą darbo vietą reikiamu laiku gavo įmonės poreikius bei kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį darbuotoją. Lyginant su 2011 m. atliktu tyrimu, jų sumažėjo 2 procentiniais punktais. Atitinkamai daugėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo vėliau.

Respondentų, kurie reikalingo darbuotojo iš viso negavo, skaičiaus padidėjimas nėra žymus.

Galima daryti prielaidą, kad reikiamų darbuotojų negavimą laiku sąlygojo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl rasti reikiamą darbuotoją darbdaviams tampa vis sudėtingiau. Dar viena priežastis yra kai kurių darbo vietų žema kokybė ir mažas atlyginimas. Vienas iš būdų šių problemų sprendimui yra efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas.

Ilgiau neužpildomos darbo vietos buvo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, siuvėjams, inžinieriams technologams, pardavimo vadybininkams, gydytojams.

Dažniausiai darbdaviai skelbdavo laisvas darbo vietas ir jas redaguodavo, beveik kas antras respondentas užsisakė El. pašto žinutes apie tinkamus kandidatus turimai darbo vietai.

1 lentelė: elektroninių paslaugų vertinimas (proc.)

Paslauga

Naudojasi

Įvertinimas

Gerai

Blogai

Darbo vietų skelbimų įvedimas bei redagavimas

86,7

99,4

0,6

El. pašto žinučių apie tinkamus kandidatus turimai darbo vietai užsakymas

42,3

99,4

0,6

Elektroninio pranešimo kandidatui nusiuntimas

32,8

98,8

1,2

Užimtumo tarnybos internetinės svetainės naujienų užsisakymas

28,1

99,8

0,2

Darbo mugės užsakymas

26,0

99,8

0,2

Prašymų dirbti užsieniečiams pateikimas

5,6

93,5

6,5


Informavimas apie Užimtumo tarnybos galimybes ir tarpininkavimas įdarbinant – reikalingiausios paslaugos darbdaviams

Dažniausiai respondentai naudojosi Užimtumo tarnybos teikiamomis informavimo paslaugomis, tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Lyginant su praėjusios apklausos duomenimis, paslaugų vertinimai beveik nesikeitė – respondentų vertinimai išliko aukšti. Kiek žemiau įvertintos liko tik Senjorų banko, užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje, Pagalbą grupės darbuotojų atleidimo atveju paslaugos. Mažiau teigiamai įvertino taip pat ir darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo paslaugą.


5 pav. Darbo biržos paslaugų populiarumas

Darbo biržos darbuotojai vizitų ar įvairių susitikimų metu ypatingą dėmesį skiria darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Kad tai labai aktualu darbdaviams – patvirtino atliktas tyrimas: keletas metų iš eilės informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas išlieka populiariausias ir reikalingiausias. Šiomis paslaugomis 2012 m. naudojosi 100 proc., ir net 94 proc. respondentų šią paslaugą vertina gerai.

Atlikta apklausa patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, įgyvendinime.


Profesinio mokymo paslaugos tenkina ne visus darbdavius

Siekiant parengti tinkamus darbuotojus pagal darbdavių poreikį, aktualu žinoti jų nuomonę apie parengtų specialistų teorinį ir praktinį parengimą. Kaip ir ankstesnėse apklausose taip ir 2012 m. darbdaviai teigė, kad teorinį parengimą jie vertina geriau nei praktinį.

 

Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą, nes 37 proc. praktinį mokymą įvertino ne gerai, o patenkinamai.

6 pav. Teorinio ir praktinio perkvalifikavimo vertinimas


Darbo biržos klientai patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis

7 pav. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas (proc.)

Didžioji dauguma apklaustų darbdavių (98 proc.) nurodė, kad juos tenkina ar iš dalies tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė bei specialistų kontaktai su įmonėmis. Daugiausiai darbdavių ir ateityje tikisi Užimtumo tarnybos pagalbos vykdant tinkamų darbuotojų paiešką, išsamiau išanalizuojant kokių kompetencijų reikia darbuotojams ir būtent jų parengimui bedarbiams.

 

Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad darbdavius tenkina darbo biržų siūlomų paslaugų spektras, kokybė, kontaktų palaikymo būdas ir dažnumas – darbdavių, kuriuos visiškai arba iš dalies tenkina Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos buvo 96 proc., t.y. 1 proc. daugiau nei 2011 metais. Darbdavių, 0,4 proc. – paslaugų kokybė netenkina, 3,1 proc. – nežino kaip vertinti.

Apibendrinus duomenis išaiškėjo:

  • Darbuotojų paieška tarpininkaujant Užimtumo tarnybai išlieka dažniausiai darbdavių naudojamu darbuotojų apsirūpinimo būdu.Užimtumo tarnybai tarpininkaujant dažniausiai darbuotojus susiranda 85 proc. šalies darbdavių.
  • Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas sąlygoja ilgesnę darbuotojų atrankos trukmę, todėl tampa vis sudėtingiau darbuotoją pasiūlyti pageidaujamu laiku.
  • Pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais.Toliau išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Mažiausiai populiarios paslaugos: užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje, pagalba grupės darbuotojų atleidimo atveju, senjorų bankas.
  • Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai. Apžvelgus apklausų rezultatus galima teigti, jog darbdaviai yra patenkinti Užimtumo tarnybos specialistų teikiamomis paslaugomis, kontaktų būdais bei dažnumu.
  • Labiausiai pageidaujama darbdavių paslauga ateityje išlieka Užimtumo tarnybos tarpininkavimas, įdarbinant tinkamus darbuotojus į laisvas darbo vietas, nemažėja finansinės paramos poreikis, integruojant į darbo rinką papildomai remiamus asmenis.
  • Darbdaviai teikė pasiūlymus kaip tobulinti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą – organizuojant bedarbių profesinį mokymą, siūlė numatyti išbandymo laikotarpį darbuotojui, pradedančiam darbinę veiklą pagal įgytą profesiją, steigiant naujas darbo vietas neįgaliesiems – keisti darbo vietų steigimo finansavimo mechanizmą.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimas, 2011 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius, aprūpinant juos tinkamais darbuotojais. 2011 m. lapkričio mėn. buvo vykdoma darbdavių apklausa dėl Darbo biržos teikiamų paslaugų kokybės vertinimo, siekiant plėsti darbdaviams teikiamų paslaugų apimtį, gerinti kokybę bei išsiaiškinti kaip darbdaviai naudojasi Darbo biržos teikiamomis paslaugomis. Apklausa buvo atliekama telefonu, elektroniniu paštu ir tiesioginio interviu būdu.

Apklausos tikslas – sužinoti darbdavių nuomonę apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir jų kokybę; išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbdaviai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokių naujų paslaugų darbdaviai pageidauja. Įvertinus apklausos rezultatus, numatyti priemones, kurios pagerintų teikiamų paslaugų darbdaviams kokybę.

RespondentaiApklausa buvo vykdoma tiesioginio interviu ir apklausos telefonu būdu buvo apklausti bendradarbiaujantys su Užimtumo tarnyba darbdaviai, pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant 90% rezultatų patikimumo, Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 3,8 tūkst. darbdavių, su kuriais yra palaikomi nuolatiniai ryšiai.

Tyrimo rezultatai

Respondentų tarpe pagal ekonominės veiklos rūšis daugumą sudarė įmonės teikiančios paslaugas (60 proc.) (žr. 2 pav.), pagal nuosavybės formą visos buvo privačios (žr. 1 pav.), pagal įmonėje dirbančiųjų skaičių – nuo 10 iki 49 žmonių (44 proc.) (žr. 3 pav.).

  

 

Apklausos dalyviai teigė, kad ieškodami tinkamų darbuotojų savo įmonei, jie daugiausia naudojosi Užimtumo tarnybos tarpininkavimo paslaugomis bei darbuotojui asmeniškai kreipiantis dėl darbo. Darbo biržos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis naudojasi per 80 proc. respondentų ir, lyginant su ankstesne apklausa 2010 m., tendencijos, beveik nesikeitė (žr. 4 pav.).

4 Pav. Įmonių apsirūpinimas darbuotojais būdai

Įdarbinimo tarpininkavimo ir kitomis įdarbinimo paslaugomis (skelbė laisvas darbo vietas, dalyvavo darbo mugėse parenkant darbuotojus, kreipėsi dėl aktyvių darbo rinkos priemonių ir kt.) naudojosi 89 proc. visų apklaustų darbdavių.

Kas antras darbdavys šiomis paslaugomis naudojasi 1 – 2 kartus per metus, kas trečias darbdavys 1 – 2 kartus per ketvirtį. Kas aštuntas 1 – 2 kartus per mėnesį.

Kokybiškas laisvų darbo vietų užpildymas – tai pagrindinis Užimtumo tarnybos veiklos tikslas. Viena iš pagrindinių Užimtumo tarnybos paslaugų, kuriomis naudojasi dauguma darbdavių – tai įdarbinimo tarpininkavimo paslaugos. Anketoje darbdaviai buvo paprašyti įvertinti šias paslaugas bei teikti pasiūlymus jų gerinimui. Darbdaviai nesinaudoję Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis teigė to nedarę, nes nebuvo poreikio kreiptis (naujų darbuotojų nereikėjo) (52 proc.), 13 proc. darbdavių abejojo ar Užimtumo tarnyba suras tinkamus darbuotojus.

5 pav. Ar laiku Užimtumo tarnyba pasiūlė tinkamą darbuotoją į laisvą darbo vietą (proc.)

Laiku padėti darbdaviui surasti tinkamą darbuotoją – nuolatinis Užimtumo tarnybos uždavinys ir rūpestis.  86 proc. darbdavių teigė, kad į laisvas darbo vietas, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai, laiku buvo pasiūlyti kandidatai (5 pav.). Šis rodiklis, lyginant su praėjusia apklausa beveik nepakito. Kad darbuotojas buvo pasiūlytas įdarbinti į laisvą darbo vietą vėliau, nei tikėtasi, manė 9 proc. respondentų. Tik 4 proc. respondentų teigė, kad tinkamas darbuotojas iš viso nebuvo rastas.  Pagrindinės priežastys: paklausiausių profesijų specialistų trūkumas darbo rinkoje, kai kurių darbo vietų žema kokybė ir mažas atlyginimas. Todėl, vienas iš šios problemos sprendimų, yra efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas.

6 pav. Elektroninių paslaugų populiarumas

Apklausa parodė, kad daugėjo darbdavių, kurie naudojosi elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis (2011m. naudojosi 51 proc. darbdavių, 2010 m. 49 proc.).

Populiariausios elektroninės paslaugos išlieka darbo vietų skelbimas internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje, el. pašto žinučių apie tinkamus kandidatus turimai darbo vietai užsakymas bei elektroninio pranešimo kandidatui nusiuntimas.

Darbdaviai nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis nurodė, kad jiems nebuvo poreikio naudotis elektroninėmis paslaugomis (77 proc.).

 

7 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Darbos biržos vizitų pas darbdavius ar įvairių akcijų metu skiria ypatingą dėmesį darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus, apklausa parodė, jog darbdaviai yra labai patenkinti tokia informacija. Respondentai taip pat gerai įvertino darbo centrų/informavimo – konsultavimo centrų paslaugas, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę, pagalbą grupinio atleidimo atveju, („gerai“ atsakė daugiau kaip 93 proc., pasinaudojusių šiomis paslaugomis). Mažiau teigiamai įvertino  darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo paslaugą (teigiamai įvertino 76 proc.).

Reikia pastebėti, kad darbdaviams paprasčiau kreiptis darbuotojo ir įregistruoti darbo vietą  nei ieškoti kandidatų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje. Darbo biržos paslauga Talentų bankas naudojosi tik 28 procento apklaustųjų  darbdavių, paslauga senjorų bankas naudojosi – 12 proc. dabdavių.

Darbo biržos misija darbdavių atžvilgiu yra padėti jiems apsirūpinti reikiama darbo jėga. Tam, kad tai įgyvendinti Užimtumo tarnyba teikia eilę paslaugų darbuotojų ieškantiems darbdaviams. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinime. Respondentai geriausiai įvertino šias aktyvios politikos priemones („gerai“ atsakė apklaustieji, kurie naudojosi šiomis paslaugomis): darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, Viešųjų darbų organizavimą, Įdarbinimą subsidijuojant bei Darbo rotacijos programą.

 

8 Pav. Profesinio mokymo paslaugų vertinimas

 

Įmonės įvertino apmokytų ir perkvalifikuotų darbuotojų teorines ir praktines žinias. Trys iš 4 darbdavių (75 proc.) gerai įvertino teorinį pasirengimą, ir 62 proc. gerai įvertino praktinį pasirengimą (šis rodiklis lyginant su praėjusių metų apklausa išaugo 3 proc. punktais). Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą, nes 37 proc. praktinį mokymą įvertino ne gerai, o patenkinamai.

Aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais – tai pagrindinė ir labiausiai darbdavių pageidaujama paslauga, kurios jie tikisi ir ateityje iš Užimtumo tarnybos.  Taip mano 86 proc. apklaustųjų. Darbdaviai ir ateityje pageidautų dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Apklausos rodo, kad nuolat daugėja darbdavių, kurie domisi Užimtumo tarnybos internetinės svetainės informacija ir paslaugomis bei Talentų banku (ateityje norėtų naudotis 45 proc.).

 

 

 

Apibendrinant darbdavių nuomonę, matyti, kad išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai, blogai vertinusių Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas beveik nebuvo. Apžvelgus apklausų rezultatus galima teigti, kad darbdavius tenkina darbo biržų siūlomų paslaugų spektras, kokybė bei kontaktų būdais bei dažnumas.

9 pav. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas (proc.)

 

IŠVADOS

Ieškodami naujų darbuotojų, darbdaviai dažniausiai naudojasi Užimtumo tarnybos tarpininkavimu t.y. keturi iš penkių apklaustų darbdavių, 70 proc. darbdavių darbo jėga apsirūpina darbuotojams asmeniškai kreipiantis.

Išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai. Apžvelgus apklausų rezultatus galima teigti, jog darbdaviai yra patenkinti darbo biržų specialistų teikiamomis paslaugomis, kontaktų būdais bei dažnumu.

86 proc. darbdavių teigė, kad įregistravus laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje, reikiamu (pageidaujamu) laiku gavo reikalingą darbuotoją.
Populiarėja elektroninės Užimtumo tarnybos paslaugos darbdaviams – 51 proc. darbdavių teigė besinaudojantys šiomis paslaugomis darbdavių skaičius. Labiausiai naudojama elektronine paslauga darbdavių tarpe išlieka savarankiškas darbo vietų skelbimas bei redagavimas. 
Darbdaviai domisi teikiamomis Užimtumo tarnybos paslaugomis, pasitiki Užimtumo tarnybos tarpininkavimu įdarbinant reikiamus darbuotojus bei noriai naudojasi finansine parama, organizuodami aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Darbdavių, kurie gerai vertino Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas buvo ženkliai daugiau, negu vertinančių patenkinamai. 
Didžioji dalis darbdavių ateityje planuoja pasinaudoti po keletą Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų. Daugiausiai darbdavių tikisi Užimtumo tarnybos pagalbos vykdant tinkamų darbuotojų paiešką, nemažėja finansinės paramos poreikis, integruojant į darbo rinką papildomai remiamus asmenis.
Apklausti darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertina gerai. Nepatenkintų Užimtumo tarnybos paslaugomis mažiau nei vienas proc.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimas 2010 m.

Apklausos tikslas — sužinoti darbdavių nuomonę apie jiems suteiktas Užimtumo tarnybos paslaugas ir kokių paslaugų jie pageidauja. Atsižvelgiant į gautus apklausos duomenis, bus imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų suteikiamos kokybiškesnės, labiau darbdavių poreikius atitinkančios paslaugos.

Respondentai. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. spalio—gruodžio mėnesiais tiesioginio interviu ir apklausos telefonu būdu. Apklausti bendradarbiaujantys su Užimtumo tarnyba darbdaviai, pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. darbdavių, su kuriais yra palaikomi nuolatiniai ryšiai.

Tarp respondentų pagal ekonominę veiklos rūšį daugumą sudarė įmonės teikiančios paslaugas (61 proc.) (žr. 1 pav.), pagal nuosavybės formą dauguma buvo privačios (žr. 2 pav.), pagal įmonėje dirbančiųjų skaičių — nuo 10 iki 49 žmonių (43 proc.) (žr. 3 pav.).

1 pav. Respondentai pagal
veiklos rūšį

2 pav. Respondentai pagal
nuosavybės formą

3 pav. Respondentai pagal
dirbančiųjų skaičių

 

4 pav. Kaip įmonės suranda reikiamus darbuotojus

Kokybiškas laisvų darbo vietų užpildymas — tai pagrindinis Užimtumo tarnybos veiklos tikslas. Viena iš pagrindinių Užimtumo tarnybos paslaugų, kuriomis naudojasi dauguma darbdavių — tai įdarbinimo tarpininkavimo paslaugos. Anketoje darbdaviai buvo paprašyti įvertinti šias paslaugas bei teikti pasiūlymus joms gerinti. Palyginti su praėjusiais metais, 4 proc. punktais sumažėjo darbdavių, kurie darbuotojų ieškojo per Užimtumo tarnybą. Jos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi per 89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Kas antras darbdavys šiomis paslaugomis naudojasi 1—2 kartus per metus, kas trečias — 1—2 kartus per ketvirtį, kas aštuntas — 1—2 kartus per mėnesį. Pasikeitus situacijai darbo rinkoje didėja darbdavių skaičius, kurie dažniau naudojasi Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis. Kintanti ekonominė situacija darbo rinkoje atitinkamai paveikė ir darbdavių elgseną — padidėjo darbuotojų poreikis. Darbdaviai, pasinaudodami didele ieškančių darbo konkurencija, renkasi aktyviausius, jiems labiausiai tinkančius bedarbius. Todėl išaugo reikiamų darbuotojų paieška pagal reklaminius skelbimus spaudoje, internete ir kiti paieškos būdai, tarp kurių populiariausias yra pažįstamų ar įmonės darbuotojų rekomendacijos. Nesinaudoję Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis darbdaviai teigė to nedarę, nes nebuvo poreikio kreiptis — naujų darbuotojų nereikėjo (69,6 proc.), 21 proc. darbdavių nurodė patys sėkmingai susirandantys darbuotojus.

5 pav. Ar laiku Užimtumo tarnyba pasiūlė tinkamą darbuotoją į laisvą darbo vietą

Laiku padėti darbdaviui surasti tinkamą darbuotoją — nuolatinis Užimtumo tarnybos uždavinys. 87 proc. darbdavių teigė, kad į laisvas darbo vietas, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai, laiku buvo pasiūlyti kandidatai (žr. 5 pav.). Šis rodiklis, palyginti su praėjusia apklausa, pakito nežymiai (2 proc. punktai). Kad darbuotojas buvo pasiūlytas įdarbinti į laisvą darbo vietą vėliau, nei tikėtasi, įvardija 10 proc. respondentų (praėjusioje apklausoje — 8 proc.). Tik 3 proc. respondentų teigė, kad tinkamas darbuotojas iš viso nebuvo rastas. Pagrindinės priežastys: paklausiausių profesijų specialistų trūkumas darbo rinkoje, kai kurių darbo vietų žema kokybė ir mažas atlyginimas. Todėl vienas iš šios problemos sprendimų yra efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas.

6 pav. Elektroninių paslaugų vertinimas

Besinaudojančių elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis darbdavių skaičiaus kitimo tendencijos išlieka nepakitusios. Populiariausios elektroninės paslaugos išlieka darbo vietų skelbimas internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje ir el. pašto žinučių apie tinkamus kandidatus turimai darbo vietai užsakymas.

Darbdaviai, nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis, nurodė, kad jiems nebuvo poreikio naudotis elektroninėmis, paslaugomis (79 proc.), 9 proc. darbdavių teigė, kad šiomis paslaugomis sudėtinga naudotis.

7 pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Darbo biržos tikslas yra padėti darbdaviams apsirūpinti reikiamais darbuotojais. Respondentai geriausiai įvertino (apklaustieji, kurie naudojosi šiomis paslaugomis, atsakė Gerai) informavimą apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas (92 proc.) bei tarpininkavimą įdarbinant (91 proc.). Darbo biržos vizitų pas darbdavius ar įvairių akcijų metu skiria ypač didelį dėmesį darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Apklausa parodė, jog darbdaviai yra labai patenkinti tokia informacija. Respondentai išsakė teigiamą nuomonę apie Užimtumo tarnybos internetinę svetainę, darbo centrų bei informacijos ir konsultacijų centrų paslaugas (atsakė Gerai daugiau kaip 87 proc. pasinaudojusiųjų šiomis paslaugomis). Mažiau teigiamai įvertino užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje paslaugą (teigiamai įvertino 68 proc.). Šia paslauga naudojasi mažiausiai visų apklaustųjų — mažiau nei 6 proc.

Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja įgyvendinant aktyvių darbo rinkos politikos priemones, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo rotacijos. Apklaustieji labai gerai įvertino darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir viešųjų darbų organizavimo priemones.


8 pav.
 Darbo biržos paslaugų vertinimas

Įmonės vertino apmokytų ir perkvalifikuotų darbuotojų teorines ir praktines žinias. Beveik trys iš 4 darbdavių (per 72 proc.) gerai įvertino teorinį pasirengimą ir beveik 51 proc. — praktinį pasirengimą. Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą, nes beveik 47 proc. praktinį mokymą įvertino patenkinamai.

Aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais — tai pagrindinė ir labiausiai darbdavių pageidaujama paslauga, kurios jie tikisi iš Užimtumo tarnybos ir ateityje. Taip mano 85 proc. apklaustųjų. 61 proc. darbdavių norėtų pasinaudoti Užimtumo tarnybos finansine parama ir gauti subsidijas. Darbdaviai ateityje pageidautų dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Tačiau ne iki galo atsigavus ekonomikai, daugeliui trūksta lėšų kurti nors ir subsidijuojamas, tačiau naujas darbo vietas. Apklausos rodo, kad nuolat daugėja darbdavių, kurie domisi Užimtumo tarnybos internetinės svetainės informacija ir paslaugomis — ateityje tai daryti norėtų 40 proc. apklaustųjų.

9 pav. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas

Apibendrinus darbdavių nuomonę, matyti, kad išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai, blogai vertinusių Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas beveik nebuvo. Apžvelgus apklausų rezultatus, galima teigti, kad darbdavius tenkina darbo biržų siūlomų paslaugų spektras, kokybė ir kontaktų būdais bei dažnumas.

IŠVADOS

Geriausiai vertinamos Užimtumo tarnybos paslaugos — informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas (92 proc.) ir tarpininkavimas įdarbinant (91 proc.). Taip pat gerai respondentai įvertino darbo centrų bei informacijos ir konsultacijų centrų paslaugas, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones, ypač įdarbinimą subsidijuojant ir darbo rotaciją. Labai gerą nuomonę darbdaviai turi apie darbo vietų steigimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemones.

Beveik visi apklausti darbdaviai nurodė, kad juos tenkina Užimtumo tarnybos specialistų kontaktų su įmonėmis būdai ir dažnumas. Darbo biržos teikiamomis paslaugomis patenkinti 70 proc. respondentų. Tai neabejotinas ženklas toliau gerinti teikiamų paslaugų kokybę, bendradarbiauti su darbdaviais siekiant išsiaiškinti jų poreikius ir lūkesčius darbo rinkoje.

Ateityje darbdaviai planuoja labiausiai naudotis Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant ir elektroninėmis paslaugomis, taip pat norėtų aktyviai dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimas 2009 m.
Accordion Content
Darbdavių apklausa apie pokyčius įmonėse 2009 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius, aprūpinant juos tinkamais darbuotojais. 2009 m. lapkričio mėn. buvo vykdoma darbdavių apklausa dėl Darbo biržos teikiamų paslaugų kokybės vertinimo, siekiant plėsti darbdaviams teikiamų paslaugų apimtį, gerinti kokybę bei išsiaiškinti kaip darbdaviai naudojasi Darbo biržos teikiamomis paslaugomis.

Apklausos tikslas – sužinoti darbdavių nuomonę apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir jų kokybę; išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbdaviai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokių naujų paslaugų darbdaviai pageidauja. Įvertinus apklausos rezultatus, numatyti priemones, kurios pagerintų teikiamų paslaugų darbdaviams kokybę.

Respondentai. Apklausa buvo vykdoma tiesioginio interviu ir apklausos telefonu būdu buvo apklausti bendradarbiaujantys su Užimtumo tarnyba darbdaviai, pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant 90% rezultatų patikimumo, Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimo apklausoje dalyvavo 3,7 tūkst. darbdavių, su kuriais yra palaikomi nuolatiniai ryšiai.

Respondentų tarpe pagal ekonominės veiklos rūšis daugumą sudarė įmonės teikiančios paslaugas (61 proc.) (žr. 2 pav.), pagal nuosavybės formą visos buvo privačios (žr. 1 pav.), pagal įmonėje dirbančiųjų skaičių – nuo 10 iki 49 žmonių (44 proc.) (žr. 3 pav.).

4 Pav. Įmonių apsirūpinimas darbuotojais būdai

Kokybiškas laisvų darbo vietų užpildymas – tai pagrindinis Užimtumo tarnybos veiklos tikslas. Viena iš pagrindinių Užimtumo tarnybos paslaugų, kuriomis naudojasi dauguma darbdavių – tai įdarbinimo tarpininkavimo paslaugos. Anketoje darbdaviai buvo paprašyti įvertinti šias paslaugas bei teikti pasiūlymus jų gerinimui. Apklausa parodė, jog didėja Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant vaidmuo. Lyginant su praėjusiais metais, 4 proc. išaugo darbdavių, darbdavių, kurie darbuotojų ieškojo per Užimtumo tarnybą. Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi 91 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Kas antras darbdavys šiomis paslaugomis naudojasi 1 – 2 kartus per metus, kas trečias darbdavys 1 – 2 kartus per ketvirtį. Kas dešimtas 1 – 2 kartus per mėnesį. Pasikeitus situacijai darbo rinkoje mažėja darbdavių skaičius, kurie dažniau naudojasi Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis ir didėja darbdavių skaičius, kurie naudojasi tik vieną ar du kartus per metus. Tačiau, kintanti ekonomine situacija darbo rinkoje, atitinkamai paveikė ir darbdavių poreikius. Pastebėta, kad sumažėjo ir pats darbuotojų poreikis. Akivaizdu, kad dėl tos pačios priežasties, t.y. prasidėjus darbuotojų atleidimams ir sudėtingėjant darbo paieškai, patys bedarbiai aktyviau ieškojo darbo, tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius, atsiliepdami į jų reklaminius skelbimus, apie darbuotojų paiešką. Darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, labiau pasinaudojo šiomis galimybėmis.

     

Darbdaviai nesinaudoję Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis teigė to nedarę, nes nebuvo poreikio kreiptis (naujų darbuotojų nereikėjo) (63 proc.), 8,7 proc. darbdavių abejojo ar Užimtumo tarnyba suras tinkamus darbuotojus.

     

5 pav. Ar laiku Užimtumo tarnyba pasiūlė tinkamą darbuotoją į laisvą darbo vietą (proc.)

Laiku padėti darbdaviui surasti tinkamą darbuotoją – nuolatinis Užimtumo tarnybos uždavinys ir rūpestis.  89 proc. darbdavių teigė, kad į laisvas darbo vietas, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai, laiku buvo pasiūlyti kandidatai (5 pav.). Šis rodiklis, lyginant su praėjusia apklausa išaugo 12 proc. punktų. Kad darbuotojas buvo pasiūlytas įdarbinti į laisvą darbo vietą vėliau, nei tikėtasi, manė 8 proc. respondentų (praėjusioje apklausoje – 18 proc.). Tik 3 proc. respondentų teigė, kad tinkamas darbuotojas iš viso nebuvo rastas.  Pagrindinės priežastys: paklausiausių profesijų specialistų trūkumas darbo rinkoje, kai kurių darbo vietų žema kokybė ir mažas atlyginimas. Todėl, vienas iš šios problemos sprendimų, yra efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas. Lyginant su 2008 m. sumažėjo darbdavių negavusių reikalingo darbuotojo.

     

6 pav. Elektroninių paslaugų populiarumas

     

Apklausa parodė, kad mažėjo darbdavių, kurie naudojosi elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis (2009 m. naudojosi 56 proc. darbdavių, 2008 m. 65 proc.).

Populiariausios elektroninės paslaugos išlieka darbo vietų skelbimas internetinėje Užimtumo tarnybos svetainėje bei el. pašto žinučių apie tinkamus kandidatus turimai darbo vietai užsakymas.

Darbdaviai nesinaudojantys elektroninėmis paslaugomis nurodė, kad jiems nebuvo poreikio naudotis elektroninėmis paslaugomis (63 proc.), 25 proc. darbdavių teigė patys sėkmingai susirandantys darbuotojus.

     

7 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

Darbo biržos misija darbdavių atžvilgiu yra padėti jiems apsirūpinti reikiama darbo jėga. Tam, kad tai įgyvendinti Užimtumo tarnyba teikia eilę paslaugų darbuotojų ieškantiems darbdaviams. Respondentai geriausiai įvertino („gerai“ atsakė apklaustieji, kurie naudojosi šiomis paslaugomis):  informavimą apie Užimtumo tarnybos teikiamas (95 proc.) bei tarpininkavimo įdarbinant (94 proc.) paslaugas. Darbos biržos vizitų pas darbdavius ar įvairių akcijų metu skiria ypatingą dėmesį darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus, apklausa parodė, jog darbdaviai yra labai patenkinti tokia informacija. Respondentai taip pat gerai įvertino darbo centrų/informavimo – konsultavimo centrų paslaugas, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę, pagalbą grupinio atleidimo atveju, („gerai“ atsakė daugiau kaip 90 proc., pasinaudojusių šiomis paslaugomis). Mažiau teigiamai įvertino  darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo paslaugą (teigiamai įvertino 80 proc.). Reikia pastebėti, kad darbdaviams paprasčiau kreiptis darbuotojo ir įregistruoti darbo vietą  nei ieškoti kandidatų Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje ar Talentų banke. Šia siūloma paslauga naudojosi tik 29,7 procento apklaustųjų  darbdavių.

Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo rotacijos, įgyvendinime. Labai gerai darbdaviai darbo vietų steigimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemones.

     

     

8 Pav. Darbo biržos paslaugų vertinimas

     

Įmonės įvertino apmokytų ir perkvalifikuotų darbuotojų teorines ir praktines žinias. Trys iš 4 darbdavių (75 proc.) gerai įvertino teorinį pasirengimą, ir 59 proc. gerai įvertino praktinį pasirengimą. Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą, nes 40 proc. praktinį mokymą įvertino ne gerai, o patenkinamai.

     

Aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais – tai pagrindinė ir labiausiai darbdavių pageidaujama paslauga, kurios jie tikisi ir ateityje iš Užimtumo tarnybos.  Taip mano 86 proc. apklaustųjų. 60 proc. darbdavių norėtų pasinaudoti Užimtumo tarnybos finansine parama ir gauti subsidijas. Darbdaviai ir ateityje pageidautų dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Tačiau akivaizdu, kad, lėtėjant ekonomikai ir įmonėms atleidžiant dalį darbuotojų, sumažėjo ir poreikis juos mokyti ar perkvalifikuoti. Apklausos rodo, kad nuolat daugėja darbdavių, kurie domisi Užimtumo tarnybos internetinės svetainės informacija ir paslaugomis bei Talentų banku (ateityje norėtų naudotis 37 proc.).

9 pav. Darbo biržos teikiamų paslaugų vertinimas (proc.)

Apibendrinant darbdavių nuomonę, matyti, kad išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai, blogai vertinusių Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas beveik nebuvo. Apžvelgus apklausų rezultatus galima teigti, kad darbdavius tenkina darbo biržų siūlomų paslaugų spektras, kokybė bei kontaktų būdais bei dažnumas.

     

IŠVADOS

Geriausiai vertinamos Užimtumo tarnybos paslaugos – informavimas apie Užimtumo tarnybos teikiamas (95 proc.) bei tarpininkavimas įdarbinant (94 proc.). Taip pat gerai respondentai įvertino darbo centrų/informavimo – konsultavimo centrų paslaugas, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę, pagalbą grupinio atleidimo atveju. Mažiau teigiamai įvertino  darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo paslauga. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo rotacijos, įgyvendinime. Labai gerai darbdaviai darbo vietų steigimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemones.

Beveik visi, apklausti darbdaviai nurodė, kad juos tenkina Darbo biržos specialistų kontaktų su įmonėmis būdai ir dažnumas. Darbo biržos teikiamomis paslaugomis patenkint 82% respondentų.

Daugėja darbdavių, kurie 2009 metais, reikiamą darbuotoją gavo laiku. Atitinkamai mažėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo daug vėliau bei kuriems pasiūlyta buvo savaite vėliau nei buvo sutarta. Didėjant kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai, Užimtumo tarnybos darbuotojai greičiau gali pasiūlyti darbdaviams reikalingus darbuotojus.

Ateityje darbdaviai labiausiai planuoja naudotis Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant bei elektroninėmis paslaugomis, taip pat ateityje darbdaviai norėtų aktyviai dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, ypač darbo įgūdžių įgijimo rėmimo bei įdarbinimo subsidijuojant.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimas 2008 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius, aprūpinant juos kvalifikuotais darbuotojais. 2008 metais teritorinėse Užimtumo tarnybose buvo atlikta darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo apklausa. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti: ar darbdaviai naudojasi Užimtumo tarnybos paslaugomis, kokie jų naudojimosi ar nesinaudojimo motyvai, kaip vertina Užimtumo tarnybos paslaugas, kokios labiausiai darbdavių pageidaujamos paslaugos ateityje.

 Apklausos tikslas – darbdaviams teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas ir jos gerinimo priemonių numatymas.

Siekdami išsiaiškinti kaip darbdaviai vertina teikiamų paslaugų kokybę Užimtumo tarnybos darbuotojai apklausė 7,1 tūkst. skirtingų nuosavybės formų, dydžių, įvairių veiklos sričių darbdavių, (apklausos rezultatų patikimumas – 90 proc.). Paslaugų įmonės sudarė 59 proc., pramonės įmonės sudarė – 20 proc., žemės ūkio 12 proc. ir statybos sektoriaus įmonės sudarė – 10 proc. Apklausų metų buvo apklausta 86 proc. privataus ir 14 proc. valstybinio sektoriaus įmonių.
Pagal įmonių dydį daugiausia buvo apklausta vidutinių įmonių (t.y. kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų – 44 proc.).


  1 Pav. Įmonių apsirūpinimas darbuotojais būdai

Apklausa parodė, jog didėja Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant vaidmuo. Lyginant su praėjusiais metais,6 proc. išaugo darbdavių, darbdavių, kurie darbuotojų ieškojo per Užimtumo tarnybą.

Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi 93 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Beveik kas trečias darbdavys šiomis paslaugomis naudojasi 1 – 2 kartus per ketvirtį ar 1 – 2 kartus per metus. Kas šeštas 1 – 2 kartus per mėnesį. 2 proc. – kartą per savaitę. 7 proc. nesinaudojo Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis.


Aštuoni iš dešimties darbdavių teigė, kad laiku buvo pasiūlyti kandidatai į laisvas darbo vietas. 
77 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad tarpininkaujant Užimtumo tarnybai, į laisvas darbo vietas laiku buvo pasiūlyti kandidatai, 12 proc. darbdavių teigė, kad reikiamas darbuotojas buvo gautas 1 – 2 d. vėliau nei sutarta. 5 proc. darbdavių atsakė, jog reikiamas darbuotojas visai nebuvo gautas. Tai galima paaiškinti paklausiausių profesijų kvalifikuotų darbininkų ir specialistų trūkumu darbo rinkoje praėjusiais metais, kai kurių darbo vietų žema kokybe ir mažu atlyginimu. Todėl, vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimų – efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas. Lyginant su 2007 m. rezultatais 6 proc. punktais išaugo darbdavių skaičius, kuriems reikalingas darbuotojas buvo pasiūlytas reikiamu laiku. 


2 Pav. Darbo biržos pasiūlyti kandidatai

 
3 Pav. Nesinaudojimo Užimtumo tarnybos paslaugomis priežastys

    

Kas antras darbdavys, nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, nes neturi poreikio. 
Į klausimą „Jei nesinaudoja Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, kodėl?“ Daugiau nei pusė darbdavių nurodė, jog nesinaudoja Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, nes nebuvo poreikio, ketvirtadalis teigė, jog įmonė ir pati sėkmingai susiranda darbuotojus pati. Kas septinta įmonė teigė, jog abejoja, kad Užimtumo tarnyba suras jų poreikius ir norimą kvalifikaciją atitinkančius darbuotojus.
Reikėtų paminėti, jog penktadaliu sumažėjo teigiančių, jog jie stokoja informacijos apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslauga, galima teigti, jog sustiprintas darbdavių informavimas buvo efektyvus.

 

Užimtumo tarnyba vis didesnį dėmesį skiria elektroninių paslaugų populiarinimui, ir matyti rezultatai.

  • Kas penktas darbdavys, registruodamas laisvas darbo vietas naudojasi bendruoju telefonu vietų registravimui (2007 – 19 proc., 2006 – 17 proc.).
  • Du trečdaliai apklaustų darbdavių naudojasi naujomis elektroninėmis paslaugomis (laisvų darbo vietų registravimas internetu, informacijos gavimas apie ieškančius darbo asmenis į darbdavio elektroninį paštą ir kt.). Palyginus su praėjusių metų apklausos rezultatais, naudojimasis išaugo 10 proc.
  • Pagrindinės priežastys, kodėl nesinaudoja šia paslauga išlieka tos pačios – neturi poreikio (68 proc.) arba techninių galimybių (18 proc.).

 
  4 Pav. Internetinės svetainės populiarumas

     

Darbo biržos paslaugų vertinimas


  5 Pav. 
Darbo biržos paslaugų populiarumas 

Analizuodami apklausos rezultatus, galime matyti kokia darbdavių dalis naudojasi tam tikromis Užimtumo tarnybos paslaugomis ir įvertinti kokį svorį šios paslaugos turi bendrame veiklos kontekste. Grafike pavaizduota kuriomis paslaugomis darbdaviai daugiausiai naudojasi. Apibendrinus duomenis, tarp darbdavių populiariausios ir daugiausiai naudojamos yra šios Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos:

  • Tarpininkavimas įdarbinant (93 proc.)
  • Informacija apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas (91 proc.).
  • Informavimas telefonu (82 proc.)
  • Informacija apie darbo rinką reguliuojančius įstatymus (75 proc.)
  • Darbo biržos internetinė svetainė (69 proc.)

Apibendrinus duomenis išaiškėjo mažiausiai populiarios paslaugos – pagalba grupinio darbuotojų atleidimo atveju, viešieji darbų organizavimas ir pranešimų elektroniniu paštu apie ieškančius darbo asmenis siuntimas. 
Darbdaviai suteiktas paslaugas vertina gerai. Geriausiai vertinamos paslaugos – įdarbinimą subsidijuojant, Užimtumo tarnybos internetinė svetainė, informacija apie darbo rinką reguliuojančius įstatymus, Informavimas telefonu ir informacija apie DB teikiamas paslaugas. Šias paslaugas gerai įvertino daugiau nei 95 proc. apklaustų darbdavių.
Darbdaviai nevisiškai patenkinti paslauga viešųjų darbų organizavimas ir pranešimų elektroniniu paštu apie ieškančius darbo asmenis siuntimas. Nevisiškas patenkinamumas šiomis paslaugomis sąlygojo nesinaudojimą jomis.


  6 Pav. Profesinio mokymo paslaugų vertinimas 

Darbdaviai, kurie naudojosi profesinio mokymo paslaugomis, vertino apmokytų darbuotojų teorines ir praktines žinias: teorinį parengimą gerai įvertino 83 proc. respondentų, praktinį parengimą gerai įvertino 72 proc. Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą.

   

 
7 Pav. Labiausiai darbdavių pageidaujamos paslaugos ateityje

    

  • Pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais (74 proc.).
  • Išlieka ypač populiari įdarbinimo subsidijuojant (38 proc.) bei tarpininkavimas organizuojant darbo įgūdžių įgijimo rėmimą (17 proc.), Užimtumo tarnybos internetinė svetainė (15 proc.).

99 proc. apklausti darbdavių nurodė, kad juos tenkina Darbo biržos specialistų kontaktų su įmonėmis būdai ir dažnumas. Todėl galima teigti, jog apklausų dažnumo nereikėtų keisti.  
Keturi darbdaviai iš penkių yra pilnai patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir atliekamu darbu. Nepatenkintų darbdavių, kurie mano, jog Užimtumo tarnyba turėtu keisti kažką savo veikloje buvo 0,07 proc.

IŠVADOS

Apklausos metu darbdaviai nurodė po keletą būdų, kuriais jie dažniausiai apsirūpina darbuotojais: 85 proc. respondentų nurodė, kad apsirūpinant reikalingais darbuotojais, naudojasi Užimtumo tarnybos tarpininkavimo paslaugomis, 70 proc. apklaustųjų nurodė dar ir kitą populiarų būdą – tai darbuotojui asmeniškai kreipiantis, o 30 proc. darbdavių – apsirūpina darbuotojais, atsiliepiant į reklaminius skelbimus, organizuojant konkursus arba suranda reikalingą darbuotoją Užimtumo tarnybos interneto svetainėje ir Talentų banke. 
Teigiamai vertinančių Užimtumo tarnybos paslaugas išlieka pakankamai daug: 81 proc. apklaustųjų nurodė, kad juos tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė( 2007 m. 79 proc.), 4 proc.- neigiamai įvertino Užimtumo tarnybos paslaugas arba atsakė, kad nežino kaip vertinti Užimtumo tarnybos paslaugas . 
7 proc. punktais padaugėjo darbdavių dalis, kuri dažniausiai apsirūpina darbuotojais, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimas 2008 m. I pusm.

2008 m. gegužės mėnesį buvo atliktas darbdavių nuomonės tyrimas apie suteiktų Užimtumo tarnybos paslaugų kokybę. Apklausa vykdyta anketavimo būdu. 2008 m. pradžioje Užimtumo tarnyba nuolatinius ryšius palaikė su beveik 44 tūkstančiais darbdavių. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, per I-ąjį 2008 m. pusmetį 46 Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus apklausė 3556 darbdavius, su kuriais yra palaikomi nuolatiniai ryšiai. 
Apklausos tikslas – darbdaviams teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas ir jos gerinimo priemonių numatymas. 
Respondentai 
– didelė dalis apklausoje dalyvavusių darbdavių privataus sektoriaus atstovai – 87 proc. ir 13 proc. – valstybinių įstaigų. Beveik pusė (t.y. 43 proc.) sudarė mažos, iki 49 žmonių turinčios įmonės. Dauguma apklaustų darbdavių atstovavo paslaugų sferą – 58 proc., mažiausią dalį sudarė statybos (11 proc.) bei žemės ūkio bendrovės (12 proc.).


Atlikta apklausa parodė, jog didžioji dalis įmonių (84,4 proc.) darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant Užimtumo tarnybai. Lyginant su 2007 m. I pusmečiu, šis skaičius nežymiai išaugo (3 proc. punktais). Taip pat, pastebima tendencija, jog didėja darbdavių skaičius, kurie darbuotojais apsirūpina jiems atsiliepiant į reklaminius skelbimus, konkursus (t.y. darbdaviai patys imasi iniciatyvos ir skelbia skelbimus, kad ieško darbuotojų). 2008 m. I pusmetį jie sudarė 20,7 proc. Taip pat didėja darbdavių dalis, į kuriuos ieškantys darbo asmenys kreipiasi asmeniškai. 2007 m. I pusmetį jų skaičius buvo 66 proc., o 2008 m. I pusmetį jų skaičius padidėjo 2 procentiniais punktais. Tarp kitų būdų dominavo apsirūpinimas darbuotojais per pažįstamus ir jų rekomendacijas, internetu susirandant kandidatus. Grafike pateikiamas 2007 m. ir 2008 m. I pusm. vykdytų apklausų palyginimas.

   

 

Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojasi 93,1 proc. visų apklaustų darbdavių. Lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu skaičius nepakito. 
Trečdalis respondentų Užimtumo tarnybos tarpininkavimo paslaugomis naudojasi vieną, du kartus per metus. Truputi padaugėjo darbdavių, kurie šiomis paslaugomis naudojasi vieną. Du kartus per ketvirtį naudojasi 41 proc. ir vieną, du kartus per mėnesį 21 proc. įmonių. Kartą per savaitę besinaudojančių šia paslauga buvo 3 proc. Grafike pateikiamas 2008 m. I pusm. vykdytų apklausų rezultatai.

   

   

   

 Vis dažniau darbuotojų paieška užtrunka ilgiau, nei darbdaviai pageidauja 

Trys iš keturių darbdavių įregistravę laisvą darbo vietą reikiamu laiku gavo įmonės poreikius bei kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį darbuotoją. Pastebima tendencija, jog mažėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo laiku. Lyginant su praeitu laikotarpiu jų sumažėjo 9,3 procentiniais punktais. Atitinkamai daugėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo vėliau (2008 m. I pusm. 21 proc.). Respondentų, kurie reikalingo darbuotojo iš viso negavo, skaičius išlieka nepakitęs (5 proc.). Galime daryti prielaidą, kad reikiamų darbuotojų negavimą laiku sąlygojo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl rasti reikiamą darbuotoją darbdaviams tampa vis sunkiau.

Iš apklaustų įmonių 7 proc. nesinaudojo Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, iš jų kas antrai įmonei nebuvo reikalo kreiptis pagalbos (nes naujų darbuotojų nereikėjo), 27 proc. įmonių pačios sėkmingai susirando darbuotojus ir 14 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių abejoja, ar Užimtumo tarnyba suras tinkamus darbuotojus. Prie kitų nesinaudojimo priežasčių darbdaviai nurodė, kad patys skelbia konkursus darbuotojams priimti, ar įmonėje nėra darbuotojų kaitos. Taip pat įmonės nurodė, jog paprastai reikalingų specialistų poreikis yra ir kitose įstaigose, todėl Užimtumo tarnybos tarpininkavimas nebūtų prasmingas. 

Tarp darbdavių auga elektroninių paslaugų populiarumas 

Apklausos metu išaiškėjo, kad beveik du trečdaliai (t.y. 64 proc.) darbdavių naudojasi Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Lyginant su praėjusiais metasi pastebima elektroninių paslaugų augimo tendencija. Kasmet elektroninės Užimtumo tarnybos paslaugos vis labiau populiarėja, nes 2006 m. I pusm. elektroninėmis paslaugomis naudojosi 51 proc., 2007 I pusm. 54 proc., o 2008 m. I pusm. elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis naudojosi 64 proc. apklaustų įmonių. Respondentai, kurie nesinaudoja Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis, nurodė, jog neturėjo poreikio (du trečdaliai apklaustųjų), kas penktas darbdavys nurodė, jog neturi techninių galimybių. 9 proc. sumažėjo respondentų dalis, kuri praėjusių metų apklausoje nurodė, jog neturi techninių galimybių naudotis Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. 3 proc. punktais sumažėjo respondentų, kurie teigia, jog nesinaudoja elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis, nes jomis naudotis sudėtinga (2008 I pusm. 8 proc.). Tai galėjo įtakoti parengtas elektroninių paslaugų naudojimosi vadovas. Grafike pavaizduotas elektroninių paslaugų populiarumas per pastaruosius 3 metus. 
Darbo biržos internetine svetaine naudojasi 67 proc. darbdavių ir šis skaičius vis auga, pasirinkimą dažniausiai lemia darbo pasiūlymų gausa bei galimybė patogiai naudotis skelbiama informacija. Tačiau reikėtų paminėti, kad išlieka darbdavių, besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, diferenciacija pagal atskiras teritorijas. Dažniausiai paslaugomis naudojasi didžiųjų miestų darbdaviai. Daugiau nei 70 proc. darbdavių nesinaudojančių Užimtumo tarnybos siūlomomis elektroninėmis paslaugomis yra Varėnos, Plungės, Akmenės ir Skuodo darbo biržų aptarnaujamose teritorijose. 

Paprašius darbdavių įvardinti kitas priežastis dėl kurių nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis respondentai teigė, jog maloniau bendrauti su Užimtumo tarnybos specialistais, nėra poreikio, nes labai maža darbuotojų kaita, teigia, jog sunkiai įsisavinama laisvų darbo vietų registracijos procedūrą, patogiau naudotis Užimtumo tarnybos bendru telefonu, naudojasi privačių įmonių elektroninėmis paslaugomis. 
Darbo biržos paslauga – laisvų darbo vietų pranešimas bendru telefonu šalyje 8 700 55155 naudojosi 19,2 proc. respondentų. Tai 1 proc. punktu daugiau negu 2007 m. I pusm. apklausos duomenimis.

Geriausiai darbdaviai įvertino informavimo paslaugas ir tarpininkavimą įdarbinant 

Apibendrinus duomenis, tarp darbdavių populiariausios ir daugiausiai naudojamos yra šios Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos: 
• Tarpininkavimas įdarbinant (93 proc.). 
• Informaciją apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas (91 proc.). 
• Informavimas telefonu (83 proc.). 
• Informacija, apie darbo rinką reguliuojančius įstatymus (77 proc.). 
• Darbo biržos internetinė svetainė (69 proc.). 

Geriausiai darbdaviai vertino šias Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas: informaciją telefonu, įdarbinimą subsidijuojant, informacija apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, Užimtumo tarnybos internetinė svetainę, pagalba grupinio atleidimo atveju. Visas šias paslaugos daugiau nei 95 proc. apklaustų darbdavių įvertino gerai. 

   

   

Respondentai gerai įvertino Užimtumo tarnybos organizuotus profesinio mokymo kursus. Baigusių kursus darbuotojų teorinį pasirengimą gerai įvertino – 77 proc., praktinį – 70 proc. respondentų. Lyginat su ankstesnėmis apklausomis gerokai išaugo respondentų, teorinį ir praktinį darbuotojų parengimą įvertinusių gerai. Atitinkamai sumažėjo respondentų, kurie teorinį ir praktinį pasirengimą vertina patenkinamai ar blogai. Grafike pateikiamas teorinio ir praktinio vertinimo rezultatai.

   

   

   

Patraukliausia paslauga – aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais 


Kaip ir praėjusiais metais, pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais (75 proc.). Taip pat svarbus išlieka tarpininkavimas įdarbinant į steigiamas darbo vietas (36 proc.), tarpininkavimas įdarbinant remiamuose darbuose (18 proc.). 
Prie kitų (anketoje nepažymėtų) pageidaujamų paslaugų apklausti darbdaviai nurodė, jog jie pageidautų daugiau informacijos apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, apie Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas, daugiau darbo vietų neįgaliesiems, informavimų apie pasikeitimus, naujoves ir informacijos apie užsieniečių įdarbinimą. 
99,6 proc. darbdavių tenkina Užimtumo tarnybos darbuotojų su jais būdai ir kontaktų dažnumas. Atsižvelgdami į šia informacija daroma prielaida, kad keisti nieko nereikėtų. 14 apklaustų įmonių (0,4 proc.) nurodė, kad jų netenkina vizitų būdai ir dažnumas. 


Darbdaviai palankiai vertina Darbo biržos paslaugas 

Į klausimą, ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė, keturi iš penkių respondentų atsakė teigiamai, dalis (16 proc.) respondentų manė, kad darbo biržų paslaugos labiau tenkina nei ne. Kita vertus, lyginant su 2007 m. I pusmečio apklausos rezultatais, 3 proc. punktais sumažėjo darbdavių, kurie buvo labiau nepatenkinti nei patenkinti Užimtumo tarnybos paslaugų kokybe. Šių nuomonių pasiskirstymą galėjo įtakoti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų paieškos laiko pailgėjimas, esant Lietuvoje darbo jėgos trūkumui. Tačiau pažymėtina tai, kad tiek šioje, tiek ir praėjusioje apklausoje beveik nebuvo respondentų, kurių visiškai netenkintų Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos. 
Geriausiai paslaugų kokybę vertino Lazdijų, Radviliškio, Joniškio, Kėdainių, Molėtų Plungės, Šilutės, Biržų, Palangos Telšių darbdaviai. Daugiau nei 90 proc. šių miestų darbdavių Užimtumo tarnybos paslaugas vertino gerai. Reikėtų paminėti, jog Kaišiadorių ir Varėnos patenkintų darbdavių yra mažiau nei 50 proc.

   

Paprašius įvardinti labiausiai pageidaujamos paslaugos ateityje darbdaviai nurodė, jog norėtų Užimtumo tarnybos internetinio puslapio spartesnės eigos, norėtų daugiau finansinės paramos, apsirūpinti aukštą kvalifikaciją turinčiais darbuotojais, supaprastinti užsieniečių įdarbinimą iš trečiųjų šalių, paspartinti leidimo įdarbinti išdavimą, daugiau dėmesio skirti bedarbių profesiniam mokymui, daugiau informacijos elektroniniu paštu apie rengiamus kvalifikacijos kėlimo kursus, dažniau rengti susitikimus su darbdaviais ir supažindinant su aktualia informacija ir situacija darbo rinkoje. 

IŠVADOS 

• Nuo 2006 m. I pusmečio pastebėta darbdavių, besinaudojančių įdarbinimo tarpininkavimo pagalba, skaičiaus didėjimo tendencija. Didžioji dalis respondentų darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant Užimtumo tarnybai (84 proc.). 
• Tarp nesinaudojusių Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis šiek tiek daugiau nei pusė nurodė, jog įmonė pati sėkmingai susiranda darbuotojus arba neturi poreikio, nes nėra darbuotojų kaitos. 
• Mažėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo laiku. Atitinkamai daugėja darbdavių, kurie reikiamą darbuotoją gavo daug vėliau bei kuriems pasiūlyta buvo savaite vėliau nei buvo sutarta (21 proc.). 
• Teorinį bei praktinį darbuotojų pasiruošimą gerai vertina didžioji dauguma darbdavių, likusi – patenkinamai. Įvertinusių blogai buvo mažiau nei 1 proc. 
• Darbo biržos elektroninių paslaugų populiarumas šį pusmetį išaugo net 10 proc. punktais. Du trečdaliai respondentų nesinaudoja naujomis elektroninėmis paslaugomis, kadangi nėra tam poreikio. 
• Geriausiai darbdaviai įvertino informavimo paslaugas ir tarpininkavimą įdarbinant. Populiariausios ir labiausiai naudojamos paslaugos, kaip ir praėjusiais metais išlieka tarpininkavimas įdarbinant ir informacija apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas. 
• Ateityje darbdaviai labiausiai norėtų Užimtumo tarnybos pagalba patenkinti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, taip pat juos domina tarpininkavimas įdarbinant į steigiamas darbo vietas, bei darbuotojų mokymas ar perkvalifikavimas. 
• Didžiąją dalį respondentų tenkina Užimtumo tarnybos kontaktų su įmonėmis būdai bei dažnumas (99,6 proc.). 
• Du trečdaliai visų apklaustų darbdavių buvo patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis ir jų kokybe.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimas 2007 m.

Apklausos tikslas – sužinoti darbdavių nuomonę apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas ir jų kokybę bei išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbdaviai nesinaudoja Užimtumo tarnybos paslaugomis, taip pat numatyti priemones, kurios pagerintų teikiamų paslaugų kokybę.

Siekdami išsiaiškinti, kaip darbdaviai vertina teikiamų paslaugų kokybę, Užimtumo tarnybos darbuotojai apklausė 7431 skirtingų nuosavybės formų, dydžių, įvairių veiklos sričių darbdavių (apklausos rezultatų patikimumas – 90 proc.). Daugiau nei pusė apklaustų darbdavių sudarė paslaugų (56 proc.), penktadalį pramonės (21 proc.), apie dešimtadalį žemės ūkio (11 proc.) ir statybos sektorius (12 proc.). Buvo apklausta 83 proc. privataus ir 17 proc. valstybinio sektoriaus įmonių.

Įmonėse dydis pagal dirbančiųjų skaičių

Proc.

iki 9

29.6

nuo 10 iki 49

39.9

nuo 50 iki 99

16.0

nuo 100 iki 249

8.6

nuo 250 iki 499

2.4

500 ir daugiau

1.0

   

Apklausos rezultatai parodė, kad darbdaviai naudojasi Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis (pateikia duomenis apie laisvas darbo vietas, paraiškas darbuotojams, dalyvauja darbo mugėse renkant darbuotojus ir kt.). Kaip pagrindinį darbdavių apsirūpinimo darbuotojais būdą – tarpininkaujant Užimtumo tarnybai nurodė 79 proc. darbdavių. Lyginant su 2006 m. apklausos rezultatais, tai 4 proc. mažiau. 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie darbuotojais apsirūpina darbuotojui asmeniškai kreipiantis į įmonę, 19 proc. darbdavių 2007 m. surado reikalingų darbuotojų pagal reklaminius skelbimus, o naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetaine ir Talentų banku – 11 proc.

Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi 79 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. Beveik kas trečias darbdavys šiomis paslaugomis naudojasi 1 – 2 kartus per ketvirtį, kas penktas 1 – 2 kartus per mėnesį. Beveik 32 proc. darbdavių 1 – 2 kartus per metus kreipiasi į Užimtumo tarnybą, 4 proc. – kartą per savaitę. 4 proc. nesinaudojo Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis. Pažymėtina, kad nesinaudojusių Užimtumo tarnybos tarpininkavimo paslaugomis darbdavių skaičius pastaruoju metu truputį sumažėjo. 2006 m. tokių darbdavių buvo 6,6 proc., o 2007 m. jie sudarė 6,3 proc. apklaustųjų.

66 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad tarpininkaujant Užimtumo tarnybai laiku buvo pasiūlyti kandidatai į laisvas darbo vietas. Tik 7 proc. darbdavių atsakė, kad reikiamas darbuotojas visai nebuvo rastas, nes paklausiausių profesijų kvalifikuotų darbininkų ir specialistų trūkumu darbo rinkoje, kai kurių darbo vietų žema kokybe ir mažas atlyginimas. Todėl, vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimų yra efektyvus suaugusių profesinio mokymo galimybių išnaudojimas ir profesinio orientavimo mokyklose plėtimas.

   

Kas trečias darbdavys nesinaudoja Užimtumo tarnybos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, nes nebuvo būtinybės. didžioji dalis respondentų atsakė, kad nebuvo būtinybės. Kas penktas darbdavys teigė, jog trūksta informacijos apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (58 proc.) teigė, kad naudojasi Darbo centro/Informavimo-konsultavimo centro paslaugomis.

Išaugo darbdavių skaičius, kurie naudojasi bendru telefono numeriu visoje Lietuvoje laisvoms darbo vietoms registruoti(2006 – 16 proc., 2007 – 18 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustų darbdavių naudojasi naujomis elektroninėmis paslaugomis (laisvų darbo vietų registravimas internetu, informacijos gavimas apie ieškančius darbo asmenis į darbdavio elektroninį paštą ir kt.). Beveik 10 proc., palyginti su praėjusių metų apklausos rezultatais, išaugo naudojimasis elektroninėmis paslaugomis,. Pagrindinės priežastys, kodėl nesinaudojama šia paslauga, išlieka tos pačios – kas ketvirtas neturi poreikio arba neturi techninių galimybių (14 proc.).

 

Grafike pavaizduota kaip darbdaviai vertina Užimtumo tarnybos suteikiamas paslaugas. Darbo biržos pagrindinę veiklą – informavimą apie teikiamas paslaugas – gerai įvertino 83 proc., tarpininkavimą įdarbinant – 81 proc. darbdavių. Užimtumo tarnyba vizitų ar įvairių akcijų metu skiria ypatingą dėmesį darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo, įgyvendinime. Ypač gerai darbdaviai vertina įdarbinimą subsidijuojant (2006 m. gerai šią paslaugą vertino 31 proc., o 2007 m. – 57 proc.).

Kaip ir praėjusiose apklausose, kaip labiausiai pageidaujamas paslaugas darbdaviai nurodė, kad Užimtumo tarnyba tarpininkautų apsirūpinant kvalifikuotais darbuotojais, tarpininkautų įdarbinant subsidijuojant.

Darbdaviai pageidauja, kad laiku būtų užpildytos laisvos darbo vietos ir gauti išsamią informaciją apie Darbo biržos teikiamas paslaugas ir darbo rinką reglamentuojančius įstatymus.

Darbdaviai gerai vertino apmokytų ir perkvalifikuotų darbuotojų teorines ir praktines žinias. Tik 1 proc. darbdavių blogai įvertino teorinį pasirengimą, ir tik 2 proc. blogai įvertino praktinė pasirengimą. Remiantis apklausų duomenimis, profesinio mokymo įstaigos turėtų ir ateityje atkreipti didesnį dėmesį į būsimų darbuotojų praktinių įgūdžių stiprinimą.

Pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais (72,5 proc.). Išlieka ypač populiari priemonė įdarbinimas subsidijuojant (37 proc.) bei darbo įgūdžių įgijimo rėmimas (20 proc.). Profesinis mokymas bei darbuotojų perkvalifikavimas (18 proc.). Nemaža dalis darbdavių pageidauja, kad Užimtumo tarnyba tarpininkautų organizuojant viešuosius darbus.

98 proc. apklaustų darbdavių nurodė, kad juos tenkina Darbo biržos specialistų kontaktų su įmonėmis būdai ir dažnumas. Todėl galima teigti, jog apklausų dažnumo nereikėtų keisti.

 

IŠVADOS

Išlieka aukštas Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų vertinimas. Apklaustieji darbdaviai Užimtumo tarnybos suteiktų paslaugų kokybę vertino gerai. Respondentai „gerai“ anketose pažymėjo informaciją apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas tarpininkavimas įdarbinant (83 proc.) ir informavimas telefonu (81 proc.).

Beveik 80 proc. darbdavių nurodė, kad apsirūpinant reikalingais darbuotojais naudojasi Užimtumo tarnybos tarpininkavimo paslaugomis, 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad renkasi darbuotojui asmeniškai kreipiantis, o kas trečias darbdavys apsirūpina darbuotojais, pagal reklaminius skelbimus, organizuojant konkursus arba suranda reikalingą darbuotoją Užimtumo tarnybos interneto svetainėje ir Talentų banke.

Lyginant atlikto tyrimo rezultatus su 2006 m. pastebėta, kad išaugo darbdavių, gerai vertinančių įdarbinimą subsidijuojant, 6 proc. – Užimtumo tarnybos internetinę svetainę, tačiau 8 proc. sumažėjo respondentų, gerai vertinančių laisvų darbo vietų registravimą internete.

Teigiamai Užimtumo tarnybos paslaugas vertina didžioji dauguma. 77 proc. apklaustųjų nurodė, kad juos tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė. Neigiamai įvertino Užimtumo tarnybos paslaugas tik 0,3 proc. darbdavių ir 3 proc. atsakė, kad nežino kaip vertinti Užimtumo tarnybos paslaugas .

Apžvelgus apklausų rezultatus galima teigti, jog darbdaviai yra patenkinti Užimtumo tarnybos specialistų teikiamomis paslaugomis, kontaktų būdais bei dažnumu.

Apklausos elektroniniu paštu “Kaip darbdaviai vertina Užimtumo tarnybos paslaugų kokybę” rezultatai (2005 m. II pusm.)

Užimtumo tarnyba, nuolat tobulindama savo veiklą ir siekdama kuo geriau tenkinti darbdavių poreikius, aprūpinant juos reikiamos kvalifikacijos darbuotojais, 2005 m. spalio mėnesį atliko darbdavių apklausą elektroniniu paštu. Tokia apklausa šalies mastu vykdyta pirmą kartą.

Anketą sudarė 12 klausimų. Darbdaviams buvo pateikti klausimai ir apie Užimtumo tarnybos teikiamas elektronines paslaugas. Pasirinktas apklausos būdas, savaime reikalavo informacinių technologijų naudojimo, o tai reiškia, kad apklausti respondentai turėjo technines galimybes naudotis Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. 

Apklausoje dalyvavo 61 proc. paslaugų, 25 proc. pramonės, 12 proc. statybų ir 2 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių. 65 proc. dalyvavusių įmonių priklausė privačiam sektoriui, 35 – valstybiniam sektoriui. Pagal dirbančiųjų skaičių, gausiausiai apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų – 86,3 proc.

Kokiais būdais darbdaviai ieško darbuotojų? Tyrimo duomenimis, dauguma darbdavių, ieškodami tinkamo kandidato į laisvą darbo vietą, kreipiasi į teritorinę Užimtumo tarnybą (85,6 proc.). Tai populiariausias darbuotojų paieškos būdas tarp apklaustų darbdavių.

Taip pat nemaža jų dalis (60,5 proc.) apie darbuotojų paieška skelbė žiniasklaidoje ar internete, 39,5 proc. kreipėsi į draugus, gimines ir kt. Vis sunkiau randant tinkamą darbuotoją, darbdaviai ir patys aktyviau įsitraukia į darbuotojų paieškos procesą; beveik kas trečias darbdavys skaitė, studijavo pasiskelbusių asmenų žiniasklaidoje ar internete gyvenimo aprašymus, kas penktas dalyvavo konkursuose, pokalbiuose su kandidatais ar jų atrankose.

Tyrimas parodė, kaip darbdaviai vertina Užimtumo tarnybos darbuotojų paslaugumą ir kompetenciją. 74,3 proc. respondentų darbuotojų paslaugumą ir kompetenciją įvertino gerai, 17,4 proc. – patenkinamai. 3 proc. – blogai.  5,4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

89,4 proc. darbdavių pažymėjo, jog jų nuomone Užimtumo tarnybos įsipareigojimai jiems vykdomi savalaikiai ir kokybiškai.

Kaip darbdaviai vertina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę? Tyrimo duomenimis, 64,1 proc. darbdavių Užimtumo tarnybos paslaugų kokybę vertina gerai, 25,1 proc. – patenkinamai, 3,6 proc. – blogai. 7,2 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tyrimo duomenimis, Užimtumo tarnybos internetine svetaine naudojasi 67,2 proc. darbdavių.  Apie Užimtumo tarnybos teikiamą elektroninę paslaugą – laisvų darbo vietų registravimą internetu iš įmonės kompiuterio žino 56,3 proc. darbdavių. Apibendrinti apklausos rezultatai parodė, kad 40,7 proc. darbdavių informuoti ir apie kitą elektroninę Užimtumo tarnybos paslaugą – elektroninio pašto pranešimus apie jiems tinkamus naujai įsiregistravusius darbuotojus.

Tikslinga skatinti darbdavius, kurie turi technines galimybes, naudotis elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis. Kai kurie darbdaviai išsakė pageidavimus, gauti daugiau informacijos apie naujas Užimtumo tarnybos paslaugas elektroniniu paštu.

Mokymo dalyvių apklausos

Profesinio mokymo paslaugų vertinimas 2017 m.

PROFESINIO MOKYMO PASLAUGŲ VERTINIMAS 2017 M.

 

Užimtumo tarnyba, siekdama didinti darbo  ieškančių asmenų gebėjimus siekiant tvaraus užimtumo ir padėti darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją,  organizuoja profesinio mokymo priemonę ir finansuoja profesinio mokymo paslaugas. Siekiant užtikrinti profesinio mokymo dalyvių grįžtamąjį ryšį, 2017 m. atlikta profesinio mokymo dalyvių apklausa profesinio mokymo paslaugų kokybei įvertinti.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbių, dalyvavusių profesiniame mokyme, nuomonę apie vykdyto profesinio mokymo kokybę mokymo įstaigose.

Respondentai. Apklausa vyko pildant anketą internete, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Apklausoje dalyvavo 1,8 tūkst. bedarbių, baigusių profesinį mokymą.

2017 m. vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą pavaizduotas 1-4 pav.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

 

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (sk.)

 

PROFESINIO MOKYMO VERTINIMAS ATSKIROSE MOKYMO ĮSTAIGOSE

 

Profesinio mokymo paslaugas siūlo vis daugiau profesinio mokymo teikėjų, kurių viešai skelbiamos profesinio mokymo programos sudaro galimybes bedarbiams pasirinkti darbo rinkoje paklausią mokymo programą ir labiausiai lūkesčius atitinkančią mokymo įstaigą. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip jie vertina profesinio mokymo įstaigas bei jų siūlomą profesinį mokymą.

 

4 pav. Mokymo įstaigų ir jų teikiamo profesinio mokymo paslaugų vertinimas (proc.)

Apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma respondentų profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas vertina tik gerai ir labai gerai. Profesinio mokymo dalyviai geriausiai vertina įgytas teorines žinias, mokytojų žinias ir profesinį pasirengimą, praktinius įgūdžius. Mažiau palankiai vertinamos – mokymo patalpos ir priemonės.

Paklausti, koks jų dalyvavimo profesiniame mokyme tikslas, 49,5 proc. respondentų nurodė, kad įgyti pirmą profesiją ir įsidarbinti, o 42,9 proc. – įgyti kitą profesiją ir įsidarbinti, 7 proc. siekė patobulinti turimą kvalifikaciją.  

 

DEŠIMT POPULIARIAUSIŲ MOKYMO ĮSTAIGŲ

 

Pagal respondentų atsakymus daugiausiai jų baigė šias mokymo įstaigas.

5 pav. Mokymo įstaigą baigusių respondentų skaičius (sk.)

Pagal apklausų rezultatus 11 proc. respondentų baigė VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrą, 8,7 proc. – Marijampolės profesinio rengimo centrą, 6,7 proc. – VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrą, 5,7 proc. – VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, 4,2 proc. – VšĮ Profesijų spektras ir 4,2 proc. – UAB Takoskyra, 3,9 proc. – UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrą, 3,4 proc. – VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, 3,1 proc. – UAB Vaido Sejūno vairavimo mokyklą, 2,5 proc. – VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą. Kitas mokymo įstaigas baigė po mažiau kaip 4 proc. respondentų.

 

PROFESINIO MOKYMO EFEKTYVUMAS

Siekiant išsiaiškinti profesinio mokymo ir įsidarbinimo ryšį, respondentų buvo prašoma atsakyti ar jie po mokymo baigimo įsidarbino, ar pakanka mokymosi metu įgyto pasirengimo.

6 pav. Profesinio mokymo efektyvumas (proc.)

7 pav. Įgyto profesinio pasirengimo vertinimas (proc.)

 

40 proc. respondentų nurodė, kad po profesinio mokymo baigimo įsidarbino arba pradėjo individualią veiklą, 40 proc. apklaustųjų įsidarbino pagal įgytą profesiją.

28,4 proc. įsidarbinusių respondentų nurodė, kad jų profesinei veiklai pakanka įgyto pasirengimo, 12 proc. respondentų įgyto pasirengimo profesinei veiklai pakanka iš dalies ir tik 0,6 proc. respondentų nurodė, kad įgyto pasirengimo nepakanka. 59 proc. respondentų į klausimą neatsakė.

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

  • Daugiausia profesiniame mokyme dalyvavusių apklaustųjų turėjo vidurinį išsilavinimą;
  • Geriausiai dalyviai vertina profesinio mokymo metu įgytas teorines žinias ir mokytojų profesinį pasirengimą ir žinias;
  • Po profesinio mokymo įsidarbino 40 proc. respondentų;
  • 40 proc. respondentų, įsidarbino pagal įgytą profesiją.

Profesinio mokymo paslaugų vertinimas 2016 m.

Užimtumo tarnyba, siekdama tvaraus užimtumo ir padėti darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, nuolat didina darbo ieškančių asmenų profesinius gebėjimus teikdama profesinio mokymo paslaugas. 2016 m. buvo atlikta bedarbių apklausa profesinio mokymo paslaugų kokybei įvertinti bei siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbių, dalyvavusių profesiniame mokyme, nuomonę apie vykdyto profesinio mokymo kokybę mokymo įstaigose.

Respondentai. Apklausa vyko pildant anketą internete, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Apklausoje dalyvavo 4,0 tūkst. bedarbių, baigusių profesinį mokymą.

2016 m. vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą pavaizduotas 1-4 pav.

 

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (sk.)

   

 

PROFESINIO MOKYMO VERTINIMAS ATSKIROSE MOKYMO ĮSTAIGOSE

 

Profesinio mokymo paslaugas siūlo vis daugiau profesinio mokymo teikėjų, kurių viešai skelbiamos profesinio mokymo programos sudaro galimybes bedarbiams pasirinkti darbo rinkoje paklausią mokymo programą ir labiausiai lūkesčius atitinkančią mokymo įstaigą. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip jie vertina profesinio mokymo įstaigas bei jų siūlomą profesinį mokymą.

4 pav. Mokymo įstaigų ir jų teikiamo profesinio mokymo paslaugų vertinimas (proc.)

Apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma respondentų profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas vertina tik gerai ir labai gerai. Profesinio mokymo dalyviai geriausiai vertina įgytas teorines žinias (99 proc.), mokytojų žinias ir profesinį pasirengimą (97,9 proc.), praktinius įgūdžius (97,4 proc.) Mažiau palankiai vertinamos – mokymo patalpos ir priemonės (95,7 proc.).

Paklausti, koks jų dalyvavimo profesiniame mokyme tikslas, 53 proc. respondentų nurodė, kad įgyti pirmą profesiją ir įsidarbinti, o 38 proc. – įgyti kitą profesiją ir įsidarbinti.

 

DEŠIMT POPULIARIAUSIŲ MOKYMO ĮSTAIGŲ

 

Pagal respondentų atsakymus daugiausiai jų baigė šias mokymo įstaigas.

5 pav. Mokymo įstaigą baigusių respondentų skaičius (sk.)

Pagal apklausų rezultatus 10,4 proc. respondentų baigė UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras, 9,1 proc. – VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, 5,9 proc. – VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, 4,8 proc. – UAB ARV-Auto, 4,2 proc. – VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrą 4,1 proc. – UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centrą, kitas mokymo įstaigas baigė mažiau kaip 4 proc. respondentų.

 

PROFESINIO MOKYMO EFEKTYVUMAS

 

Siekiant išsiaiškinti profesinio mokymo ir įsidarbinimo ryšį, respondentų buvo prašoma atsakyti ar jie po mokymo baigimo įsidarbino, ar pakanka mokymosi metu įgyto pasirengimo.

   

6 pav. profesinio mokymo efektyvumas(proc.)

7 pav. Įgyto profesinio pasirengimo vertinimas (proc.)

Visi respondentai nurodė, kad po profesinio mokymo baigimo įsidarbino arba pradėjo individualią veiklą, iš jų 64,5 proc. įsidarbino pagal įgytą profesiją.

50,5 proc. įsidarbinusių respondentų nurodė, kad jų profesinei veiklai pakanka įgyto pasirengimo, 14,0 proc. respondentų įgyto pasirengimo profesinei veiklai pakanka iš dalies ir tik 0,9 proc. respondentų nurodė, kad įgyto pasirengimo nepakanka. 35 proc. respondentų į klausimą neatsakė.

 

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

  • Per 96 proc. respondentų profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas vertina tik gerai ir labai gerai;
  • Geriausiai vertinamos įgytos teorinės žinios;
  • Po mokymo įsidarbino 100 proc. respondentų;

64,5 proc. respondentų įsidarbino pagal įgytą profesiją;

Profesinio mokymo paslaugų vertinimas 2015 m.

Užimtumo tarnyba nuolat tobulina savo veiklą ir siekia kuo geriau tenkinti bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų (toliau-bedarbiai) poreikius, teikiant jiems profesinio mokymo paslaugas. 2015 m. buvo atlikta bedarbių apklausa profesinio mokymo paslaugų kokybei įvertint bei siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Tyrimo tikslas. Įvertinti bedarbių, dalyvavusių profesiniame mokyme, nuomonę apie vykdyto profesinio mokymo kokybę atskirose mokymo įstaigose.

Respondentai. Apklausa vyko pildant anketą internete, buvo apklausti visose šalies Užimtumo tarnybose registruoti bedarbiai, juos pasirenkant atsitiktinės atrankos būdu. Apklausoje dalyvavo per 2,1 tūkst. bedarbių, baigusių profesinį mokymą.

2015 m. spalio-gruodžio mėn. vykdytos apklausos respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą pavaizduotas 1-4 pav.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (sk.)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apskritis (sk.)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (sk.)

   

PROFESINIO MOKYMO VERTINIMAS ATSKIROSE MOKYMO ĮSTAIGOSE

 

Profesinio mokymo paslaugas siūlo vis daugiau profesinio mokymo teikėjų, kurių viešai skelbiamos profesinio mokymo programos sudaro galimybes bedarbiams pasirinkti darbo rinkoje paklausią mokymo programą ir labiausiai lūkesčius atitinkančią mokymo įstaigą. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip jie vertina profesinio mokymo įstaigas bei jų siūlomą profesinį mokymą.

5 pav. Mokymo įstaigų ir jų teikiamo profesinio mokymo paslaugų vertinimas (proc.)

Apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma respondentų profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas vertina tik gerai ir labai gerai. Profesinio mokymo dalyviai geriausiai vertina įgytas teorines žinias (97,7 proc.), praktinius įgūdžius (96,7 proc.), mokytojų žinias ir profesinį pasirengimą (96,4 proc.). Tik kiek mažiau palankiai vertinamos mokymo patalpos ir priemonės (96,4 proc.).

Paklausti, koks jų dalyvavimo profesiniame mokyme tikslas, 41 proc. respondentų nurodė, kad įgyti pirmą profesiją ir įsidarbinti, o 40 proc. – įgyti kitą profesiją ir įsidarbinti.

 

DEŠIMT POPULIARIAUSIŲ MOKYMO ĮSTAIGŲ

 

Pagal respondentų atsakymus daugiausiai jų baigė šias pasirinktas mokymo įstaigas.

6 pav. Mokymo įstaigą baigusių respondentų skaičius (sk.)

Pagal apklausų rezultatus po 7,5 proc. respondentų baigė VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir UAB SDG, 6,6 proc. – VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrą, 5,8 proc. – VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, 5,1 proc. – UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrą, kitas mokymo įstaigas baigė mažiau kaip 5 proc. respondentų. Atsakydami į klausimą ar rekomenduotų mokymo įstaigą savo draugams ir pažįstamiems 75,6 proc. visų respondentų patvirtino, kad rekomenduotų, 21,9 proc. abejojo ar rekomenduotų ir tik 2,5 proc. respondentų liko nepatenkinti mokymo įstaigos teikiamomis paslaugomis.

 

PROFESINIO MOKYMO EFEKTYVUMAS

 

Siekiant išsiaiškinti profesinio mokymo ir įsidarbinimo ryšį, respondentų buvo prašoma atsakyti ar jie po mokymo baigimo įsidarbino, ar pakanka mokymosi metu įgyto pasirengimo.

   

7 pav. profesinio mokymo efektyvumas (proc.)

8 pav. Įgyto profesinio pasirengimo vertinimas (proc.)

Po profesinio mokymo baigimo įsidarbino arba pardėjo individualią veiklą 73,6 proc. respondentų, iš jų 98 proc. įsidarbino pagal įgytą profesiją.

75,3 proc. įsidarbinusių respondentų nurodė, kad jų profesinei veiklai pakanka įgyto pasirengimo, 23,3 proc. respondentų įgyto pasirengimo profesinei veiklai pakanka iš dalies ir tik 1,4 proc. respondentų nurodė, kad įgyto pasirengimo nepakanka.

 

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

  • Per 96 proc. respondentų profesinio mokymo įstaigų teikiamas paslaugas vertina tik gerai ir labai gerai;
  • Geriausiai vertinamos įgytos teorinės žinios;
  • Po mokymo įsidarbino 75,3 proc. respondentų;

98 proc. respondentų įsidarbino pagal įgytą profesiją;

Asmenų, 2010 m. baigusių profesinio mokymo kursus, tyrimo rezultatai

Apklausos tikslas — išsiaiškinti baigusių Užimtumo tarnybos organizuojamus profesinio mokymo kursus asmenų nuomonę apie mokymą ir įsidarbinimo rezultatus, išanalizuoti, ar įgyta profesija, kvalifikacija padeda greičiau integruotis į darbo rinką, tobulinti mokymo programas užtikrinant jų kokybę.

Respondentai. Apklausa buvo vykdoma 2010 metais. Respondentai buvo apklausiami paštu, telefonu ir anketavimo būdu. Siekiant 90 proc. apklausos duomenų patikimumo buvo apklausti 2,4 tūkst. mokymą baigusių asmenų.

Iš jų:

  • moterys — 52 proc.,
  • jaunimas iki 25 m. amžiaus — 40 proc.,
  • kaimo gyventojai — 37 proc.

Daugiausiai apklaustų bedarbių nurodė įgiję apdailininko, pardavėjo, apskaitininko, virėjo, plytelių klojėjo ir metalo suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis profesines kvalifikacijas.

1 pav. Įsidarbinimas po kursų

Baigę profesinio mokymo kursus įsidarbino:

  • per 30 dienų — 42 proc.;
  • per 90 dienų — 36 proc.

Atitinkamai 2009 m. 54 ir 34 proc. Net septyni iš dešimties baigusiųjų profesinį mokymą įsidarbino pagal įgytą specialybę.

Daugiausiai įsidarbino baigę apdailininko, pardavėjo, apskaitininko, suvirintojo dujomis ir elektra bei medkirčio mokymo programas. Šių programų įdarbinimas 2010 m. siekia daugiau nei 72 proc.

Daugiau nei pusė baigusių profesinį mokymą, bet neįsidarbinusių respondentų toliau aktyviai ieškosi darbo, penktadalis kol kas neužsiima jokia veikla, dešimtadalis dirba laikinus, atsitiktinius darbus.

 

2 pav. Pagalba įsidarbinant

Įsidarbinusiųjų po mokymo buvo klausiama, kas jiems padėjo įsidarbinti. Daugumai respondentų baigtas profesinis mokymas turėjo įtakos įsidarbinant (2010 m. — 79,7 proc., 2008—2009 m. — 86,5 proc.). Didžiausią įtaką baigusiems mokymosi kursus įsidarbinant turėjo Užimtumo tarnyba — 52,2 proc. Savarankiškai 2010 m. įsidarbino 27,3 proc. respondentų.

Baigusiųjų profesinio mokymo kursus buvo paprašyta įvertinti teorinį ir praktinį parengimą. Praktinis parengimas truputi geriau buvo įvertintas 2009 metais (2009 m. — 69,9 proc., 2010 m. — 67,7 proc.). Tačiau reikėtų pabrėžti, jog beveik trečdaliui, t. y. 31,1 proc., nelabai pakako praktinių žinių. Teorinis parengimas tenkino 86 proc. apklaustųjų.

Labiausiai praktinių žinių pritrūko bedarbiams, baigusiems apskaitininko, siuvėjo operatoriaus ir baldžiaus mokymo programas.

 

 

 

 

 

 

 

3 pav. Teorinio ir praktinio parengimo vertinimas

4 pav. Neįsidarbinimo priežastys

Neįsidarbinimo priežastys. Išanalizavus respondentų, kuriems po profesinio mokymo baigimo vykusios apklausos metu dar nebuvo pavykę įsidarbinti, galima teigti, kad svarbiausia neįsidarbinimo priežastis buvo nepakankama kvalifikacija (37 proc.). Daugiau nei pusė nurodžiusių, jog nepakankama kvalifikacija sutrukdė įsidarbinti, teigė, kad labiausiai pritrūko darbo patirties. 26 proc. apklaustųjų nurodė, jog darbas netenkino: beveik pusei netiko siūlomas darbo užmokestis, trečdalis teigė, jog darbas toli nuo gyvenamosios vietos. 11 proc. pažymėjo, kad ieškojo gerai apmokamo darbo.

Respondentai nurodė kitas neįsidarbinimo priežastis: laisvų darbo vietų nebuvimas, amžius, gyvenamoji vieta (kaimo vietovė), sveikatos problemos.

 

IŠVADOS

Atliktas tyrimas parodė, kad didžiajai daugumai profesinio mokymo programoje dalyvavusių asmenų, profesijos įsigijimas padėjo pasiekti pagrindinį tikslą — įsidarbinti.

  • 74 proc. įsidarbinusių sėkmingai įsidarbino pagal mokyme įgytą profesiją.
  • 80 proc. profesijos įgijimas turėjo didelę įtaką įsidarbinant.
  • Išanalizavus neįsidarbinimo priežastis, galima teigti, kad svarbiausia priežastis buvo — nepakankama kvalifikacija. Dauguma respondentų nurodė, kad trūko darbo patirties, praktinių įgūdžių.

Asmenų, 2009 M. baigusių profesinio mokymo kursus, tyrimo rezultatai

Apklausos tikslas – įvertinti bedarbių nuomonę apie Užimtumo tarnybos organizuojamus profesinio mokymo kursus ir išanalizuoti ar įgyta profesija kvalifikacija padeda greičiau integruotis į darbo rinką.

Apklausos metodai – respondentai apklausti 2009 m. eigoje. Apklausa buvo atliekama paštu, telefonu ir anketavimo būdu.

Respondentai – bedarbiai dalyvavę profesinio mokymo programoje. Siekiant 90 proc. apklausos duomenų patikimumo buvo apklausti 2,3 tūkst. mokymo kursus baigusių asmenų.

Iš jų:

  • moterys – 52 proc.,
  • jaunimas iki 25 m. amžiaus – 42 proc.,
  • kaimo gyventojai – 42 proc.

Daugiausiai apklaustų bedarbių nurodė įgiję apdailininko, virėjo ir konditerio, apskaitininko, padavėjo bei metalo suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis profesines kvalifikacijas. 


1 pav. 
Įsidarbinimas po kursų

Baigę profesinio mokymo kursus įsidarbino:

  • per 30 darbo dienų 54 proc.;
  • per 90 dienų – 34 proc.

Atitinkamai 2008 m. 61 ir 31 proc. Net keturi iš penkių baigusių profesinio mokymo kursus įsidarbino pagal kursuose įgytą specialybę.

Daugiausiai įsidarbino baigę kirpėjo – manikiūrininko, virėjo ir konditerio, administracijos darbuotojo, virėjo ir padavėjo – barmeno mokymo programas. Šių programų įdarbinimas 2009 m. daugiau nei 65 proc.

Beveik pusė baigusių profesinio mokymo kursus, bet neįsidarbinusių respondentų toliau aktyviai ieškosi darbo, penktadalis dirba laikinus, atsitiktinius darbus, taip pat maždaug penktadalis kol kas neužsiima jokia veikla.

Įsidarbinusiųjų po kursų buvo klausiama, kas jiems padėjo įsidarbinti. Daugumai respondentų baigti profesinio mokymo kursai turėjo įtakos įsidarbinant (2009 m. – 86,6 proc., 2007 m. – 86,7 proc.). Didžiausią įtaką baigusiems mokymosi kursus įsidarbinant turėjo Užimtumo tarnyba – 60,2 procento. Savarankiškai 2009 metais įsidarbino 20,5 procento respondentų.


2 pav.
 Pagalba įsidarbinant


3 pav.
 Teorinio ir praktinio parengimo vertinimas

Baigusiųjų profesinio mokymo kursus buvo paprašyta įvertinti teorinį ir praktinį parengimą. Praktinis parengimas labai nežymiai geriau buvo įvertintas 2008 m. (2008 m. – 70,7 proc., 2009 m. – 69,3 proc.). Tačiau reikėtų pabrėžti, jog beveik trečdaliui (t.y. 30,1 proc.) nelabai pakako praktinių žinių. Teorinio parengimo tikrai pakako 90 proc. apklaustųjų.

Labiausiai praktinių žinių pritrūko bedarbiams baigusiems apdailininko, apskaitininko bei siuvėjo operatoriaus mokymo programas.

Neįsidarbinimo priežastys. Išanalizavus respondentų, kuriems po profesinio mokymo kursų  baigimo vykusios apklausos metu dar nebuvo pavykę įsidarbinti, galima teigti, kad svarbiausia neįsidarbinimo priežastis buvo nepakankama kvalifikacija (38 proc.). Daugiau nei pusė nurodžiusių, jog nepakankama kvalifikaciją sutrukdė įsidarbinti teigė, jog labiausiai pritrūko darbo patirties. 18 proc. rastas darbas netenkino, t.y. daugiau nei pusę netenkino , nes darbas toli nuo gyvenamosios vietos, trečdalis teigė, jog netenkino siūlomas darbo užmokestis. 9 proc. pažymėjo, kad ieškojo gerai apmokamo darbo.

Kitas priežastis nurodė, jog respondentų netenkino darbo laikas ir darbo užmokestis, per maža darbo patirtis, trūko praktinių įgūdžių.


4 pav.
 Neįsidarbinimo priežastys

 

IŠVADOS

Atliktas tyrimas parodė, kad didžiajai daugumai profesinio mokymo programoje dalyvavusių asmenų, profesijos įsigijimas padėjo pasiekti pagrindinį tikslą – įsidarbinti.

  • 82 proc. įsidarbinusių sėkmingai įsidarbino pagal kursuose įgytą profesiją.
  • 87 proc. baigti kursai turėjo didelę įtaką įsidarbinant.
  • Išanalizavus neįsidarbinimo priežastis, galima teigti, kad svarbiausia priežastis buvo – nepakankama kvalifikacija.Dauguma respondentų nurodė, kad trūko darbo patirties, praktinių įgūdžių.

Asmenų, 2008 m. baigusių profesinio mokymo kursus, tyrimas

Apklausos tikslas – sužinoti bedarbių nuomonę apie Užimtumo tarnybos organizuojamus profesinio mokymo kursus ir išanalizuoti ar įgyta profesija ar aukštesnė kvalifikacija padeda greičiau integruotis į darbo rinką.

Apklausos metodai – apklausa atliekama paštu, telefonu ir anketavimo būdais. Respondentai apklausti 2008 m. eigoje. 

Apklausa buvo atliekama anketavimo būdu. Respondentai –darbo biržų bedarbiai, dalyvavę profesinio mokymo programoje. 2008 metais profesinio mokymo kursus baigė 12093 bedarbis. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, buvo apklausti 2714 respondentų. Iš jų: 46 proc. apklaustųjų sudarė kaimo gyventojai, 57 proc. – moterų, 26 proc. – jaunimo (iki 25 metų), 15 proc. – neturėję darbo patirties.

 
1 Pav. Įsidarbinimas po profesinio mokymo kursų (proc.)

  • 73 proc. bedarbių (2008 m. ) baigė profesinio mokymo kursus įsidarbino. 
    Lyginant su 2006, 2007 metais įsidarbinusių asmenų skaičius didėja. Tai rodo, kad profesijos įgijimas didina įsidarbinimo galimybes.
  • Trys iš penkių bedarbių įsidarbino per vieną mėnesį. Lyginant su 2007 m. įsidarbinimas po kursų išaugo dešimtadaliu.
  • Trečdalis bedarbių įsidarbino per tris mėnesius po kursų.
  • Didesnė dalis (83 proc.) respondentų įsidarbino pagal kursuose įgytą profesiją.

Asmenys ilgiau renkasi darbą, ieškodami galimybės įsidarbinti neterminuotam darbui. Tai rodo išryškėjusi įsidarbinimo neterminuotam darbui didėjimo tendencija (žr. 2 paveikslą). 


2 Pav. Pagal kokią sutartį įsidarbino po profesinio mokymo kursų (proc.)

Po profesinio mokymo kursų 83 proc. respondentų įsidarbino pagal kursuose įgytą specialybę. Palyginus su 2007 (86 proc.) metais sumažėjo įsidarbinusių pagal įgytą specialybę. Galbūt tai įtakoja neatsakingas profesijos pasirinkimas.

Į klausimą, kokie veiksniai daugiausia turėjo įtakos įsidarbinant, 66 proc. respondentų teigė, kad jiems įsidarbinti padėjo aukštesnė kvalifikacija (žr. 3 paveikslą). 2007 m. taip manė 67 proc. apklaustųjų.


 3 Pav. Veiksniai įtakoję įsidarbinimą (proc.)

86 proc. respondentų teigė, kad įsidarbinimui įtakos turėjo profesinio mokymo kursai. Šiuo klausimu neturinčių savo nuomonės respondentų skaičius truputėli išaugo  (2008 m. – 9 proc., 2007 m. – 7 proc. ).

Atlikta baigusiųjų profesinio mokymo kursus apklausa parodė, kaip respondentai  vertina įgytą teorinį ir praktinį pasirengimą. 71 proc. respondentų nurodė, kad tikrai pakako mokymo kursuose įgyto praktinio parengimo, 27 proc. – nelabai pakako ir 2 proc. nurodė, kad praktinio parengimo visiškai nepakako. Lyginant su 2007 metais rezultatai beveik nekito. Daugiau respondentų vertino teorinį paruošimą. 2008 m. 88 proc. respondentų teigė, jog teorinio parengimo tikrai pakako (lyginant su 2007 m. išaugo 6 proc.).


  4 Pav. Pagrindinės neįsidarbinimo priežastys (proc.)

Išanalizavus respondentų nuomonę apie priežastis, dėl kurių jiems nesisekė įsidarbinti, galima teigti, kad svarbiausia priežastis buvo – nepakankama kvalifikacija (66 proc.), duomenys pateikti 4 paveiksle. Dauguma (50 proc.) šią priežastį nurodžiusių respondentų teigė, kad trūko darbo patirties. 33 proc. teigė, kad trūko praktinių įgūdžių. Tiek pat respondentų (66 proc.) teigė, jog darbą rado, bet jis netenkino. Tarp priežasčių jie įvardijo, kad per didelės kelionės išlaidos (33 proc.), darbas toli nuo gyvenamosios vietos (67 proc.). 33 proc. neįsidarbinusių nurodė kitas priežastis (sveikatą, laukia atsakymo iš darbdavio dėl įdarbinimo). 11 proc. respondentų nurodė, kad darbo neieškojo dėl asmeninių aplinkybių. Lyginant su 2007 metais 14 proc. sumažėjo asmenų skaičius, kuriems nepavyko įsidarbinti dėl nepakankamos kvalifikacijos.

 IŠVADOS

Atliktas tyrimas parodė, kad profesijos įsigijimas padeda pasiekti pagrindinį tikslą – įsidarbinti – didžiajai daugumai profesinio mokymo programoje dalyvavusių asmenų.
73 proc. apklaustųjų sėkmingai įsidarbino pagal kursuose įgytą profesiją, taip pat dauguma (68,5 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jų įsidarbinimui šie kursai turėjo didelę įtaką. Lyginant su praėjusiais metais sumažėjo įsidarbinusių pagal įgytą specialybę.
Apibendrinus analizę, galima teigti, kad daugėja žmonių įsidarbinusių neterminuotam darbui.
Lyginant su 2007 metais išaugo (11 proc.) bedarbių dalis, manančių, kad teorinio parengimo kursuose visiškai pakako. 
Išanalizavus neįsidarbinimo priežastis, galima teigti, kad svarbiausia priežastis buvo – nepakankama kvalifikacija. Dauguma respondentų teigė, kad trūko darbo patirties, praktinių įgūdžių.

Asmenų 2007 m. baigusių profesinio mokymo kursus apklausa

Apklausos tikslas – sužinoti bedarbių nuomonę apie Užimtumo tarnybos organizuojamus profesinio mokymo kursus ir išanalizuoti, ar įgyta kvalifikacija padeda greičiau integruotis į darbo rinką.

Respondentai – teritorinių darbo biržų bedarbiai, 2007 m. dalyvavę profesinio mokymo programoje. Buvo apklausti 3736 respondentai, baigę profesinio mokymo kursus. 59 proc. apklaustųjų sudarė moterys, 42 proc.  – kaimo gyventojai, 22 proc. – bedarbiai (šiuo metu), 22 proc. – jaunimas ir 12 proc. – ilgalaikiai bedarbiai. Daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) kursus baigė darbo rinkos mokymo centre.

92 proc. apklaustųjų, baigusių profesinio mokymo kursus, įsidarbino. Daugiau kaip pusė (52 proc.) baigusių kursus 2007 m. įsidarbino per 1 mėnesį po profesinio mokymo kursų baigimo. Lyginant su    2006 m. įsidarbinimas per pirmą mėnesį po kursų baigimo sumažėjo 10 procentinių punktų. Ketvirtadalis respondentų įsidarbino praėjus 3 mėnesiams po kursų baigimo.

86 proc. respondentų po profesinio mokymo kursų įsidarbino pagal kursuose įgytą specialybę. Palyginus su praėjusiais metais 2 proc. padaugėjo įsidarbinusių pagal įgytą specialybę.

22,3 proc. baigusių profesinio mokymo kursus įsidarbino terimuotam, 77,7 proc. – pastoviam darbui. Lyginant su 2006 m. daugiau žmonių įsidarbino neterminuotam (nuo 73 iki 77,7 proc.) darbui.

Į klausimą, kokie veiksniai daugiausia turėjo įtakos įsidarbinant, 67 proc. respondentų teigė, kad jiems įsidarbinti padėjo aukštesnė kvalifikacija. 2006 m. taip manė 60 proc. apklaustųjų. Kadangi įgiję profesiją ar persikvalifikavę asmenys tapo aktyvesni, galima pastebėti, jog sumažėjo manančių, kad įsidarbino atsitiktinumo dėka. 2006 m. taip manančių buvo 5,1proc., o 2007 m. – 3,7 proc. respondentų. Sumažėjo respondentų, teigiančių, jog įsidarbinti padėjo draugai, giminės, pažįstami. 2006 m. jų buvo 13 proc., 2007 m. – 10,3 proc.

87 proc. respondentų teigė, kad įsidarbinimui įtakos turėjo profesinio mokymo kursai (2006 m. 86,4 proc.). Šiuo klausimu neturinčių savo nuomonės respondentų skaičius išliko panašus (2007 m. – 7,2 proc., 2006 m. – 7,5 proc).

Lyginant su 2006 m. 10 proc. išaugo bedarbių skaičius, kuriems susirasti darbą padėjo Užimtumo tarnyba.

Atlikta baigusiųjų profesinio mokymo kursus apklausa parodė, kaip respondentai  vertina įgytą teorinį ir praktinį pasirengimą. Praktinį  pasirengimą kursuose teigiamai įvertino 76,1 proc. įsidarbinusių po profesinio mokymo kursų. Teorinį pasirengimą teigiamai įvertino 88,8 proc. visų įsidarbinusiųjų.

Respondentai, kuriems po profesinio mokymo kursų baigimo vykusios apklausos metu dar nebuvo pavykę įsidarbinti, nurodė tokias priežastis:

  • Trečdalis (32 proc.) darbuotojų neįsidarbino, nes nekako kvalifikacijos. Dauguma (52 proc.) šią priežastį nurodžiusių respondentų teigė, kad trūko praktinių įgūdžių, 48 proc. teigė, kad trūko darbo patirties.
  • Šiek tiek mažiau respondentų teigė, jog darbą rado, bet jis netenkino – 31,5 proc. Tarp priežasčių jie įvardijo, kad netenkino darbo užmokestis (37 proc.), darbas toli nuo gyvenamosios vietos (28 proc.) ir kt.
  • 15 proc. respondentų nurodė, kad darbo neieškojo dėl asmeninių aplinkybių.
  • 14,1 ieškojo gerai apmokamo darbo.
  • 5,8 neįsidarbinusių nurodė kitas priežastis (amžių, sveikatą, senyvo amžiaus ligonio slaugą).

Po profesinio mokymo kursų 6 proc. respondentų pradėjo savo verslą, 15 proc. užsiima veikla pagal verslo liudijimą, 26 proc. dirba laikinus atsitiktinius darbus, 5 proc. mokosi. Likusieji tęsia darbo paiešką Užimtumo tarnyboje arba savarankiškai.

IŠVADOS

Profesijos įsigijimas ir Užimtumo tarnybos įdarbinimo paslaugos padeda pasiekti pagrindinį tikslą – įsidarbinti – didžiajai daugumai profesinio mokymo programoje dalyvavusių asmenų.

2007 m. teritorinėse Užimtumo tarnybose atlikta profesinio mokymo naudos tyrimo apklausa parodė, kad 76 proc. asmenų įsidarbino per 90 dienų baigę profesinio mokymo kursus, iš jų 52 proc. apklaustųjų – per pirmąjį mėnesį po kursų baigimo.

  • Auga profesinio mokymo efektyvumas, vis didesnė bedarbių dalis įsidarbina pagal įsigytą specialybę.
  • Iš įsidarbinusių po profesinio mokymo kursų baigimo, 86 proc. apklaustųjų sėkmingai įsidarbino pagal kursuose įgytą profesiją, taip pat dauguma (87 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jų įsidarbinimui šie kursai turėjo didelę įtaką.
  • 78 proc. apklaustųjų po kursų baigimo buvo priimti pastoviam darbui.
  • Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad kursuose tikrai pakako teorinio parengimo, tik 2 proc. respondentų atsakė, jog kursuose nelabai pakako praktinio parengimo, o teorinio parengimo nepakako 0,8 proc.

Tiek 2006 m., tiek 2007 m. apklausti neįsidarbinę asmenys, kaip pagrindines neįsidarbinimo priežastis išskyrė nepakankamą kvalifikaciją.

Motyvacijos vertinimo apklausos

Bedarbių motyvacijos vertinimo tyrimas 2008 m.

Periodiškai atliekamų motyvacijos vertinimo apklausų rezultatai atskleidžia bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą motyvus, taip pat priežastis, dėl kurių bedarbiui nepasiseka įsidarbinti. Ilgesnį laiką nerasdami darbo, žmonės praranda pasitikėjimą savo jėgomis, įgyta kvalifikacija ir gebėjimais, sumažėja jų motyvacija darbo paieškai. Apklausų rezultatai parodo bedarbių lūkesčius ir padeda išsiaiškinti, ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos bedarbio įsidarbinimo galimybės.

Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kokios neįsidarbinimo priežastys, ir numatyti efektyviausias priemones, kurios padėtų bedarbiams integruotis į darbo rinką.

Apklausos būdas – apklausa buvo vykdoma anketavimo ir tiesioginio interviu būdu.
Siekiant išsiaiškinti bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą tikslus ir priežastis 2008 m. buvo apklausta 8,3 tūkst. bedarbių.

 
  1 Pav. Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos

  • Trys iš keturių bedarbių Užimtumo tarnyboje buvo registruoti pakartotinai.
  • Kas antra apklausoje dalyvavo moteris.
  • Beveik 1/2 apklausoje dalyvavusių bedarbių buvo kaimo gyventojai.
  • Kas septintas bedarbis buvo vyresnis kaip 55 m.
  • Kas aštuntas buvo ilgalaikis arba  jaunesnis nei 25 m.

  
2 Pav. Respondentų darbo motyvacija

Trys iš keturių į Užimtumo tarnybą atėjusių bedarbių norėtų susirasti darbąĮsidarbinimo sėkmė priklauso ne tik nuo objektyvių aplinkybių (asmens amžiaus, turimos profesijos paklausumo, darbo vietų pasiūlos ir kt.), bet ir nuo motyvacijos dirbti, įgyti kitą profesiją ar kvalifikaciją. Šio tyrimo anketos klausimuose motyvaciją dirbti atspindi priežastys, dėl kurių asmuo kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Tyrimas parodė, kad daugumos bedarbių kreipimosi į Užimtumo tarnybą tikslas – įsidarbinimas. Didžioji dalis (75 proc., prieš metus buvo 70 proc.), respondentų pagrindine kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastimi nurodė norą susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. Mažėja bedarbių dalis, kurie į Užimtumo tarnybą atėjo tik dėl bedarbio pašalpos ir dėl pažymos socialinei pašalpai gauti (2 proc. sumažėjo).

Didėja aktyvių  darbo paieškoje bedarbių dalis. Atlikti tyrimai parodė, kad didžioji dalis 70 proc. respondentų darbo ieškojo aktyviai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, trys ketvirtadaliai (75 proc.) nurodė, kad kreipėsi į Užimtumo tarnybą, tikėdamiesi susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. Dėl profesijos įgijimo kreipėsi 7 proc. asmenų. Vis tik 12 proc. respondentų nurodė, kad kreipimosi į Užimtumo tarnybą priežastys susijusios su tuo, kad jie pretenduoja gauti socialines pašalpas, kompensacijas. Galime teigti, kad žemą motyvaciją dirbti atspindi ir tie atsakymai, kuriuose nurodyta, kad kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išankstinės pensijos – 3 proc. ir dėl sveikatos draudimo – 3 proc. respondentų.
Įsidarbinimo galimybės priklauso nuo daugelio faktorių, taip pat ir nuo to, kiek laiko asmuo ieško darbo. Didžioji dalis 68 proc. respondentų nurodė, kad darbo ieško iki 1 metų. Mažesnė respondentų dalis – 12 proc. nurodė, kad darbo paieška užtruko nuo 12 iki 18 mėn. Likusieji 20 proc. respondentų nurodė, kad darbo paieška tęsiasi 18 mėn. ir daugiau.

 

 

3 Pav. Respondentų aktyvumas darbo paieškoje ir darbo paieškos būdų pasiskirstymas 

Vienas iš apklausos tikslų – išsiaiškinti populiariausius darbo paieškos būdus. Apklausa parodė, kad bedarbiai naudoja įvairius darbo paieškos būdus. Daugiausia respondentų (62 proc.) darbo aktyviai ieško darbo skelbimuose laikraščiuose, žurnaluose ir seka informaciją Užimtumo tarnyboje. Daugiau negu pusė (54 proc.) apklaustųjų naudojasi draugų ir pažįstamų pagalba, penktadalis (22 proc.) – dalyvavo pokalbiuose su darbdaviu. 
Reiktų paminėti, jog 2008 m. bedarbiai aktyviau ieškojo darbo patys. Lyginat su praėjusių metų rezultatais 10 proc. punktų daugiau bedarbių skaitė laikraščius, žurnalus, analizavo Užimtumo tarnybos informaciniame stende esančius darbo skelbimus, taip pat 10 procdaugiau pagalbos kreipėsi į draugus, gimines, pažįstamus, tikėdamiesi jų pagalbos susirandant darbą.

 

4 Pav. Respondentų neįsidarbinimo priežastys 

Apklausti bedarbiai įvardijo priežastis, dėl kurių jiems nepasisekė įsidarbinti. Į šį klausimą buvo galimi ne daugiau kaip du atsakymų variantai. Pagrindine neįsidarbinimo priežastimi bedarbiai nurodė nepakankamą išsilavinimą (35 proc.), laikiną ligą ar trumpalaikį susirgimą (27 proc.). Įsidarbinti trukdė nepakankamai aktyvus darbo ieškojimas ar profesinių įgūdžių stoka (po 19 proc.), trūko darbo patirties (16 proc.). Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, galime pastebėti, jog išaugo dalis bedarbių, manančių, kad nepakankamas išsilavinimas yra pagrindinė kliūtis sėkmingai įsidarbinti. Truputį mažiau bedarbių nurodė, kad darbas dabar nebūtinas. „Kitos“ priežastys buvo nurodytos kaip „mažas atlyginimas „susisiekimo problemos“, „amžiaus“ ir kt. Galima teigti, kad ieškantys darbo asmenys išsilavinimo ir darbo patirties būtinumą laiko pagrindine sėkmingo įsidarbinimo prielaida.

 
5 Pav. Respondentų nurodytos priežastys, kurios padėtų įsidarbinti

  • Trečdalis bedarbių profesijos įgijimą laiko geriausia galimybe įsidarbinti.
  • Ketvirtadalis respondentų mano, kad išmokus save pristatyti,  jiems pavyktų įsidarbinti.
  • Penktadalis teigia, kad jiems nereikia jokios pagalbos.

Į klausimą, ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos bedarbio įsidarbinimo galimybės, kas trečias apklaustasis nurodė, kad reikia padėti įgyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Deja, daugiau nei 20 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems nereikia jokios pagalbos įsidarbinimo galimybėms gerinti, o tai reiškia arba jų nenorą rasti darbą, arba tai, kad jie mano susirasti darbą savo jėgomis.  

IŠVADOS 

Vertinant bedarbių motyvaciją ir lyginant 2008 m. tyrimų rezultatus, išryškėjo tokios tendencijos:

Nuo 60  proc. iki 70 proc. padidėjo respondentų, kurie aktyviai ieškojo darbo per pastaruosius 6 mėn.  Šie rezultatai parodo palyginti aukštą įsidarbinimo motyvacijos lygį. 
Pagrindinė priežastis, dėl kurios bedarbiai kreipiasi į Užimtumo tarnybą, išlieka  bedarbių  noras susirasti nuolatinį ar laikiną darbą ( 75 proc. ).
Įvertinę apklausų rezultatus, galime teigti, kad konkuruojant darbo rinkoje profesinis pasirengimas yra svarbiausias kriterijus.  Respondentų nuomone,  įsidarbinti nepasisekė dėl nepakankamo išsilavinimo, dėl ligos ar nepakankamai aktyvios darbo paieškos.  
Ieškantieji darbo dažniausiai naudoja šiuos darbo paieškos būdus: naudojasi Užimtumo tarnybos paslaugomis, informacijos apie laisvas darbo vietas ieško spaudoje ir darbo ieško draugų, giminių, pažįstamų pagalba.
35 proc. respondentų pagrindine neįsidarbinimo priežastimi įvardino nepakankamą išsilavinimą. Kas ketvirtas nurodė, jog įsidarbinti sukliudė liga ar laikinas susirgimas, kas penktas apklausos dalyvis nurodė, kad įsidarbinti nepavyko dėl profesinių įgūdžių stokos. Darome išvadą, kad ieškantys darbo asmenys išsilavinimą ir darbo patirtį laiko būtina sėkmingo įsidarbinimo sąlyga.

Bedarbių motyvacija darbo paieškoje 2008 metų I pusm.

Siekdami išsiaiškinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją, teritorinių darbo biržų darbuotojai anketinės apklausos būdu 2008 m. vasario mėnesį apklausė 4137 asmenis, iš jų: 

• 64 proc.- moterų. 
• 12 proc.- jaunų (iki 25m. amžiaus) bedarbių. 
• 15 proc.- ilgalaikių bedarbių. 
• 27 proc.- vyresnių kaip 45 m. amžiaus bedarbių. 
• 74 proc.- pakartotinai besiregistruojančių bedarbių. 
• 48 proc.- kaimo gyventojų.  

 

 
 

Daugiau kaip pusė (t.y. 61 proc.) apklausoje dalyvavusių bedarbių darbo ieško dar palyginus trumpą laiko tarpą t.y. iki 12 mėnesių. 
Pasiteiravus dėl kokių priežasčių bedarbiai kreipiasi į Užimtumo tarnyba 73 proc. nurodė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą – noras susirasti nuolatinį arba laikiną darbą. Tai panaši dalis kaip ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

 

Didėja aktyvių darbo paieškoje bedarbių dalis


Bedarbių buvo prašoma įvertinti darbo paieškos intensyvumą. 2008 m. I pusm. bedarbiai aktyviau ieškojo darbo. Per paskutinius 6 mėnesius aktyviai darbo ieškojo du trečdaliai apklaustų bedarbių (68 proc.). Nuo 2003 m. I pusm. aktyviai darbo ieškojo vis mažiau bedarbiu, prieš metus buvo 62 proc., tačiau nuo 2007 m. I pusm. aktyviai ieškančių darbo pradėjo daugėti. 

Ieškančiųjų darbo pasirinkimas – Užimtumo tarnyba

Išanalizavus apklausos rezultatus nustatyta, jog populiariausiu darbo paieškos būdu ir šį pusmetį išlieka kreipimasis į Užimtumo tarnybą – 65 proc., daugiau negu pusė darbo ieškojo laikraščių, žurnalų, Užimtumo tarnybos skelbimuose (9 proc.), klausinėjo draugų, pažįstamų, giminių (51 proc.). Į kitas įdarbinimo agentūras kreipėsi 5 proc., skelbimus į laikraščius, kad ieško darbo rašė 6 proc., darbo užsienyje ieškojo 6 proc., pokalbiuose su potencialiu darbdaviu dalyvavo 20 proc. bedarbių. Lyginant su 2007 m. pirmuoju pusmečiu pastebėta, kad 9 proc. sumažėjo bedarbių, kurie ieškodami darbo kreipiasi į Užimtumo tarnyba ir išaugo bedarbių kurie klausinėjo draugų, giminių ir pažįstamų (išaugo 8 proc.) ir skaitė skelbimus laikraščiuose, žurnaluose ir Užimtumo tarnyboje (išaugo 6 proc.) 

Nepakankamas išsilavinimas – pagrindinė priežastis, trukdanti įsidarbinti

Analizuojant neįsidarbinimo priežastis, daugiau nei trečdalis (34 proc.) respondentų kaip pagrindinę neįsidarbinimo priežastį nurodė „nepakankamą išsilavinimą“. Liga ar laikinas negalavimas įsidarbinti sutrukdė 29 proc. bedarbių. Pačių bedarbių nepakankamą aktyvumą nurodė 21 proc. apklaustųjų. 2007 m. I pusm. tyrime pagrindine neįsidarbinimo priežastimi buvo nurodyta taip pat nepakankamas išsilavinimas. Taigi, galima teigti, kad ieškantys darbo asmenys išsilavinimo būtinumą laiko pagrindine sėkmingo įsidarbinimo prielaida. 

Įsidarbinimo galimybes padidintų darbo rinkos poreikius atitinkanti profesija

 

Bedarbių tarpe nemaža motyvacija mokytis ir kelti kvalifikaciją. Kaip ir 2007 m., taip ir 2008 m. apklausos rezultatai patvirtina, kad labiausiai, bedarbio nuomone, jo įsidarbinimo galimybes pagerintų įgyta profesija, pakelta kvalifikacija ar persikvalifikavimas (36 proc.). Beveik trečdalis respondentų (30 proc.) mano, kad išmokę save pristatyti ar išbandę darbo paieškos būdus, jie turėtų didesnes įsidarbinimo galimybes. Daugiau kaip ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, jog jiems nereikia jokios pagalbos didinant įsidarbinimo galimybes, o tai reiškia arba jų nenorą rasti darbą, arba tai, jog jie darbo rasti nebesitiki, arba tai, jog jie galvoja susirasti darbą savo jėgomis. Buvo įvardintos ir kitos neįsidarbinimo priežastys: „mažas atlyginimas „sveikatos problemos“, „darbdaviai nepriima dėl amžiaus“, „artimųjų priežiūra ir slauga“ ir kt. Bedarbiai taip pageidauja „būti siunčiami dirbti viešųjų darbų“, „geresnių ir daugiau pasiūlymų darbui“, „daugiau laisvų darbo vietų arti gyvenamosios vietos“ ir kt. 

TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS 

• Didžioji dauguma (73 proc.) apklaustųjų bedarbių į Užimtumo tarnybą kreipėsi norėdami susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. 

• Išaugo bedarbių aktyvumas ieškant darbo. Palyginus su 2007 m . I pusmečio apklausų rezultatais pasyvių bedarbių dalis sumažėjo net 6 proc. punkto. 

• Kreipimasis į Užimtumo tarnybą – pagrindinis darbo paieškos būdas, tačiau lyginant su 2007 m . I pusmečiu, šį būdą naudojo 9 proc. daugiau respondentų nei 2008 m . I pusmetį. 

• Beveik kas trečias apklaustasis (34 proc.) pripažįsta, kad nepakankamas išslavinimas yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių jų neįsidarbinimą. 

• Bedarbiai mano, kad įsidarbinimo galimybės padidėtų įgijus profesiją ar persikvalifikavus bei išmokus save pristatyti.

Bedarbių motyvacijos vertinimo apklausos 2007 m.

  Apklausų sąrašas

Apklausos tikslas – išsiaiškinti pagrindines priežastis, dėl ko bedarbiai neranda darbo, ir numatyti priemones, padedančias bedarbiams įsidarbinti.

Respondentai – 2007 metais Užimtumo tarnyboje buvo registruota per 16 tūkstančių bedarbių. Buvo apklausti 8769 bedarbiai. Iš jų:

  • 21,6 proc. – pakartotinai besiregistruojantys bedarbiai (antrą kartą ir daugiau);
  • 61,1 proc. –  moterys;
  • 69,7 proc. – kaimo gyventojai;
  • 10,2 proc. – ilgalaikiai bedarbiai;
  • 16,6 proc. – vyresni kaip 55 m. amžiaus bedarbiai;
  • 45,3 proc. –  jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Tyrimas parodė, kad dauguma bedarbių kreipiasi į Užimtumo tarnybą, norėdami greičiau įsidarbinti. Didžioji dalis (70 proc., o prieš metus buvo 69 proc.), respondentų pagrindine atėjimo į Užimtumo tarnybą priežastimi nurodė norą susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. 14 proc. siekia gauti bedarbio pašalpą, po 8 proc. respondentų nurodė, jog į Užimtumo tarnybą kreipiasi dėl pažymos socialinei pašalpai gauti ir kita. Lyginant su praėjusiais metais 8 proc. daugiau bedarbių į Užimtumo tarnybą kreipėsi, siekdami gauti bedarbio pašalpą.

60 proc. apklausoje dalyvavusių bedarbių (prieš metus buvo 64 proc.) darbo ieško palyginti trumpai – iki 6 mėnesių.

Bedarbiai naudoja įvairius darbo paieškos būdus. Daugiausia respondentų – 35 proc. vien pasitiki Užimtumo tarnybos tarpininkavimu, 25 proc. patys aktyviai skaito skelbimus apie laisvas darbo vietas laikraščiuose ir seka informaciją Užimtumo tarnyboje, 22 proc. naudojasi draugų ir pažįstamų pagalba, 11 proc. dalyvavo pokalbiuose su darbdaviu.

Pagrindine nedarbo priežastimi (22 proc.) bedarbiai nurodė nepakankamą išsilavinimą, 17 proc. nurodė laikiną ligą ar trumpalaikį susirgimą, 15 proc. respondentų nurodė, kad patys nepakankamai aktyviai ieškojo darbo, 14 proc. nurodė profesinių įgūdžių stoką. 8 proc. respondentų nežinojo, kokio darbo norėtų arba darbas kol kas nebūtinas bei nurodė kitas priežastis. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo dalis bedarbių, manančių, jog nepakankamas išsilavinimas yra pagrindinė kliūtis sėkmingai įsidarbinti. Nežymiai išaugo bedarbių dalis, kurie teigė, jog neįsidarbino dėl darbo patirties stokos. „Kitos“ priežastys buvo nurodytos tokios: mažas atlyginimas, susisiekimo problemos, darbdaviai nepriima dėl amžiaus ir kt.

Taigi, ieškantys darbo asmenys išsilavinimo ir darbo patirties būtinumą laiko pagrindine sėkmingo įsidarbinimo prielaida.

Į klausimą, „Ko labiausiai reikėtų, kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės“, kas trečias apklaustasis nurodė, kad norėtų įvertinti savo gebėjimus pasirenkant profesiją. 2006 metais šį pageidavimą išreiškė tik kas šeštas respondentas. 16 proc. sumažėjo respondentų, kurie nori įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Daugiau nei 20 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems nereikia jokios pagalbos įsidarbinant, tai reiškia arba jų nenorą dirbti, arba tai, jog jie galvoja patys susirasti darbą.

Iš šios apklausos matyti, kad mažėja bedarbių motyvacija mokytis, kelti kvalifikaciją, jiems reikalinga pagalba įvertinant profesinius gebėjimus ir pasirenkant profesiją. 

IŠVADOS

Įvertinant apklausų rezultatus ir darbo rinkos poreikį, augant profesinio mokymo kursų pasiūlai, išlieka didėjimo tendencija bedarbiams, neturintiems profesinio pasirengimo ar turintiems nepaklausią darbo rinkoje profesiją, įsigyti specialybę ar persikvalifikuoti, o turintiems – pakelti savo kvalifikaciją ir tuo pačiu suaktyvinti darbo paiešką bei konkurencingumą darbo rinkoje.

Vertinant bedarbių motyvaciją ir lyginant 2007m. ir 2006m. tyrimų rezultatus, išryškėjo tokios tendencijos:

  • Sumažėjo nuo 64 proc. iki 60 proc. respondentų, kurie aktyviai ieškojo darbo per pastaruosius 6 mėn.
  • Pagrindinė priežastis, dėl kurios bedarbiai kreipiasi į Užimtumo tarnybą, išlieka bedarbių noras susirasti nuolatinį ar laikiną darbą ( 70 proc. ).
  • Respondentų nuomone, įsidarbinti nepasisekė dėl nepakankamo išsilavinimo, dėl ligos ar dėl to, kad patys nepakankamai aktyviai ieško darbo.

Klientams teikiamų Užimtumo tarnybos paslaugų vertinimo tyrimų rezultatai 2006 m.

2006 m. motyvacijos vertinimo apklausos rezultatai

Siekiant išsiaiškinti bedarbių kreipimosi į Darbo biržą tikslus ir priežastis, 2006 m. buvo apklausta 8,7 tūkst. bedarbių. Bedarbių motyvacijos įvertinimas leidžia tiksliau numatyti priemones sėkmingam jų įdarbinimui.

  • Beveik trys iš keturių bedarbių Užimtumo tarnyboje buvo registruoti pakartotinai.
  • Kas ketvirtas buvo ilgalaikis bedarbis, darbo neturėjęs 12 mėn. ir ilgiau.
  • Kas šeštas bedarbis buvo vyresnis kaip 55 m.
  • Beveik 1/2 apklausoje dalyvavusių bedarbių buvo kaimo gyventojai.


Trys iš keturių į Užimtumo tarnybą atėję bedarbiai norėtų susirasti darbą

Tyrimas parodė, kad 76,9 proc. bedarbių Užimtumo tarnybos duris atvėrė tikėdamiesi surasti darbą ir įgyti/pakeisti profesiją. 5,3 proc. bedarbių į darbą biržą kreipėsi norėdami gauti nedarbo draudimo išmoką, 12,5 proc. – registravosi dėl pažymos socialinei pašalpai gauti.


Didėja pasyvių darbo paieškoje bedarbių dalis

Respondentų buvo prašoma įsivertinti darbo paieškos intensyvumą. Beveik 2/3 bedarbių teigė, jog per pastaruosius 6 mėnesius darbo ieškojo aktyviai ir daugiau 1/3 pripažino, jog darbo paieška nebuvo aktyvi. Pasyvių bedarbių dalis, palyginti su 2005 m. duomenimis, išaugo 2,7 proc. punkto. Ši tendencija pastebima jau trejetą metų.

   

Kokios priežastys paskatino vienokią, ar kitokią darbo paiešką? Didžioji dalis – 34,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad nepakankamas išsilavinimas yra viena svarbiausių priežasčių, sąlygojusių jų neįsidarbinimą, 25,1 proc. bedarbių teigė, jog laikina liga ar trumpalaikis susirgimas sutrukdė įsidarbinti (tai 4,9 proc. punkto daugiau nei 2005 m. apklausos duomenimis). 21,8 proc. – pripažino nepakankamą aktyvumą, kaip pagrindinę kliūtį dėl kurios nepasisekė įsidarbinti. 19,8 proc. bedarbių mano, jog jiems nesiseka įsidarbinti dėl profesinių įgūdžių stokos (2005 m. – 18,9 proc.). Palyginus 2005 m. ir 2006 m. apklausų rezultatus, galime pastebėti, jog 1,2 proc. punkto išaugo bedarbių dalis, kol kas nežinančių kokio darbo norėtų.


Rinkos poreikius atitinkantis išsilavinimas – pagerintų įsidarbinimo galimybes

Kas pagerintų bedarbių įsidarbinimo galimybes? Daugiau nei 1/3 apklaustų bedarbių mano, jog jų įsidarbinimo galimybės padidėtų įgijus profesiją ar persikvalifikavus, daugiau kaip 1/4 apklaustųjų atsakė, jog jiems nereikia jokios pagalbos, 26,2 proc. bedarbių mano, kad išmokę save pristatyti ar išbandę darbo paieškos būdus, jie turėtų didesnes įsidarbinimo galimybes. Profesinių gebėjimų įvertinimas pasirenkant profesiją, padėtų 17,1 proc. bedarbių.

Ieškančių darbo pasirinkimas – Užimtumo tarnyba

Kokius darbo paieškos būdus bedarbiai naudojo per pastaruosius 6 mėnesius? Didžioji dalis (66,7 proc.) pažymėjo, jog kreipėsi į Darbo biržą. Taip pat nemaža dalis – 54,2 proc. apklaustųjų skaitė skelbimus laikraščiuose, žurnaluose Užimtumo tarnyboje, 46,1 proc. klausinėjo draugų, pažįstamų, giminių, kur galėtų rasti darbą. 18,3 proc. respondentų dalyvavo įdarbinimo pakalbyje/uose su potencialiu darbdaviu. 6,1 proc. respondentų pažymėjo, jog darbo ieškojo užsienyje, 2 proc. – bandė organizuoti savo verslą.

2006 m. teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

Siekiant išsiaiškinti bedarbiams teikiamų paslaugų kokybę, 2006 metų vasario mėn. teritorinių darbo biržų specialistai apklausė 8,4 tūkst. bedarbių.

  • Kas antras tyrime dalyvavęs bedarbis buvo kaimo gyventojas.
  • Kas trečias buvo ilgalaikis bedarbis, darbo neturėjęs 12 mėn. ir ilgiau.
  • Kas šeštas bedarbis buvo vyresnis kaip 55 m., perpus mažiau (kas dvyliktas bedarbis) buvo iki 25 m.

Apklausoje dalyvavo 56,7 proc. kvalifikuotų bedarbių.

Bedarbiai, antrą kartą registruoti Užimtumo tarnyboje, sudaro didžiąją dalį (38,0 proc.). Vienam iš penkiu bedarbių, tai buvo pirma registracija Užimtumo tarnyboje (22,9 proc.).


Daugėja bedarbių patenkintų Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybe

Į klausimą „ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė? didžioji dalis – 73,9 proc. respondentų atsakė „taip“ (tai 1,1 proc. punkto daugiau nei 2005 m.). 17,2 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog paslaugų kokybė „labiau tenkina, negu ne“. 3,3 proc. – paslaugomis liko „labiau nepatenkinti negu patenkinti“ ar „nepatenkinti“. 2,1 proc. nenorėjo atsakyti, 3,5 proc. atsakymo nežinojo.

   

Darbo biržos paslaugų spektras nuolat plečiasi, todėl labai svarbu sužinoti, ar klientai, pakankamai gerai apie paslaugas informuoti. Bedarbių buvo teirautasi, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja apie savo paslaugas. Didžioji dalis respondentų vertino „gerai“ (85,7 proc.), 13,6 proc. – patenkinamai, blogai įvertino beveik 0,7 proc. apklaustųjų.

Kadangi dauguma bedarbių Užimtumo tarnyboje registruojasi dėl darbo paieškos, bene svarbiausia tampa informacija apie laisvas darbo vietas. Didžioji dalis respondentų (76,8 proc.) šia paslauga liko patenkinti, o 21,9 proc. – patenkinti iš dalies, blogai vertinančių paslaugą buvo – 1,3 proc.


Bedarbiai dažniau naudojasi internetine svetaine www.uzt.lt

Iš visų darbo paieškos būdų, nuolat populiarėja internetinė darbo paieška. Ja naudojasi 42,3 proc. apklaustųjų. Nemaža jų dalis (35,7 proc.), šia informacija naudojosi kartą per savaitę, 33,5 proc. – kartą per mėnesį. Palyginus su 2005 m. apklausų rezultatais, matyti, jog bedarbiai pradeda dažniau naudotis Užimtumo tarnybos internetine svetaine – besilankančių kartą per savaitę dalis išaugo nuo 30,4 iki 35,7 proc. Dauguma ją vertina teigiamai. 69,7 proc. respondentų teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą interneto svetainėje www.uzt.lt pakanka, 26,3 proc. – kad pakanka iš dalies, kad nepakanka – 4,0 proc. bedarbių.


Auga paslaugos „informavimas telefonu“ populiarumas

Tyrimo duomenimis, 40,0 proc. bedarbių informuojami telefonu. Palyginus su 2005 m. apklausos duomenimis šios paslaugos paklausa išaugo 6,7 proc. punkto. Dažniausiai telefonu bedarbiai teiraujasi informacijos apie laisvas darbo vietas (73,4 proc.), registravimosi Užimtumo tarnyboje klausimais (31,3 proc.), apie galimybes dalyvauti darbo rinkos programose (13,7 proc.), apie įsidarbinimo galimybes užsienyje (13,1 proc.) ir (7,9 proc.) kt. klausimais.

Įsidarbinimo planą 79,7 proc. bedarbių pripažįsta naudingu siekiant įsidarbinimo. Tai leistų manyti, kad veiklos planavimas yra pakankamai svarbus ir gerai vertinamas. Įsidarbinimo plano paskirtis neaiški buvo 11,3 proc. apklaustųjų. Palyginus 2005 ir 2006 m. apklausų rezultatus, matyti, kad išaugo bedarbių dalis, vertinančių Įsidarbinimo planą kaip naudingą, padedantį ieškoti darbo (1,9 proc. punkto).

Geriausiai bedarbiai įvertino individualų darbą ir elektronines paslaugas

Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto/tarpininko darbas (91,6 proc.), viešieji darbai (91,0 proc.), SMS žinučių į mobilųjį telefoną siuntimas (90,7 proc.); Užimtumo tarnyba internete (89,5 proc.) ir pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus el. paštu siuntimas (89,0 proc.).

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimų rezultatai

2006 m. teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

Norėdami įvertinti Darbo biržos veiklą bei efektyvinti teikiamas paslaugas darbdaviams, 2006 m. Užimtumo tarnybos specialistai atliko darbdavių apklausą.

Nuolatinius ryšius 2006 m. Užimtumo tarnyba palaikė su 41,5 tūkst. darbdavių. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, per 2006 m. apklausta per 7,3 tūkst. darbdavių. 84 proc. respondentų atstovavo privačioms įmonėms, 16 proc. – valstybinės įmonės bei organizacijos. Daugiausia apklausta smulkaus ir vidutinio didumo įmonių, kuriose dirba iki 49 darbuotojų (71,0 proc.) ir nuo 50 iki 100 darbuotojų (16,4 proc.). Apklausoje dalyvavo 61,3 proc. paslaugų, 20,6 proc. pramonės, 9,3 proc. statybos ir 8,8 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių.

Daugėja darbdavių, patenkintų Užimtumo tarnybos paslaugų kokybe

Į klausimą, ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė, 80,8 proc. respondentų atsakė teigiamai, įvertinimą „labiau taip, negu ne“ pateikė 14,8 proc. apklaustųjų, 1,9 proc. teigė, kad yra labiau nepatenkinti, negu patenkinti ir nepatenkinti, o 2,6 proc. darbdavių nenorėjo atsakyti ar atsakymo nežinojo.

Palyginus su 2005 m. apklausos duomenimis, 5,7 proc. punkto išaugo darbdavių, kuriuos tenkina Užimtumo tarnybos paslaugų kokybė, dalis.

   

Tyrimo duomenimis, apklausti darbdaviai dažniausiai darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant daržo biržai (82,9 proc.), 69,3 proc. jų – randa darbuotoją, kandidatui asmeniškai kreipiantis.


Darbdaviams dažniau prireikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugos

Dauguma apklaustų darbdavių įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi vieną – du kartus per ketvirtį (40 proc.), 33 proc. – naudojosi vieną – du kartus per metus.

Palyginus 2006 ir 2005 metų apklausos rezultatus, matyti, jog darbdaviai dažniau naudojasi Darbo biržos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Viena, du kartus per ketvirtį į Užimtumo tarnyba besikreipiančių darbdavių dalis išaugo 0,9 proc. punkto.


Vis dažniau darbuotojų paieška užtrunka ilgiau, nei darbdaviai pageidauja

Atsakydami į klausimą „ar įmonė įregistravusi laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje, gavo reikiamu laiku tinkamą darbuotoją?“ – 76,4 proc. darbdavių atsakė teigiamai (2005 m. – 82,1 proc.). Palyginti su 2005 m. apklausos rezultatais, pastebima, kad išaugo darbdavių dalis, kurie pageidaujamu laiku (nuo 12,9 proc. iki 17,0 proc.) ar net iš viso (nuo 5,0 proc. iki 6,6 proc.) negavo reikalingo darbuotojo. Galime daryti prielaidą, kad tai sąlygojo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl rasti reikiamą darbuotoją darbdaviams tampa vis sunkiau.

Darbo biržos paslauga – laisvų darbo vietų pranešimas vienodu telefonu 8-700 55155 – naudojosi 16,7 proc. respondentų. Tai beveik 2,3 proc. punktais mažiau, negu 2005 m. apklausos duomenimis. Tai galėjo sąlygoti naujų Darbo biržos elektroninių paslaugų darbdaviams pasiūla.


Auga elektroninių paslaugų populiarumas

Tarp darbdavių auga elektroninių paslaugų populiarumas. 2006 m. apklausos duomenimis, elektroninėmis paslaugomis naudojosi beveik trečdalis darbdavių. Nesinaudojantys šiomis paslaugomis respondentai dažniausiai motyvavo, kad neturi poreikio (daugiau kaip kas antras iš nesinaudojančių) ir neturi techninių galimybių (kas trečias iš nesinaudojančių). Tačiau išlieka ryški darbdavių, besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, diferenciacija pagal atskiras teritorijas – dažniausiai paslaugomis naudojasi didžiųjų miestų darbdaviai.

Analizuodami darbdavių apklausos rezultatus, galime matyti kokia darbdavių dalis naudojasi tam tikromis Užimtumo tarnybos paslaugomis ir įvertinti kokį svorį šios paslaugos turi bendrame veiklos kontekste. Darbo biržos pagrindinė veikla – tarpininkavimas įdarbinant (90,7 proc.). Užimtumo tarnyba vizitų ar įvairių akcijų metu skiria daug dėmesio darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač remiamų darbų ir viešųjų darbų, įgyvendinime. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais, 2006 m. išaugo interneto svetainės (nuo 50,4 proc. iki 51,1 proc.) ir e-paslaugų populiarumas.

Geriausiai darbdaviai įvertino informavimo paslaugas ir remiamų bei viešųjų darbų organizavimą

Geriausiai darbdaviai vertino šias Darbo biržos teikiamas paslaugas: informavimą telefonu, informaciją apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, laisvų darbo vietų registravimą internetu, remiamų darbų organizavimą, pranešimų el. paštu apie ieškančius darbo asmenis siuntimą, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę.

Patraukliausia paslauga – aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais

Pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama ateityje paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais (78,1 proc.).

Darbdaviai ir ateityje pageidautų dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose. Išlieka ypač populiarios Užimtumo fondo remiamų darbų (35,5 proc.) ir Viešųjų darbų (23,8 proc.) programos. Nemaža dalis darbdavių pageidauja, kad Užimtumo tarnyba tarpininkautų mokant ir perkvalifikuojant darbuotojus (18,9 proc.).

Taip pat darbdaviams vis didesnį susidomėjimą kelia Užimtumo tarnybos internetinė svetainė bei Talentų bankas (12,1 proc.).

Palyginti su 2005 m. apklausos duomenimis, labiausiai išaugo darbdavių dalis, pageidaujančių šių paslaugų ateityje: aprūpinimo kvalifikuotais darbuotojais (7 proc. punkto), Užimtumo tarnybos internetinės svetainės, Talentų bankas (4,2 proc. punkto).

Klientams teikiamų Užimtumo tarnybos paslaugų vertinimo tyrimų rezultatai 2006 m. I pusmetis

Klientams teikiamų Užimtumo tarnybos paslaugų vertinimo tyrimų rezultatai 2006 m. I pusm. motyvacijos vertinimo apklausos rezultatai

Siekiant išsiaiškinti bedarbių kreipimosi į Darbo biržą tikslus ir priežastis, 2006 m. vasario mėn. buvo apklausta 4,2 tūkst. bedarbių. Bedarbių motyvacijos įvertinimas leidžia tiksliau numatyti priemones sėkmingam jų įdarbinimui.

  • Kas antras tyrime dalyvavęs respondentas, Užimtumo tarnyboje buvo registruotas pakartotinai.
  • Kas trečias buvo ilgalaikis bedarbis, darbo neturėjęs 12 mėn. ir ilgiau.
  • Kas šeštas bedarbis buvo vyresnis kaip 55 m.
  • Beveik 1/2 apklausoje dalyvavusių bedarbių buvo kaimo gyventojai.


Per 80 proc. bedarbių turi aktyvius siekius – susirasti darbą arba mokytis 

Tyrimas parodė, kad 67 proc. bedarbių Užimtumo tarnybos duris atvėrė tikėdamiesi surasti darbą. Siekį įgyti ar pakeisti profesiją, kaip pagrindinę registravimosi Užimtumo tarnyboje priežastį, nurodė 14,1 proc. apklaustųjų. 5,6 proc. bedarbių į darbą biržą kreipėsi norėdami gauti nedarbo draudimo išmoką, 13,4 proc. – registravosi dėl pažymos socialinei pašalpai gauti.


Didėja pasyvių darbo paieškoje bedarbių dalis

Respondentų buvo prašoma įsivertinti darbo paieškos intensyvumą. Beveik 2/3 bedarbių teigė, jog per pastaruosius 6 mėnesius darbo ieškojo aktyviai ir daugiau 1/3 pripažino, jog darbo paieška nebuvo aktyvi. Pasyvių bedarbių dalis, palyginti su praėjusių metu atitinkamu laikotarpiu, išaugo 2,7 proc. punkto. Ši tendencija pastebima jau trejetą metų.

   

Kokios priežastys paskatino vienokią, ar kitokią darbo paiešką? Didžioji dalis – 35,9 proc. apklaustųjų nurodė, kad nepakankamas išsilavinimas yra viena svarbiausių priežasčių, sąlygojusių jų neįsidarbinimą, 25,7 proc. bedarbių teigė, jog laikina liga ar trumpalaikis susirgimas sutrukdė įsidarbinti (tai 6,5 proc. punkto daugiau nei 2005 m. I pusm.). Tai siejasi su minėta tendencija, jog išaugo pasyvių darbo paieškoje bedarbių dalis. Dėl ligos ar susirgimo jie negalėjo aktyviai ieškoti darbo. 22,4 proc. – pripažino nepakankamą aktyvumą, kaip pagrindinę kliūtį dėl kurios nepasisekė įsidarbinti. (2005 m. atitinkamo laikotarpio duomenimis – taip manančių bedarbių buvo 2,3 proc. punkto mažiau) 19,6 proc. bedarbių mano, jog jiems nesiseka įsidarbinti dėl profesinių įgūdžių stokos Palyginus 2005 m. ir 2006 m. I pusmečių apklausų rezultatus, galime pastebėti, jog 1,1 proc. punkto išaugo bedarbių dalis, kol kas nežinančių kokio darbo norėtų.


Rinkos poreikius atitinkantis išsilavinimas – pagerintų įsidarbinimo galimybes

Kas pagerintų bedarbių įsidarbinimo galimybes? Daugiau nei 1/3 apklaustų bedarbių mano, jog jų įsidarbinimo galimybės padidėtų įgijus profesiją, pakėlus turimą kvalifikaciją ar persikvalifikavus, daugiau kaip 1/4 apklaustųjų atsakė, jog jiems nereikia jokios pagalbos gerinant įsidarbinimo galimybes. Panaši dalis (26,6 proc.) respondentų mano, kad išmokę save pristatyti ar išbandę darbo paieškos būdus, jie turėtų didesnes įsidarbinimo galimybes. Profesinių gebėjimų įvertinimas pasirenkant profesiją, padėtų 16,9 proc. bedarbių. Palyginus su 2005 m. I pusm. apklausos duomenimis, 3,3 proc. punkto išaugo bedarbių, manančių, jog jokios pagalbos nereikia.


Ieškančių darbo pasirinkimas – Užimtumo tarnyba

Kokius darbo paieškos būdus bedarbiai naudojo per pastaruosius 6 mėnesius? Didžioji dalis (69,4 proc.) pažymėjo, jog kreipėsi į Darbo biržą. Taip pat nemaža dalis – 56 proc. apklaustųjų skaitė skelbimus laikraščiuose, žurnaluose Užimtumo tarnyboje, 45,4 proc. klausinėjo draugų, pažįstamų, giminių, kur galėtų rasti darbą. Penktadalis respondentų dalyvavo įdarbinimo pakalbyje/uose su potencialiu darbdaviu. 6 proc. respondentų pažymėjo, jog darbo ieškojo užsienyje, 2 proc. – bandė organizuoti savo verslą.

2006 m. I pusm. teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

Siekiant išsiaiškinti bedarbiams teikiamų paslaugų kokybę, 2006 metų vasario mėn. teritorinių darbo biržų specialistai apklausė 4,2 tūkst. bedarbių.

  • kas antras tyrime dalyvavęs bedarbis buvo kaimo gyventojas.
  • kas trečias buvo ilgalaikis bedarbis, darbo neturėjęs 12 mėn. ir ilgiau.
  • kas šeštas apklaustas bedarbis buvo vyresnis kaip 55 m., perpus mažiau (kas dvyliktas bedarbis) buvo iki 25 m. amžiaus.

Apklausoje dalyvavo 56,4 proc. kvalifikuotų bedarbių. Didžioji dalis respondentų turi profesinį (33,4 proc.) ir vidurinį (26,5 proc.) išsilavinimą.  

Svarbu pastebėti, jog bedarbiai, antrą kartą registruoti Užimtumo tarnyboje, sudaro didžiąją dalį (37,6 proc.). Vienam iš keturių bedarbių, tai buvo pirma registracija Užimtumo tarnyboje (23,2 proc.).


Daugėja bedarbių patenkintų Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybe

Į klausimą „ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė? didžioji dalis – 74 proc. respondentų atsakė „taip“ (tai 2,7 proc. punkto daugiau nei 2005 m. I pusmetį). 17,7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog paslaugų kokybė „labiau tenkina, negu ne“ (0,6 proc. punkto daugiau). 2,7 proc. – paslaugomis liko „labiau nepatenkinti negu patenkinti“ ar „nepatenkinti“. 2,3 proc. nenorėjo atsakyti, 3,3 proc. atsakymo nežinojo. Geriausiai paslaugų kokybę vertino Tauragės, Utenos ir Marijampolės (per 82 proc.) apskričių bedarbiai.

   

Darbo biržos paslaugų spektras nuolat plečiasi, todėl labai svarbu sužinoti, ar klientai, pakankamai gerai apie paslaugas informuoti. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip, jų manymu, Užimtumo tarnyba informuoja bedarbius apie teikiamas paslaugas. Didžioji dalis respondentų vertino „gerai“ (84,6 proc.), 17 proc. – patenkinamai, blogai įvertino beveik 0,8 proc. apklaustųjų.

Palyginus su 2005 m. tuo pačiu laikotarpiu atliktos apklausos duomenimis bedarbių, teigusių, jog yra gerai informuoti apie teikiamas paslaugas, dalis išaugo 2,5 proc. punkto.

Kadangi dauguma bedarbių Užimtumo tarnyboje registruojasi dėl darbo paieškos, bene svarbiausia tampa informacija apie laisvas darbo vietas. Didžioji dalis respondentų (75,3 proc.) šia paslauga liko patenkinti, o 23 proc. – patenkinti iš dalies, blogai vertinančių paslaugą buvo – 1,7 proc.

Bedarbiai dažniau naudojasi internetine svetaine www.uzt.lt

Iš visų darbo paieškos būdų, nuolat populiarėja internetinė darbo paieška. Ja naudojasi 40 proc. apklaustųjų. Nemaža jų dalis (34,9 proc.), šia informacija naudojosi kartą per mėnesį, 34,6 proc. – kartą per savaitę. Palyginus su 2005 m. I pusm. apklausų rezultatais, matyti, jog bedarbiai pradeda dažniau naudotis Užimtumo tarnybos internetine svetaine – besilankančių kartą per savaitę dalis išaugo nuo 29,2 iki 34,6 proc. Dauguma, besinaudojančių šia paslauga, ją vertina teigiamai. 70,2 proc. respondentų teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą interneto svetainėje www.uzt.lt pakanka, 25,8 proc. – kad pakanka iš dalies, kad nepakanka – 4,0 proc. bedarbių.


Tarp bedarbių auga paslaugos „informavimas telefonu“ populiarumas

Tyrimo duomenimis, 40,6 proc. bedarbių informuojami telefonu. Palyginus su praėjusių metų I pusmečio apklausos duomenimis šios paslaugos paklausa išaugo 5,3 proc. punkto. Dažniausiai telefonu bedarbiai teiraujasi informacijos apie laisvas darbo vietas (71,6 proc.), registravimosi Užimtumo tarnyboje klausimais (29,2 proc.), apie galimybes dalyvauti darbo rinkos programose (12,6 proc.), apie įsidarbinimo galimybes užsienyje (11,5 proc.) ir (8,4 proc.) kt. klausimais.

Įsidarbinimo planas – tai bedarbio veiklos planas, kuris sudaromas kartu su tarpininku/konsultantu, aptariant žingsnius, lemiančius sėkmingą įsidarbinimą. Iš jų 79 proc. bedarbių pripažįsta jį naudingu siekiant įsidarbinimo. Tai leistų manyti, kad veiklos planavimas yra pakankamai svarbus ir gerai vertinamas. Įsidarbinimo plano paskirtis neaiški buvo 12 proc. apklaustųjų. Palyginus 2005 ir 2006 m. I pusm. apklausų rezultatus, matyti, kad išaugo bedarbių dalis, vertinančių Įsidarbinimo planą kaip naudingą, padedantį ieškoti darbo (1,5 proc. punkto).

 

 Analizuodami bedarbių apklausos rezultatus, galime matyti kokia bedarbių dalis naudojasi tam tikromis Užimtumo tarnybos paslaugomis ir įvertinti kokį svorį šios paslaugos turi bendrame veiklos kontekste. Tyrimo duomenimis, daugumai respondentų (per 95 proc.) Užimtumo tarnyboje buvo sudarytas individualus įsidarbinimo planas ir su jais dirbo konsultantas ar tarpininkas. Tyrimo duomenimis, 67 proc. bedarbių dalyvavo darbo klubų užsiėmimuose, 51 proc. viešųjų darbų programoje. Daugiau kaip trečdalis respondentų naudojosi Užimtumo tarnyba internete, dirbo terminuotus darbus ir dalyvavo profesinio mokymo kursuose.

2004 m. buvo įdiegtos elektroninės paslaugos. 2006 m. I pusmečio apklausų duomenimis, SMS žinutes apie darbo pasiūlymus į mobilųjį telefoną gavo 27,2 proc. bedarbių, pranešimus apie naujai registruotas darbo vietas elektroniniu paštu – 9,1 proc. bedarbių.

 

Geriausiai bedarbiai įvertino individualų darbą ir elektronines paslaugas

Į geriausiai vertinamų paslaugų penketuką pateko: konsultanto/ tarpininko darbas (91,2 proc.), viešieji darbai (90,4 proc.), SMS žinučių į mobilųjį telefoną siuntimas; Užimtumo tarnyba internete (87,6 proc.) ir pranešimų apie naujus darbo pasiūlymus el. paštu siuntimas (87,5 proc.).

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimų rezultatai
2006 m. I pusm. teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai

Norėdami įvertinti Darbo biržos veiklą bei efektyvinti teikiamas paslaugas darbdaviams, 2006 m. I-ąjį pusmetį Užimtumo tarnybos specialistai atliko darbdavių apklausą.

2006 m. pradžioje Užimtumo tarnyba palaikė nuolatinius ryšius su 38,9 tūkst. darbdavių. Siekiant 90 proc. rezultatų patikimumo, per I-ąjį 2006 m. pusmetį apklausta per 3,6 tūkst. darbdavių. 84 proc. respondentų atstovavo privačioms įmonėms, 16 proc. buvo valstybinės įmonės bei organizacijos. Daugiausia apklausta smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių, kuriose dirba iki 49 darbuotojų (71,8 proc.) ir nuo 50 iki 100 darbuotojų (16,3 proc.). Apklausoje dalyvavo 60,2 proc. paslaugų, 21,5 proc. pramonės, 9,8 proc. statybos ir 8,5 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių.

Daugėja darbdavių, patenkintų Užimtumo tarnybos paslaugų kokybe

Į klausimą, ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė, 80,3 proc. respondentų atsakė teigiamai, įvertinimą „labiau taip, negu ne“ pateikė 14,7 proc. apklaustųjų, 1,7 proc. teigė, kad yra labiau nepatenkinti, negu patenkinti ir nepatenkinti, o 2 proc. darbdavių nenorėjo atsakyti ar atsakymo nežinojo.

Palyginus su 2005 m. I pusm. apklausos duomenimis, išaugo 4,7 proc. punkto darbdavių, kuriuos tenkina Užimtumo tarnybos paslaugų kokybė, dalis.

Geriausiai paslaugų kokybę vertino Alytaus, Tauragės ir Kauno (per 85 proc.) apskričių darbdaviai.

   

Tyrimo duomenimis, apklausti darbdaviai dažniausiai darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant daržo biržai (84,4 proc.), 69,8 proc. jų – randa darbuotoją, kandidatui asmeniškai kreipiantis. Palyginus 2005 m. ir 2006 m. I pusmečių apklausų rezultatus, galime pastebėti, jog daugėja darbdavių, kurie dažniausiai apsirūpina darbuotojais tarpininkaujant Užimtumo tarnybai (nuo 81,2 proc. iki 84,4 proc.). 


Darbdaviams dažniau prireikia tarpininkavimo įdarbinant paslaugos

Dauguma apklaustų darbdavių įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi vieną – du kartus per ketvirtį (40 proc.), 33 proc. – naudojosi vieną – du kartus per metus.

Palyginus 2006 ir 2005 metų I pusmečio apklausos rezultatus, matyti, jog darbdaviai dažniau naudojasi Darbo biržos tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Viena, du kartus per ketvirtį į Užimtumo tarnyba besikreipiančių darbdavių dalis išaugo 4 proc. punkto. 


Vis dažniau darbuotojų paieška užtrunka ilgiau, nei darbdaviai pageidauja

Atsakydami į klausimą „ar įmonė įregistravusi laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje, gavo reikiamu laiku reikalingą darbuotoją?“ – 79,1 proc. darbdavių atsakė teigiamai (2005 m. I pusm. – 83,3 proc.). Palyginti su 2005 m. I pusmečio apklausos rezultatais, pastebima, kad išaugo darbdavių dalis, kurie pageidaujamu laiku (nuo 11,9 proc. iki 14,3 proc.) ar net iš viso (nuo 4,8 proc. iki 6,6 proc.) negavo reikalingo darbuotojo. Galime daryti prielaidą, kad tai sąlygojo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl rasti reikiamą darbuotoją darbdaviams tampa vis sunkiau.

Darbo biržos paslauga – laisvų darbo vietų pranešimas vienodu telefonu 8-700 55155 – naudojosi 15,2 proc. respondentų. Tai beveik 3 proc. punktais mažiau, negu 2005 m. I pusm. apklausos duomenimis. Tai galėjo sąlygoti naujų Darbo biržos elektroninių paslaugų darbdaviams pasiūla.

Tarp darbdavių auga elektroninių paslaugų populiarumas. 2006 m. I pusmečio apklausos duomenimis, elektroninėmis paslaugomis naudojosi ketvirtadalis darbdavių. Nesinaudojantys šiomis paslaugomis respondentai dažniausiai motyvavo, kad neturi poreikio (daugiau kaip kas antras iš nesinaudojančių) ir neturi techninių galimybių (kas trečias iš nesinaudojančių). Tačiau išlieka ryški darbdavių, besinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, diferenciacija pagal atskiras teritorijas – dažniausiai paslaugomis naudojasi didžiųjų miestų darbdaviai.

 

Analizuodami apklausos rezultatus, galime matyti kokia darbdavių dalis naudojasi tam tikromis Užimtumo tarnybos paslaugomis ir įvertinti kokį svorį šios paslaugos turi bendrame veiklos kontekste. Darbo biržos pagrindinė veikla – tarpininkavimas įdarbinant (92 proc.). Užimtumo tarnyba vizitu ar įvairių akcijų metu skiria daug dėmesio darbdavių informavimui apie teikiamas paslaugas, valstybės skiriamą paramą, darbo rinką reguliuojančius įstatymus. Tyrimas patvirtino, kad darbdaviai aktyviai ir noriai dalyvauja aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, ypač remiamų darbų ir viešųjų darbų, įgyvendinime.

Geriausiai darbdaviai įvertino informavimo paslaugas ir remiamų bei viešųjų darbų organizavimą

 

Geriausiai darbdaviai vertino šias Darbo biržos teikiamas paslaugas: informavimą telefonu, informaciją apie Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas, remiamų darbų, viešųjų darbų organizavimą, Užimtumo tarnybos internetinę svetainę.

Patraukliausia paslauga – aprūpinimas kvalifikuotais darbuotojais

Pačia patraukliausia ir labiausiai pageidaujama paslauga darbdaviai nurodė aprūpinimą kvalifikuotais darbuotojais (77,2 proc.). Darbdaviai ir ateityje pageidautų dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose. Išlieka ypač populiarios Užimtumo fondo remiamų darbų (37,1 proc.) ir Viešųjų darbų (23,9 proc.) programos. Nemaža dalis darbdavių pageidauja, kad Užimtumo tarnyba tarpininkautų mokant ir perkvalifikuojant darbuotojus (17,1 proc.). Taip pat jiems vis didesnį susidomėjimą kelia Užimtumo tarnybos internetinė svetainė bei Talentų bankas (11,1 proc.).

Darbo biržos klientams teikiamų paslaugų vertinimo tyrimų 2005 m. rezultatai

Darbo biržos organizuojamose apklausose dalyvavo per 28 tūkst. klientų

Darbo biržos teikiamų paslaugų bei priemonių veiksmingumo vertinimui, Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus atlieka darbdavių ir bedarbių apklausas. 2005 m. teritorinių darbo biržų darbuotojai apklausė 7,2 tūkst. darbdavių, 17,4 tūkst. bedarbių ir 3,5 tūkst. asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus.

Dauguma bedarbių teigia siekiantis įsidarbinti, tačiau aktyviai darbo ieško ne visi – rodo bedarbių motyvacijos vertinimo apklausos duomenys

Didžioji bedarbių dalis (74,2 proc.) Užimtumo tarnybose registruojasi siekdami įsidarbinti. Daugiau nei šeštadalis apklaustųjų kaip pagrindinę registravimosi Užimtumo tarnyboje priežastį nurodė siekį gauti bedarbio pašalpą ar pažymą socialinei pašalpai.

Pastebima, kad 2005 m. bedarbių motyvacija integruotis Užimtumo tarnyboje išaugo. Jei 2004 metais 72,0 proc. bedarbių į Užimtumo tarnybą kreipėsi siekdami susirasti darbą, tai 2005 m. jau 74,2 proc., sumažėjo bedarbių, siekiančių gauti nedarbo draudimo išmoką (nuo 6,8 iki 5,7 proc.).

Bedarbiai vertino ir darbo paieškos intensyvumą. Daugiau kaip 2/3 apklaustųjų teigė, jog per pastaruosius 6 mėnesius darbo ieškojo aktyviai ir beveik 1/3 pripažino, jog darbo paieška buvo nepakankama. Palyginus su 2004 metų apklausos rezultatais, matyti, jog pasyvių bedarbių dalis išaugo 4,0 proc. punkto.

Vienas svarbiausių raktų į sėkmingą karjerą yra tinkamas, rinkos poreikius atitinkantis išsilavinimas

Didžioji dalis – 35,2 proc. bedarbių nurodė, kad nepakankamas išsilavinimas yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių jų neįsidarbinimą, 21,8 proc. – pripažino nepakankamą aktyvumą, kaip pagrindinę kliūtį dėl kurios nepasisekė įsidarbinti. 20,2 proc. bedarbių mano, jog jiems nesisekė įsidarbinti dėl laikinos ligos arba trumpalaikio susirgimo.

Palyginus 2004 ir 2005 m. apklausų rezultatus, galime pastebėti, jog išaugo bedarbių dalis, manančių, kad nepakankamas išsilavinimas – yra pagrindinė kliūtis sėkmingam įsidarbinimui (nuo 34,3 iki 35,2 proc.).

Bedarbiams teikiamų paslaugų vertinimo apklausos duomenimis – vis dažniau bedarbiai darbo ieško naršydami internetinės svetainės www.uzt.lt puslapiuose

Nors pagrindinis bedarbio informacijos apie teikiamas paslaugas šaltinis išlieka tarpininkas ar konsultantas (teigė 48 proc. apklaustųjų), tačiau analizuojant tyrimų duomenis, matyti, jog tarp darbo paieškos būdų nuolat populiarėja internetinė darbo paieška. Ja naudojasi 44 proc. apklaustųjų. Palyginti su 2004 m. apklausų rezultatais, matyti, jog bedarbiai, kurie lankosi Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje, pradeda ja naudotis vis dažniau – besilankančių kartą per savaitę dalis išaugo nuo 23,7 iki 30,4 proc.

Dauguma besinaudojančių internetine svetaine teigiamai vertina šią paslaugą. 67,0 proc. teigė, kad informacijos apie paslaugas, darbo pasiūlą ir paklausą Užimtumo tarnybos interneto svetainėje pakanka, kad pakanka iš dalies – 24,5 proc., kad nepakanka – 8,5 proc. bedarbių.

Tyrimo duomenimis, daugiau kaip trečdalis bedarbių naudojasi paslauga „informavimas telefonu“ Dažniausiai telefonu teiraujamasi informacijos apie laisvas darbo vietas ar įdarbinimą užsienyje, galimybes dalyvauti darbo rinkos programose bei nedarbo draudimo išmokų mokėjimo klausimais.

73 proc. bedarbių tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė

Bene vienas iš Užimtumo tarnybai aktualiausių klientų apklausos klausimų – „ar tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė?“ – leidžia bendrai įvertinti suteiktų paslaugų kokybę. Tyrimo duomenimis:

  • daugumą – 72,8 proc. respondentų, tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė;
  • 17,2 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog paslaugų kokybė „labiau tenkina, negu ne“;
  • 3,0 proc. – paslaugomis liko „labiau nepatenkinti negu patenkinti“ ar „nepatenkinti“;
  • 2,6 proc. nenorėjo atsakyti, 4,4 proc. atsakymo nežinojo.

Nuo 2005 m. atnaujinus klausimyną, bedarbiams suteikta galimybė kaip paslaugą vertinti ir Įsidarbinimo planą bei elektronines paslaugas (SMS žinučių į mobilų telefoną siuntimas, informacijos apie laisvas darbo vietas elektroniniu paštu siuntimas). Iš suteiktų paslaugų apklaustieji geriausiai vertino SMS žinučių į mobilųjį telefoną siuntimo, veiklos pagal verslo liudijimą, viešųjų darbų, remiamų darbų, elektroninių pranešimų apie tinkamus darbo pasiūlymus siuntimo, profesinio mokymo paslaugas.

Asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus, apklausos rezultatai parodė, kad profesinis mokymas – efektyvesnis

Apklausos duomenimis, 51,3 proc. asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus, įsidarbino per 30 dienų po kursų baigimo, per 90 dienų – 74,1 proc. bedarbių, kai 2004 m. atitinkamai 50,7 proc. ir 71,1 proc.

Net 85,7 proc. baigusių mokymo kursus įsidarbino pagal kursuose įgytą specialybę. Didžioji dauguma jų 71,0 proc. įsidarbino neterminuotam darbui.  

Įsidarbinusiųjų po kursų baigimo buvo klausiama, kas jiems labiausiai padėjo įsidarbinti. 54,0 apklaustųjų nurodė, kad Užimtumo tarnyba, 24,7 proc. teigė įsidarbinę savarankiškai, 11,2 proc. – padėjo draugai, giminės ar pažystami, mokymo įstaiga padėjo rasti darbą beveik 9,6 proc. apklaustųjų. 87,8 proc. įsidarbinusiųjų mano, kad baigti kursai turėjo įtakos jų įsidarbinimui. Tai 1,4 proc. punkto daugiau nei 2004 m. atliktos apklausos duomenimis.

Kad kursuose pakako praktinio parengimo, teigė 75,3 proc.  asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus, kad nepakako – 22,1 proc., kad visai nepakako – 2,6 proc. 

87,5 proc. apklaustųjų teigimų teorinio parengimo kursuose pakako, nepakako – 11 proc. ir kad visai nepakako teigė 1,5 proc. asmenų, baigusių profesinio mokymo kursus.

Darbdaviams teikiamų paslaugų vertinimo apklausos rezultatai rodo, kad auga Užimtumo tarnybos vaidmuo ieškant darbuotojų: rasti reikiamus darbuotojus tampa vis sudėtingiau

Kaip ir 2004 m. tyrimo duomenimis, apklausti darbdaviai dažniausiai darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant daržo biržai (82,4 proc.), 67,7 proc. jų randa darbuotoją kandidatui asmeniškai kreipiantis. Palyginus 2004 m. ir 2005 m. apklausų rezultatus, galime pastebėti, jog daugėja darbdavių dalis, kurie dažniausiai darbuotojais apsirūpina tarpininkaujant Užimtumo tarnybai (nuo 79,4 proc. iki 82,4 proc.). 

Darbo biržos įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis (pateikia duomenis apie laisvas darbo vietas, paraiškas darbuotojams, dalyvauja darbo mugėse parenkant darbuotojus ir kt.) naudojasi 93,8 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių. Dauguma darbdavių įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis naudojosi vieną – du kartus per ketvirtį (37,6 proc.), 35,7 proc. – naudojosi vieną – du kartus per metus.

Į klausimą „ar įmonė įregistravusi laisvą darbo vietą Užimtumo tarnyboje, pageidaujamu laiku gavo reikalingą darbuotoją?“ – 82,1 proc. darbdavių atsakė teigiamai (2004 m. – 87 proc.). Palyginus su 2004 m. apklausos rezultatais, pastebima, kad išaugo darbdavių dalis, kurie pageidaujamu laiku (nuo 8,8 proc. iki 12,9 proc.) ar net iš viso (nuo 4,1 proc. iki 5 proc.) negavo reikalingo darbuotojo. Galime daryti prielaidą, kad tai sąlygojo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema bei vis labiau jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl darbdaviams vis sunkiau tampa rasti reikiamą darbuotoją. 

75 proc. darbdavių patenkinti Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybe

Apibendrinus duomenis, gauti rezultatai:

  • daugumą – 75,1 proc. darbdavių, tenkina Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybė;
  • 18,7 proc. apklaustųjų pažymėjo, jog paslaugų kokybė „labiau tenkina, negu ne“;
  • 2,0 proc. – paslaugomis liko „labiau nepatenkinti negu patenkinti“ ar „nepatenkinti“;
  • 4,0 proc. nenorėjo atsakyti, 0,2 proc. atsakymo nežinojo.

Iš suteiktų paslaugų darbdaviai geriausiai vertino įvairios informacijos suteikimo bei tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.

 Pilną tyrimo rezultatų ataskaitą galite parsisiųsti čia

© Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biudžetinė įstaiga. Geležinio Vilko g. 3A, LT-03131, Vilnius Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190766619

Bendrasis konsultacijų numeris 1883
(+370) 5 250 0883
Faks.: (8 5) 236 0788, (8 5) 274 5883
El. paštas: info@uzt.lt, eures@uzt.lt
Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

Close Menu